Kai kurie klaipėdiečiai su galvos apdangalais nesiskiria ištisus metus. Vasarą galvą apsiriša skarele, pasipuošia skrybėlaite, o atėjus kalendoriniam rudeniui iš spintos išsitraukia ištikimus „draugus“ - šiltą kepurę bei šaliką. Tokius pat įpročius šalčio netoleruojantys žmonės stengiasi perduoti ir savo vaikams – nuo pat gimimo atžalą nuo kaitrios saulės, vėjo ar žvarbos saugo keli sluoksniai drabužių ir koks nors galvos apdangalas.
Kai paaugę sūnus ar duktė kategoriškai atsisako nešioti kepurę, rūpestingi tėveliai, įsitikinę, kad žiemą šilta būti negali, bando surasti dešimtis priežasčių, kodėl net esant pliusinei temperatūrai reikia užsimaukšlinti kepuraitę: „raudonos ausys nepuošia“, „ausis visam gyvenimui nušalsi“, „ nuslinks plaukai“, „skaudės galvą“, „vėjas ausis perpūs, rimtai susirgsi“ ir pan.
Specialistų teigimu, iš tikrųjų tik kai kurie šių būgštavimų turi pagrindą.
Gydo skausmą
Klaipėdos ligoninės Insultų skyriaus vedėjo Henriko Alfonso Kazlausko teigimu, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad galvos apdangalų nepripažįstantys žmonės sirgtų dažniau ir sunkiau negu šiltų kepuraičių mėgėjai. Jis neprisimena, kad dėl to žiemą ligonių būtų smarkiai padaugėję.
Reakcija į šaltį priklauso nuo individualių kiekvieno žmogaus organizmo savybių. Vieni šąla termometro stulpeliui rodant penkis laipsnius šilumos, kitiems nepatogumo nesukelia ir iki – 10 nukritusi oro temperatūra.
„Šaltis, vėjas vieniems žmonėms sukelia galvos skausmą, kiti, atvirkščiai, taip gydosi stipraus skausmo priepuolį: pūsdamas į smilkinius vėjas „masažuoja“ ten esančius aktyvius taškus“, - sakė specialistas.
Tačiau jeigu asmuo dažnai serga kaklo srities raumenų, nervinių šaknelių uždegimu, reikėtų pasisaugoti – šaltis gali išprovokuoti ligos paūmėjimą, galima „pasigauti“ neuroinfekciją.
Šiluma – kojoms
Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad ausis pradeda skaudėti be kepurės ilgėliau pasivaikščiojus po miestą drėgnu ir vėjuotu oru.
Pasak Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjo Broniaus Praškevičiaus, šaltis – stiprus dirgiklis, veikiantis ne vieną kūno vietą, bet visą organizmą. Be kepurės šalta lygiai taip pat, kaip be pirštinių ar su žiemos orų neatitinkančia avalyne. „Odiniai batai su natūraliu kailiu nuo žvarbos apsisaugoti padeda net geriau už kepurę – sušalus pėdoms, kuriose yra daugybė su kitais organais susijusių receptorių, sušąla visas organizmas“, - aiškino otorinolaringologas.
Jautrumą šalčiui padidina stresas, neigiamos emocijos, nuovargis, miego trūkumas, nesubalansuota mityba. Visa tai silpnina imuninę sistemą, mažina bendrą organizmo atsparumą ir padidina imlumą viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms – vadinamosioms peršalimo ligoms, kurios neretai komplikuojasi į ausų ar kitų organų uždegimą.
Pasak B. Praškevičiaus, jeigu žmogus žiemą neskirs savo sveikatai ir gyvenimo būdui daugiau dėmesio, nuo įvairių negalavimų neapsaugos net šilčiausia kepurė.
Kremas – ausims
Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų centro dermatologė Aldona Kajutytė pasakojo, kad pacientų, nušalusių ausis, pasitaiko nedažnai. Paprastai tai vyrai, kurių trumpi plaukai nedengia ausų. „Ausų oda yra plona, skirtingai nei kitų kūno vietų oda, jos neapsaugo poodinis riebalinis sluoksnis ar tankus kraujagyslių tinklelis. Todėl ausys, nosies galiukas nužvarbsta greičiau už ištisus metus neigiamų išorinių veiksnių veikiamą veido odą. Atsiranda jautriai į temperatūros svyravimus reaguojančių rausvai melsvų dėmelių, kurios ilgai nedingsta ir sukelia nemalonių pojūčių: niežėjimą, deginimą. Nužvarbimui ar nušalimui speigų nereikia – užtenka vėjo ir drėgmės,“ - aiškino gydytoja.
Gydytoja priminė, kad 20-30 minučių prieš išeinant į lauką ausis, kaip ir veido ar rankų odą, patartina patepti riebiu maitinamuoju kremu. Jis sušvelnins neigiamą šalčio poveikį ir apsaugos nuo nemalonių pojūčių.
Sukelia alergiją
Dažniau nei ausys nuo šalčio ir darganos kenčia plaukai ir galvos oda. Galvos oda, nors ir nenušąla, bet labai išsausėja, pleiskanoja, sutrinka plaukų mityba, todėl ilgainiui jie nusilpsta ir pradeda slinkti. Atgaivinti juos ir sugrąžinti sveiką išvaizdą nelengva – oda atsikuria maždaug per dešimt savaičių, o iškritę pažeisti plaukai gali ataugti tik po kelių mėnesių ar net metų.
Tačiau kepurė ne visada padeda apsaugoti galvos odą ir plaukus. Pasak A. Kajutytės, tiek iš sintetinių, tiek iš natūralių medžiagų pagamintas galvos apdangalas gali įelektrinti plaukus, neleidžia galvos odai kvėpuoti, ją sudirgina. Gydytoja turėjo ne vieną pacientą, kuriam netoli plaukų linijos ties kepurės kraštu buvo išsivystęs alerginis kontaktinis dermatitas.
Nors dermatologė mano, kad žiemą galvos apdangalo vis dėlto reikia, ji pataria stebėti savijautą. Jeigu kepuraitė sukelia nemalonių pojūčių, ją patartina pakeisti kita, o pažeistą galvos odą bei plaukus gaivinti natūralių žolelių nuoviru, įvairiomis kaukėmis bei maitinti iš vidaus, sveikai maitinantis, papildomai vartojant vitaminų.
