Yra vaikų, kurie serga ir koronavirusu, ir gripu vienu metu
Pagal NVSC pateiktus duomenis, šių metų trečią savaitę sergamumas gripu buvo 3 kartus didesnis nei pernai tokiu pat metu. Pasak profesoriaus, pernai metais sergamumas gripu buvo neįprastai mažas.
„Du sezonus praktiškai visame pasaulyje gripo pakilimo nebuvo, jis buvo labai nežymus. Jau seniai infekcinių ligų specialistai kalba, kad tai sudarė prielaidas galimai didelei gripo bangai. Tais ramiais sezonais žmonės nebuvo susitikę su gripo virusu, imunitetas nebuvo atnaujintas ir mūsų visuomenėje yra daugiau gripui imlių asmenų“, – kalbėjo gydytojas.
Ypač pavojinga gripo infekcija yra vaikams, mat jie pirmaisiais savo metais pirmą kartą susiduria su šia liga, dėl to sirgti jie gali labai sunkiai.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo keturi 2–17 metų amžiaus asmenys, 1 iš jų gydomas intensyvios terapijos skyriuje.
„Kiekvienos gripo epidemijos metu vaikai serga sunkiau, daliai reikia gydymo stacionare, ne išimtis ir šie metai. Sakoma, kad gripas neva vaikams neaktualus, jie sunkiai neserga. Tačiau tai tikrai netiesa, tai žino vaikų gydytojai iš ankstesnių metų. Deja, tai pasitvirtina ir šiemet.
Šis sezonas ypatingas ir tuo, kad didelį nerimą kelia du virusai – koronavirusas ir gripas. Iš tiesų, į ligonines patenka vaikai sergantys ir viena, ir kita infekcija, bet ir vaikai, kurie serga abiem infekcijomis vienu metu. Tai labai apsunkina ligos eigą“, – sakė profesorius.
Tad užsikrėsti ir gripu, ir koronavirusu vienu metu, tikrai įmanoma. Jei taip įvyksta su vaiku, pasak profesoriaus, vaikas serga daug sunkiau.
„Jei ligos neieškai, tai jos ir nėra“
Kaip rašoma NVSC atsiųstuose duomenyse, 2022 m. 2 savaitę paimtas vienas ėminys dėl gripo viruso nustatymo, gripo virusas išskirtas nebuvo. Pasak profesorės A. Mickienės, gripo tyrimai yra didelė problema – kol neturime sistemiškai taikomos diagnostikos, tol nežinome tikrosios ligos naštos ir tikrųjų skaičių.
Gripo tyrimus, pasak pašnekovės, galima skirstyti į dvi dalis. Viena dalis, kai ieškoma gripo žmonės, kurie sunkiai serga kvėpavimo takų infekcija ir jiems reikia gydymo ligoninėje.
„Kad tokie žmonės sezono metu visi būtų tiriami, ar tai nėra gripas, taip, deja, Lietuvoje nėra. Jei šių žmonių, gulinčių ligoninėje, netiriame, nežinome, kiek kvėpavimo takų ligų gripas sukelia. Jei ligos neieškai, tai jos ir nėra“, – kalbėjo gydytoja.
Tuo metu lengvai sergančių ambulatorinių ligonių, pasak profesorės, visų tikrinti tikrai nereikia. Tai nebūtų efektyvu ekonomiškai ir tokia taktika beveik niekur netaikoma. Tačiau Lietuvoje taikomas kitas būdas – tikslinė pasirinktinė epidemiologinė diagnostika.
Nedidelė dalis šeimos gydytojų, kurie dalyvauja šioje programoje, pacientams, turintiems gripo simptomų, atlieka tyrimus ir siunčia juos į laboratoriją. Šių tyrimų tikslas yra „pagauti“, kada į šalį atkeliauja gripas ir koks jo tipas.
Tikroji situacija daug blogesnė
Profesorė papasakojo ir apie jos doktorantės atliktą tyrimą, kuris užtruko keletą metų.
„Rutiniškai visus žmones, sulaukusius 65 metų arba turinčius lėtinių ligų, jei jie nuo spalio pabaigos iki balandžio pradžios būdavo hospitalizuojami su plaučių uždegimu ar kvėpavimo takų ligomis, patikrindavome dėl gripo PGR metodu. Ir radiniai mus nustebino – kas antras ligos sukėlėjas iš tikrųjų buvo gripo virusas. Tai parodė didžiulį tikrą ligos paplitimą. Kol mes tiriame tiek mažai, tikrosios situacijos tikrai nežinome“, – kalbėjo infekcinių ligų gydytoja.
Šiais metais, pasak prof. A. Mickienės, gripo Lietuvoje tikriausiai dar nėra tiek daug dėl dviejų priežasčių. Pirma priežastis, vis dar dominuoja koronavirusas. Antra priežastis, vis dar laikomės tam tikrų ribojimų dėl koronaviruso, taip apsisaugodami ir nuo gripo.
„Dar nežinome, kaip baigsis šitas gripo sezonas. Bet neabejoju, kad per ateinančius sezonus gripas dar sugrįš. Kaip ir kokiu mastu, prognozuoti dar sunku“, – kalbėjo gydytoja.
Netiriamas gripas sukelia daugybę problemų
Kiek žmonių dėl galimos gripo infekcijos atsigula į ligonines, kol kas, pasak gydytojos, sunku atsakyti.
„Čia yra problema, nes mes [Kauno ligoninės infekcinių ligų klinika] vis dar gydome tik kovidinius pacientus. Visi ne kovidiniai pacientai yra padalinami kitiems skyriams. Kol kas gydymo įstaigos vis dar dirba taip, kad kai kurios dirba tik su kovidiniais, o kitos tik su nesergančiais koronavirusu pacientais. Tiems nesergantiems tikrai yra problemų suteikti tinkamas paslaugas. Dabar nėra sistemos, kur sergantys gripu žmonės būtų stacionarizuojami. Manau, tai dar labiau apsunkina situaciją ir šiais metais tvirtų duomenų apie gripą neturėsime“, – sakė prof. A. Mickienė.
Pasak profesorės, tik koronaviruso pandemijos metu visi sužinojo, kad yra PGR tyrimas ir suprato, kad jį galima taikyti daug dažniau nei jis buvo taikomas prieš pandemiją.
„Visiems atrodė, kad tai kažkas labai modernaus, labai brangaus, ko negalime taikyti kasdienėje praktikoje. Nors koronaviruso metu jį taikome dešimtimis tūkstančių per dieną. Lygiai toks pat metodas taikomas ir nustatyti gripui. Po pandemijos tai turėtų tapti nuolatine praktika – tikrinti PGR metodu dėl gripo. Tai padėtų suvokti problemos mastą ir galbūt žmonių požiūris į gripo profilaktiką bus daug atsakingesnis“, – sakė prof. A. Mickienė.
Tai, kad tiksliai nežinoma, ar gulinčiam ligoninėje žmogui gripas, sukelia daug problemų. Visų pirma, pasak gydytojos, yra specifiniai antivirusiniai vaistai nuo gripo, kuriuos paskyrus laiku ligos eiga būna lengvesnė.
Antra netiriamo gripo blogybė – sunku nuspręsti, žmogus serga virusine ar bakterine infekcija. Jei vietoje gripo klaidingai nustatoma bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai, kurių iš tiesų, nė nereikia.
„Nepagrįstas antibiotikų vartojimas yra labai ydingas dalykas, nes tai sukelia bakterijų atsparumą vaistams, ši situacija Lietuvoje labai bloga. Gripo tyrimai sumažintų perteklinį antibiotikų vartojimą“, – sakė gydytoja.
Trečia, pasak gydytojos, jei žmogui nustatomas gripas, ligoninėje jis turėtų būti atskirtas nuo kitų pacientų, taip būtų sumažintas užsikrėtimų skaičius.
„Mes tą matome iš praktikos. Jei stacionare atsiranda vienas pacientas su gripu, kitą dieną ir palatos draugas pradeda karščiuoti. Jei gripas „įsisuka“ į imunosupresinių pacientų padalinius, tai gali būti labai sunkios hospitalinės infekcijos“, – profesorė vardijo priežastis, kodėl tyrimai dėl gripo turėtų būti atliekami daug dažniau.
Epidemija dar gali užgriūti
Nors vakcina nuo gripo vaikams, kaip ir kitoms rizikos grupėms, yra kompensuojama, o gydytojai vis ragina pasiskiepyti, didelio dėmesio šie skiepai vis tiek nesulaukia.
„Ta nuomonė, kad gripas yra nesunki infekcija vaikams, gana dažna. Lietuvos rodikliai dėl gripo skiepų yra vieni prasčiausių visoje Europos Sąjungoje ir tai tikrai mums nedaro garbės. Tikrai daug ką turime padaryti bendraudami su žmonėmis, aiškindami vakcinų svarbą ir veiksmingumą“, – kalbėjo profesorius.
Kasmet gripo vakcina yra gaminama iš naujo – būtent tam sezonui, nes atkeliauja vis naujos gripo atmainos. Tačiau profesorius primena – vakcinos veikia tik tada, kai yra panaudotos. Prof. V. Usonio teigimu, kitais metais skiepais nuo gripo reikėtų susirūpinti itin smarkiai, nes epidemija dar gali nelauktai užgriūti.
