Šeima kaltina tuo metu Santaros klinikose dirbusį gydytoją anesteziologą reanimatologą Vladislavą Staševskį, kurio lemtinga klaida, kainavo Džiugo gyvybę. Gydytojas atliko procedūrą, kuriai sutikimo vaiko tėvas nė nedavė.

Komplikaciją pastebėjo ne iškart

Viskas prasidėjo 2021 metų balandį. Per šeimos atostogas Egipte į septynmečio organizmą pateko pirmuonis. Dėl infekcijos vaikas pradėjo dažnai viduriuoti su gleivių ir kraujo priemaišomis, vemti.

Stipriai negaluojantis berniukas balandžio 13 d. buvo paguldytas į Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyrių. Su juo buvo tėtis, nes mama Enrika tuo metu rūpinosi kitais dviem šeimos vaikais.

.

Vaiku skirti vaistai pirmuoniui naikinti. Deja, taikytas gydymas buvo neveiksmingas ir netgi kilo grėsminga komplikacija – ūminis inkstų nepakankamumas. Tiesa, gydytojai tai pastebėjo ne iškart.

„Per 2–3 dienas skyriuje pasikeitė gal 12–13 gydytojų. Visą tą laiką vaikas viduriavo, vėmė. Sakiau, kad jam blogai, bet mane ramino, kad tokia ligos eiga, nedarė kraujo tyrimų, kurie būtų parodę, kad inkstai nefunkcionuoja. Gaila, kad neturiu medicininio išsilavinimo, būčiau žinojęs, kad gali būti tokia komplikacija, būčiau iškart reikalavęs tyrimų. Bet pasitikėjome Santaros klinikų gydytojais. Dar ir žmoną raminau, kad tokiose klinikose tikrai padės. Deja, klydom“, – sielojosi su portalu „Delfi“ kalbėjęs T. Laucevičius.

Lemtinga procedūra

Balandžio 15-osios vakare vaikas tapo vangus, ties įstatytu kateteriu pradėjo tinti ranka, paburko veidas, kaip vėliau paaiškėjo, dėl nustojusių funkcionuoti inkstų.

Atlikus tyrimus inkstų funkcijos rodikliams, ŠRB, elektrolitams, glikemijai, laktatui nustatyti, įtartas hemolizinis ureminis sindromas (HUS), todėl Džiugas skubiai perkeltas Vaikų reanimacijos intensyvios terapijos skyrių.

Vaikų infekcinių ligų skyriaus gydytoja tėvui pakuždėjo, kad greičiausiai čia – nieko baisaus ir peritoninės dializės nė nereikės, taigi greitai Džiugą parveš atgal.

Tačiau realybė buvo kitokia. Reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje vaikui nustatytas ūminis inkstų nepakankamumas, todėl nuspręsta taikyti pakaitinę inkstų terapiją ir tam, pritaikius bendrąją nejautrą, įstatyti peritoninį kateterį.

Tėtis buvo informuotas apie šią būtiną procedūrą ir pasirašė sutikimą, kad būtų įstatytas kateteris peritoninei dializei.

gimdymas, ligoninė, kateteris, mirtis

Vis tik lemtingąją balandžio 16-ąją, operuojant Džiugą po peritoninio kateterio įstatymo, gydytojas anesteziologas reanimatologas V. Staševskis be vaiko tėvo informuoto sutikimo atliko ir centrinės venos kateterizaciją, kaip vėliau nustatė ekspertas, nebūtiną. Procedūra buvo atlikta nesėkmingai.

Procedūros metu medikas pažeidė vena jugularis interna dextra ir kartu arteria subclavia dextra. Dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir hipovoleminis šokas. Tai sukėlė ūminę pohemoraginę anemiją, dėl kurios vaikas mirė.

„Pradūrė veną. Vaikas nukraujavo ir mirė“, – liūdnai kalbėjo tėtis.

Kol Džiugą gydė reanimacijoje, tėvo neleido į reanimacijos skyrių. Apie vaiko būklę T. Laucevičius buvo priverstas tikslintis telefonu.

„Jie vis tempė laiką. Skambini ryte trečią kartą, o tada seselė sako: „Deja, Džiugas mirė“. Nors prieš tai gydytojai sakė, kad jo būklė sunki, bet nėra mirtina. Pranešę žinią apie vaiko mirtį jie mums nepasiūlė jokių psichologų, nors iki šiol apie tai sunku kalbėti. Įsivaizduokite, kaip jautėmės tada“, – kalbėjo sūnaus netekęs vyras.

T. Laucevičius stebėjosi, kad po sūnaus mirties su juo nesusitiko niekas iš Džiugą gydžiusių gydytojų.

„Ryte ateina Santaros klinikų administracijos darbuotojai. Sako, kad toks atvejis, kuomet praduriama vena, yra labai retas – vos 1 iš 10 tūkstančių. Nuo pat pradžių klinikos neigė, kad buvo padaryta žala“, – prisiminė T. Laucevičius.

Žalą patvirtino ekspertai

Netekę vaiko tėvai kreipėsi tiek į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, tiek į Vilniaus apygardos teismą, siekdami, kad būtų pripažinta apie Santaros klinikų vaikui sukeltą žalą.

Praėjusių metų rugsėjo 9 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė sprendimą, kad žala buvo padaryta, nors jos buvo galima išvengti.

Komisija rėmėsi gydytojo eksperto Vaikų ligų / Vaikų intensyviosios terapijos gydytojo profesoriaus Rimanto Kėvalo išvadomis.

Profesorius nustatė, kad „pacientui, diagnozavus HUS, buvo pasirinktas pakaitinės inkstų terapijos metodas – peritoninė dializė, kuriai atlikti įstatomas peritoninės dializės kateteris. Šio kateterio įstatymo operacijos metu nebuvo būtina ar skubi procedūra – v. juguliaris interna dextra ir/ar v. subclavia dextra kateterizacija.“

Kaip parodė pomirtinis tyrimas, vaiko mirties priežastis – ūminė pohemoraginė anemija, labiausiai tikėtina kraujavimo vieta – vena jugularis interna dextra sienelės defektas.

Kad galėjo būti pažeista stambi arterija, dėl ko išsivystė dešinys hemotoraksas, dekompensuotas hemoraginis šokas, dienyne pažymėjo ir Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje budėjusi vaikų intensyviosios terapijos gydytoja.

Įrašyta, kad, pažeidus veną, „kraujavimas tęsėsi, masyvios transfuzijos priemonės gyvybinių parametrų kompensuoti nepavyko, po 3 valandų kardiopulmoninio gaivinimo stebimi platūs be reakcijos į šviesą vyzdžiai, nėra ragenos, kosulio reflekso, širdies veiklos stabilizuoti nepavyko, 06.40 val. visos išnaudotos gaivinimo priemonės be efekto, konstatuota mirtis“.

Pranešimo apie nepageidaujamą įvykį (NĮ) dalyje „Numanoma NĮ priežastis“ nurodoma „Arterijos pažeidimas?“.

Akreditavimo tarnybos konsultantas Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Vyris Žemaitis nurodė, kad, vertinant gydytojo V. Staševskio įrašus ligos istorijoje ir Valstybinio patologijos centro „Epikrizę“, galima spėti, jog, „sėkmingai punktavus dešiniąją vidinę jungo veną, švirkšto atjungimo nuo adatos ir pravedėjo įkišimo į adatą momentu adata pasislinko iš venos spindžio. Todėl pravedėjas ir vėliau kateteris buvo įkišti į aplink veną esančias anatomines struktūras ir į kateterį atsiurbti kraujo nepavyko“.

Nuspręsta tėvų prašymus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinti iš dalies. Tėvui T. Laucevičiui paskirta atlyginti 10 700 Eurų neturtinę ir 1278 eurų turtinę žalą. Viso 11 978 eurų. Mamai E. Laucevičienei paskirta atlyginti 11 200 eurų neturtinę žalą.

Atsakovai buvo du – Santaros klinikos ir Valstybinė ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nors iš pradžių tam priešinosi, vėliau VLK patys pasiūlė sudaryti taikos sutartį ir atlyginti žalą.

Santaros klinikos atliko vidaus auditą, žadėję peržiūrėti kateterizavimo procesus. Vis tik viso teisinio atvejo vertinimo ir nagrinėjimo proceso metu Santaros klinikos jokios klinikinės klaidos nepripažino.

Gydytojas V. Staševskis, kaip vėliau sužinojo T. Laucevičius, išėjo iš darbo Santaros klinikose.

Laukė, kol turės apčiuopiamų įrodymų

T. Laucevičius pasakojo nusprendęs paviešinti šį įvykį, kaip vieną iš blogų Santaros klinikų sprendimų.

„Su advokatu Modestu Sriubu pasitarėme, kad apie įvykį viešai kalbėsime, kai turėsime apčiuopiamų įrodymų. Šio paviešinimo tikslas – priversti Santaros klinikas peržiūrėti savo tvarką, kitaip paskirstyti budinčius gydytojus“, – aiškino vaiko netekęs tėtis.

Džiugo tėvai pastebi, kad viešai nėra analizuojamos tokios ypač skaudžios klinikinės klaidos, nėra vertinamos tokių klaidų tikrosios priežastys, nėra pateikiami apibendrinimai su konkrečiais prevenciniais ir korekciniais veiksmais, tarp jų tokiais, kurie būtų nukreipti į klinikinėje eigoje dalyvavusių specialistų kompetencijos įvertinimą, jų tobulėjimą, jei trūksta žinių ar patirties ir pan. Taigi, siekiama, kad kiekvieno tokio skaudaus atvejo informacijos sklaida atvertų sveikatos sistemos politikos ar jos įgyvendinimo opias vietas, ir, jei reikia, būtų imtasi griežtų reikiamų priemonių atsakingų asmenų veiksmų (neveikimo) taikymui.

Dabar tėvai dėl vaiko mirties kreipėsi ir į teismą, ketindami baudžiamojon atsakomybėm patraukti pražūtingą klaidą padariusį gydytoją.

Šeima tęsia kovą su Santaros klinikomis teisme, siekdama įrodyti, kad nepilnamečiai Džiugo sesuo su broliu taip pat turi teisę bent į neturtinės žalos kompensaciją dėl brolio netekties.

Klinikos pareiškė užuojautą, bet nuo komentaro susilaikė

Pakomentuoti šį įvykį portalas paprašė ir VUL Santaros klinikų atstovų. Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos atsiųstame komentare rašoma: „Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir apgailestaujame, kad mūsų klinikose 2021 04 16 įvyko intervencinės procedūros komplikacija, kuri baigėsi paciento mirtimi. Norime pabrėžti, kad kiekvienas netikėtas mirties atvejis yra sukrečiantis ir skaudus ne tik artimiesiems, bet ir tuo metu teikusiems paslaugas medikams bei visam klinikų kolektyvui.

Santaros klinikų  Vaikų ligoninė

Santaros klinikos yra viena didžiausių trečio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių Lietuvos ligoninių , kurioje koncentruojasi itin sudėtingi atvejai. Norėtųsi, kad visais atvejais mūsų kolektyvo teikiama pagalba būtų sėkminga, tačiau tenka pripažinti, kad ne visada pavyksta išvengti gydymo komplikacijų ir liūdniausių baigčių.

Pažymime, kad Santaros klinikos aptaria kiekvieną mirties atvejį, įvertindamos taikytą diagnostiką, gydymą ir jų atitiktį medicinos praktikai, taip pat aptaria įvykusių komplikacijų priežastis bei jų valdymą, intervencinių procedūrų tvarkos, indikacijų bei jų atlikimo metodikų laikymąsi. Labai gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai medicina yra labai pažangi, ne visada pavyksta išvengti skaudžių netekčių.

Vykstant teisiniams procesams, komentuoti konkretaus atvejo Santaros klinikos negali. Tai reglamentuoja ne tik Bendrasis duomenų apsaugos įstatymas, bet ir Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame nustatoma, jog privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)