Laikas persukamas du kartus per metus
Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.
Kasmet du kartus per metus laikrodžiai persukami, siekiant racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį.
Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.
Lietuvoje vasaros laikas buvo įvestas dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų Kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino sezoninį laiką. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima "pailginti" dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Lietuvoje sezoninis laikas dar bus taikomas iki 2016-ųjų. Seimas yra pasisakęs prieš laiko kaitaliojimą, tačiau Europos Komisijos direktyvos pratęsė sezoninio laiko galiojimą. Vyriausybė teigia ieškanti būdų, kaip Lietuvoje būtų galima panaikinti sezoninį laiką, tačiau pripažįsta, kad tai padaryti bus sunku, nes kitos Europos šalys šio siekio neremia.
Iki šiol yra diskutuojama dėl laiko keitimo poveikio žmonių sveikatai, pakitus biologiniam ritmui.
Mokslininkai: vasaros ir žiemos laiko kaitaliojimas didina infarkto riziką
Vasaros laiko įvedimas, kuriuo siekiama geriau išnaudoti natūralų apšvietimą, tačiau taip pat atimantis iš žmonių valandą miego, ateinantį pirmadienį padidins infarkto riziką 25 proc., lyginant su bet kuriuo kitu pirmadieniu per metus, rodo šeštadienį Jungtinėse Valstijose paskelbta studija.
Kita vertus, pirmąjį antradienį po žiemos laiko įvedimo, kai žmonės įgyja galimybę pamiegoti valanda ilgiau, infarkto grėsmė sumažėja 21 procentu.
Mokslininkai ištyrė laikrodžių rodyklių sukiojimo pirmyn ir atgal poveikį sveikatai, tikrindami nefederalinių Mičigano ligoninių pacientų duomenų bazę. Tyrėjai domėjosi, kiek žmonių paguldoma į ligonines per laikotarpį prieš pat vasaros laiko įvedimą ir pirmąjį pirmadienį po rodyklių persukimo, analizuodami ketverių metų duomenis.
Istoriniai duomenys rodo, kad infarktų apskritai pagausėja pirmadieniais – galbūt dėl naujos darbo savaitės pradžios sukeliamo streso ir susijusių miego ir budėjimo ciklo pokyčiais, sakė šios studijos vadovas daktaras kardiologas Amneetas Sandhu, dirbantis Kolorado univeristete Denveryje.
„Įvedant vasaros laiką, prie viso to prisideda viena valanda trumpesnis miegas“, – aiškino tyrėjas, pristatęs savo išvadas per kasmetinį seminarą Vašingtone įsikūrusiame Amerikos kardiologijos koledže.
Tačiau A. Sandhu sakė, kad ekspertai iki šiol nepakankamai suvokia, kodėl žmonės yra itin jautrūs miego ir budėjimo ciklo pokyčiams.
„Mūsų studija rodo, kad staigūs pokyčiai, net jeigu jie nedideli, gali sukelti neigiamų pasekmių“, – aiškino jis.