- Medicina nuolat žengia į priekį. Kartu auga ir vaistų vartojimas?
Vaistų suvartojimas pasaulyje nuolat didėja, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, kasmet sveikatos apsaugai skiriama daugiau nei 800 milijardų dolerių, ir ši suma nuolat auga. Didesnę dalį šių išlaidų sudaro išlaidos vaistams.
Taip, šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugiau sveikatos apsaugos galimybių nei prieš šimtmetį, ir šiandien žmonės gyvena ilgiau, džiaugiasi geresne gyvenimo kokybe ir nemiršta nuo tų ligų, kurios prieš šimtą metų buvo mirtinos. Deja, kartais tarp medikų paplitęs posakis, kad egzistuoja trys baltosios mirtys – cukrus, druska ir žmogus baltu chalatu, – turi savyje ne tik didelę dozę juodojo humoro, bet ir lašelį graudžios tiesos, jei „baltuoju chalatu“ perkeltine reikšme vadinsime visas šiuolaikinei medicinai prieinamas priemones, kartu ir vaistus.
- Ką turite galvoje?
– Jau nuo senų laikų gyvuoja tiesa, kad vaistą nuo nuodo gali skirti tik dozė. Nesilaikant esminių vaistų pasirinkimo, skyrimo ir vartojimo taisyklių galutinis rezultatas gali būti ne tik neigiamas, bet ir pavojingas ar net mirtinas. Todėl vaistus reikia atsakingai pasirinkti ir vartoti. Neatsakingą vaistų vartojimą prilyginčiau lėkimui greitkeliu be saugos diržų. Padariniai gali būti negailestingi.
Savigydos pranašumai ir trūkumai
- Kodėl žmonės griebiasi savigydos? Ar visuomet tai pateisinama?
Iš karto patikslinsiu: savigyda pati savaime nėra blogas dalykas. Nuo neatmenamų laikų žmonės prisižiūrėjo – patys gydėsi ir laikėsi higienos. Mūsų mamos ir močiutės gydydavo savo šeimą tuo, kuo jas gydė jų mamos ir močiutės, tomis pačiomis žolelėmis ar jų mišiniais.
Šiandien didelę dalį tradicinių augalinių preparatų ir kitų nereceptinių vaistų galima įsigyti vaistinėje. Laiku ir tinkamai pasirinktas bei vartojamas nereceptinis vaistas gali padėti užkirsti kelią rimtoms ligoms, išvengti komplikacijų ir nereikalingų gydytojo konsultacijų, sutaupyti laiko, taip pat padėti greitai atsikratyti negalavimų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Kokiais atvejais dažniausiai gydomės patys?
Dažniausi sveikatos sutrikimai, kai griebiamasi savigydos – tai spuogai, artritiniai, dantų ir galvos skausmai, alerginis konjunktyvitas, peršalimas, vidurių užkietėjimas, kosulys, dermatitas, egzemos, viduriavimas, erekcijos sutrikimai, karščiavimas, gripas, nevirškinimas, rėmuo, nemiga, nuplikimas, smulkūs įpjovimai, burnos opos, pykinimas, priklausomybė nuo rūkymo, perštinti gerklė, priešmenstruacinio sindromo simptomai, antsvoris, šienligė, hemorojus.
- Mus gydė mamos, o mamas – močiutės, tad mes taip pat galime gydyti savo vaikus?
Problema ta, kad esant daugybei vaistų informacijos, kuria disponavo mūsų mamos ar močiutės, nepakanka. Juk nereceptinių vaistų skaičius didėja kasdien.
Dėl urbanizacijos ypatumų kartų ryšys yra susilpnėjęs, ir net apie tradicinius gydymosi metodus šių dienų žmonės žino mažiau nei mūsų protėviai, kai žinios po vienu stogu gyvenant trims, keturioms kartoms buvo perduodamos iš lūpų į lūpas su priesakais, ką ir kaip konkrečiai daryti.
Šiandien žmogus, pasiryžtantis savarankiškai priimti gydymosi sprendimus, privalo susirinkti pakankamai informacijos, o esant bent menkiausiai dvejonei (ar pasirinko tinkamą preparatą, kokios egzistuoja alternatyvos, kaip ir kiek laiko reikės vartoti, kokių rezultatų tikėtis, kada sunerimti), būtinai turi kreiptis į gydytoją. Akivaizdu, kad norint gauti šią informaciją vieno kaimyno pasakojimo ar reklaminiame lankstinuke pateiktos informacijos vargu ar pakanka.
- Kuo savigyda gali būti naudinga?
Tinkama savigyda padeda pašalinti simptomus ir negalavimus, kuriuos galima gydyti be gydytojo. Dėl to sumažėja sveikatos priežiūros išlaidų, vaistai tampa prieinami nuošalių vietovių gyventojams bei atliekama kai kurių lėtinių ligų prevencija.
- Kokios klaidos dažniausiai daromos?
Dažniausios klaidos, kurias daro savigyda užsiimantys pacientai – netinkama diagnozė, vaisto pasirinkimas ir jo vartojimas. Netinkama savigyda ne tik nepadeda išvengti negalavimo, bet ir gali sukelti rimtų nepageidaujamų padarinių, padidinti sveikatos priežiūros išlaidas. Pavyzdžiui, net paracetamolio ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo netinkamas vartojimas ar perdozavimas gali būti vadinamosios kepenų komos ar mirties priežastis. Be to, nereceptiniais vaistais gydant simptomus, per vėlai nustatomos gyvybei pavojingos ligos.
Kokie yra vaistų perdozavimo pavojai?
Kiekvienas vaistas yra individualus, todėl ir perdozavimo simptomai gali būti skirtingi. Dažniausi požymiai – pykinimas, galvos svaigimas, aritmijos. Sunkesniais atvejais – traukuliai, koma ar net mirtis, jei medikai laiku nespėja suteikti būtinos pagalbos.
- Ar reikia bijoti tik perdozavimo?
Tikrai ne. Perdozavimas – ne vienintelis pavojus vartojant vaistus. Kiekvieną, net patį geriausią, vaistą vartojant, kai kuriems žmonėms (kartais vienam iš dešimties, iš šimto ar iš tūkstančio) gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis: bėrimas, galvos svaigimas, dusulys, vidurių užkietėjimas, aritmijos ir kt.
Jų gali turėti ne tik receptiniai, bet ir nereceptiniai ar net augaliniai preparatai. Kai kurie asmenys gali būti alergiški medui ar kitiems augaliniams preparatams, o mūsų protėvių mėgtos jonažolės, vadintos vaistu net nuo 99 ligų, vartojamos vasarą, kai spigina saulė, gali sukelti jautrumą saulei.
Pavojingiausia – kai žmonės vienu metu vartoja daug vaistų, tuomet yra tikimybė (net jeigu yra pasirinkti tinkamai), kad jie sąveikaus tarpusavyje ir slopins arba stiprins vienas kito poveikį ar net sukels kitų iki šiol nežinomų nepageidaujamų reakcijų.
Egzistuoja paprasta aksioma: kai vienu metu vartojama 10 ar daugiau vaistų, tikimybė, kad bent vienas iš jų yra parinktas netinkamai ir pasireikš nepageidaujamas poveikis ar vaistų sąveika, artėja prie 100 proc.
Specialistai konstatuoja, kad padidėjusio jautrumo riba, kalbant apie nepageidaujamą poveikį, sąveiką ir netinkamą vaistų vartojimą, pasiekiama, kai asmuo vartoja daugiau nei 5 vaistinius preparatus vienu metu. Ypač dažnai su šia problema susiduria vyresni nei 65 metų žmonės, besiskundžiantys vidurių užkietėjimu ar sąnarių skausmais bei kamuojami vienos ar kelių lėtinių ligų, pavyzdžiui, kraujospūdžio problemų ar diabeto. Tuomet šie asmenys lankosi pas šeimos gydytoją, kitus specialistus, aplanko kelias vaistines ir įsigyja savo nuožiūra bei specialistų pasiūlytų nereceptinių preparatų, kurių poveikis neretai būna toks pat. Tokiu atveju reikėtų kartais šeimos gydytojo ar vaistininko paprašyti, jog padėtų susitvarkyti namų vaistinėlę, ir susidaryti aiškų sąrašą, kad vienu metu nebūtų vartojama vienodų preparatų skirtingais firminiais pavadinimais.
Reklama – dar ne viskas
- Kaip žmonių sąmonę veikia laidos apie sveikatą ir vaistų reklama?
Puiku, kai televizijos dalį savo eterio laiko skiria tokiam svarbiam gyvenimo aspektui kaip sveikata. Juk tiesa, kad sveikata – dar ne viskas, bet viskas be sveikatos yra niekas. Tačiau apmaudu, kai kelių naudingų patarimų kraitelė panardinama į vaistinių preparatų reklamos srautą. O reklama – tai viso labo vienpusiškas informacijos pateikimo būdas, kai pasakoma tik gamintojui (pardavėjui) naudinga informacija, nutylint visa kita. O tas „visa kita“ yra ir alternatyvūs pasirinkimai, ir galima rizika, ir ekonominis naudos vertinimas.
Ar lietuviai pasitiki vaistų reklama?
Ar tikrai nuolat reklamuojami nereceptiniai vaistai turi tą poveikį, apie kurį mums kalbama iš TV ekranų? Sakykime, vaistai, padedantys virškinti maistą ar malšinti skausmą.
Reklamos specialistai teigia, kad blogiausia, ką galima duoti blogam produktui – tai gera reklama: dauguma išbandys ir daugiau niekad nebepirks. Todėl, jei preparatą perka metai iš metų, jo negalima labai peikti: vadinasi, yra daug vartojančiųjų šį vaistą, ir jeigu jis neturėtų trokštamo poveikio, antrąkart jo niekas nebepirktų.
Kalbant apie pavojus, kuriuos gali kelti šių vaistų vartojimo tendencijos, pabrėžčiau štai ką: šalyje, kurioje 51 proc. mirčių sudaro mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų (Lietuvos sveikatos informacijos centro informacija), gausus širdies lašų ir validolio vartojimas liudija, kad didelė dalis pacientų nevartoja vaistų, vartoja netinkamai parinktus ar tiesiog yra linkę ignoruoti širdies skausmą ar kraujospūdžio šuolius.
Preparato „Mezym“ populiarumas kelia klausimą – nejaugi maitintis saikingai ir laiku yra didesnė prabanga, nei išgerti piliulę?
Stebuklų nebūna
– Dėl vaistų viskas aišku, o kaip dėl maisto papildų? Kokie pavojai realūs, kai kalbame apie jų vartojimą?
Vaistas (receptinis ar nereceptinis) visuomet įveikia sunkią registracijos procedūrą tam, kad vartotojus pasiektų tik saugūs ir kokybiški vaistai. Vaistais prekiaujama tik vaistinėse. Maisto papildų registracija – daug lengvesnė, jais prekiaujama net turguose. Buvo tokių nutikimų, kad čia parduodamuose preparatuose nebuvo rasta nurodomų medžiagų.
Mano nuomone, didžiausias pavojus tas, kad kartais maisto papildams gamintojai bando suteikti mistinių savybių, sąmoningai nutylėdami, kiek reikėtų suvartoti to produkto, norint pasiekti minimą poveikį.
- Dažnas priperka vaistų ateičiai, pavyzdžiui, kai jiems taikoma nuolaida. Kuo pavojingas toks vaistų sandėliavimas?
Rinkodaros specialistų vertinimu, vaistai yra „nepageidaujamos paklausos“ prekė. Tai reiškia, kad paprastai žmonės nėra linkę pirkti šių produktų atsargai, kaip ir antkapio, ar kreiptis į stomatologą, kai dantys – sveiki.
Populiarėjantis vaistų kaupimo pavyzdys liudija du dalykus: pirma, vis daugiau žmonių nesijaučia saugūs ir užtikrinti dėl ateities, t. y. nežino, ar prireikus jie galės įsigyti šį daiktą; antra, reklamos poveikis lemia, kad daugumai žmonių vaistai tampa ne „nepageidaujamos paklausos“, o „būtinąja“ preke, t. y. tik vartodami vaistus, jie gali jaustis laimingi ir visaverčiai visuomenės nariai.