Pasak mediko, trečiąja doze kol kas kas paskiepyta dar tik nedidelė pacientų dalis. Bet gydytojas pasidžiaugė, kad kol kas jokių neigiamų žinių apie šių pacientų savijautą nebuvo.

„Apskritai žmonės, kurie turi silpnesnę imuninę sistemą, paprastai turi šiek tiek menkesnes reakcijas į vakcinaciją.

Pirmuoju etapu Santaros klinikose buvo paskiepyta virš 1200 vien hematologinių pacientų. Dar 400 pacientų buvo paskiepyti po inkstų transplantacijos bei tų, kurie gauna pakaitinę inkstų terapiją. Ženklesnių šalutinių reakcijų nebuvo registruota“, – sakė V. Pečeliūnas.

Gydytojo teigimu, pacientai, kuriems taikoma imunosupresija (imuninis slopinimas), apskritai buvo vieni pirmųjų, paskiepytų asmenų šalyje.

Skiepijimas nuo koronaviruso Kauno klinikose

„Tuo metu dar buvo daug netikrumo. O šiuo metu negirdėjau didelių abejonių. Dauguma mūsų pacientų džiaugėsi ta galimybe. Jie puikiai žino, kad vakcinos jiems sukuriama apsauga gali būti mažesnė. Daugumai mūsų pacientų atlikti antikūnų tyrimai, deja, patvirtina tą faktą, kad jų imuninė reakcija į vakcinaciją yra kažkiek silpnesnė. Todėl žmonės skuba pasinaudoti galimybe gauti sustiprinančią dozę.

Mokslo duomenų jau yra, nors jie nėra labai gausūs, kurie pagrindžia sustiprinamosios dozės naudojimą. Pacientams trečia dozė gerokai padidina antikūnų kiekį ir taip sumažina infekcijos galimybę“, – patikino V. Pečeliūnas.

Tačiau kol kas dar nėra labai tvirtų duomenų apie tai, kiek ilgai išsilaikytų imuninis atsakas po sustiprinančios dozės.

„Mes gana aiškiai matome grupes, kurios silpniau reaguoja į vakcinaciją. Todėl priimti sprendimai apsaugoti būtent šitas grupes nuo COVID-19“, – teigė medikas.

Kol kas pasirodo tik pirmieji duomenys apie sustiprinančios dozės veikimą, tad kalbėti apie tai, ar prireiks daugiau dozių ir kaip ilgai išliks antikūnai, šiuo metu dar anksti.

Skiepijimas „Eurovaistinėje“

„Mes galime remtis tik istoriniais duomenimis, kai dėl kitų ligų leidžiamos kitos vakcinos. Tų duomenų yra nemažai, kurie pagrįstų sustiprinančių dozių naudojimą ir hepatitų, ir tam tikrų bakterinių ligų atveju. Mokslas turi duomenų apie kitas ligas, bet apie kovidą duomenų, kurie leistų atsakyti į klausimą, ką daryti toliau po trečiosios dozės, šiuo metu trūksta.

Apskritai, net ir dėl trečiosios dozės, kalbant apie bendrąją populiaciją, sveikus žmones, duomenų šiuo metu nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimus. Antikūnų kiekis mažėja – mes tą žinome. Bet susidaro įspūdis, kad 6-12 mėnesių, jeigu žmogus yra sveikas, apsauga po vakcinos tikrai galioja. Tikėtina, kad kas 12 mėn., galbūt ir rečiau reikės vakcinacijos, jeigu žmonės yra sveiki.

O kai kuriems pacientams net ir po dviejų dozių nesusidaro imuninis atsakas. Mes tai matome ne tik stebėdami titrus, bet ir pagal tai, kad tie pacientai suserga COVID-19, nepriklausomai nuo to, kad jie gavo dvi dozes arba pilną vakcinacijos kursą“, – pastebėjo V. Pečeliūnas.

Gydytojas sakė, kad Santaros klinikose su pacientais, kurių imuninė sistema nuslopinta, dirbantys darbuotojai privalo būti paskiepyti. Be to, jie, nepaisant to, kad yra paskiepyti, papildomai kas savaitę testuojami.

„Siekiame maksimaliai sumažinti riziką šiems pacientams“, – paaiškino medikas.

Visus pacientus sustiprinančiąja vakcinos doze tikimasi paskiepyti iki rudens.