aA
Lietuvoje ruošiamasi pertvarkyti sveikatos tinklą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai tikina, kad sveikatos tinklo reforma užtikrins daugiau ir įvairesnių paslaugų savivaldybėse, bus kuriami sveikatos centrai, kurie greičiausiai sujungs ligonines ir šeimos gydytojo institucijas.
Ruošia rimtus pokyčius: bijo, kad po jų patekti pas gydytoją bus dar sunkiau
© DELFI / Valdas Kopūstas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad sveikatos paslaugas bus galima gauti arčiau namų, apie 80 proc. problemų bus sprendžiama savivaldybėse. Taip pat bus sprendžiamas ir pacientų, kuriems per toli patiems nuvažiuoti į aukštesnio lygio ligoninę, pavėžėjimas. Reformuojama ir greitoji medicinos pagalba.

Tačiau opozicija teigia, kad tai atitolins paslaugas, sukurs sistemą, kuri leis uždaryti rajonų ligonines, atleisti šeimos gydytojus, sukurs ydingą finansavimo mechanizmą ir daugiau žmonių iš regionų skatins į savo sveikatą numoti ranką.

Kokias pasekmes mums turės sveikatos tinklo reforma?

Apie tai laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacija vadovas profesorius daktaras Julius Kalibatas, Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas ir Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

Siūlo steigti sveikatos centrus

O. Vitkūnienė pasakojo, kad tinklo pertvarka siekiama keisti sveikatos kultūrą taip, kad gyventojams stacionarinių paslaugų reikėtų kuo mažiau.

„Tam tikslui pasiekti kiekvienoje savivaldybėje pasiūlyta sveikatos centro koncepcija, kad šeimos gydytojas su komanda, su gydytojais specialistais galėtų padėti tiek išvengti ligų, tiek jas valdyti“, – pasakojo O. Vitkūnienė.

Ruošia rimtus pokyčius: bijo, kad po jų patekti pas gydytoją bus dar sunkiau
© A.Solomino nuotr.

Paprašyta patikslinti, ką apjungs sveikatos centras ir kuo jis skirsis nuo tradicinio šeimos centro ar poliklinikos, SAM atstovė patikslino: „Sveikatos centro konceptas yra tas, kad pacientas galėtų gauti tiek šeimos gydytojo, tiek gydytojo specialisto paslaugas ir apie 80 proc. problemų bei poreikių galėtų spręsti savo savivaldybėje.

Sveikatos centras savivaldybėje gali atsirasti keliais būdais. Vienas – kaip struktūrinis juridinis asmuo, apjungiant vieną ir kitą įstaigą bei teikiant bazinės sveikatos paslaugų paketą gyventojams, kad prisidėtų prie teisingo ir aiškaus pacientų kelio, siekiant mažinti jų eiles.

Kita sveikatos centro koncepcija siūloma didesnėms savivaldybėms. Tai yra bendradarbiavimo modelis, kai bendradarbiauja šeimos gydytojas, gydytojai specialistai, kai užtikrinama skubi pagalba pacientui, kad jis nebūtų siuntinėjamas, vaikomas dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir visi žinotų savo rolę, padėtų greitai čia ir dabar gauti pagalbą“, – aiškino O. Vitkūnienė.

Jeigu mažesnių savivaldybių gyventojams prireiktų rimtesnio gydymo, jie būtų nukreipiami į didesnes rajono ar regiono ligonines arba į universitetų centrus.

Bijo, kad paslaugų prieinamumas suprastės

Ir nors idėja skamba gražiai, anot M. Sinkevičiaus, tokia reforma kelia daug klausimų. Jam tai panašėja į paslaugų centralizaciją, kai didesnės paslaugos centralizuojamos į respublikinius vienetus.

Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

„Ištikus rimtai situacijai paslaugų negalėsi gauti vietoje, net tokių gyvenimiškų paslaugų, kaip gimdymas“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, pridūręs, kad jau dabar iš tokiuose vidutinio dydžio miestuose, kaip Kėdainiai ar Ukmergė, gimdymo akušerijos-ginekologijos paslaugos naikinamos. Gimdyvės siunčiamos į dar didesnius miestus.

M. Sinkevičius pastebėjo, kad po reformos tiems, kuriems prireiks rimtesnių sveikatos priežiūros paslaugų, teks patiems ar pasinaudojus pavėžėjimo paslaugomis keliauti iki didžiųjų gydymo centrų. Savo savivaldybėse mažesnių miestų gyventojai galės gauti tik ambulatorines ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.

„Manau, kad po reformos nebūtinai pagerės paslaugų kokybė, bet pablogės prieinamumas“, – nuogąstavo M. Sinkevičius.

Šeimos gydytojo kompetencijos susiaurintos

Laidoje dalyvavęs profesorius J. Kalibatas taip pat įžvelgė ne vieną grėsmę.

„Optimaliai funkcionuojanti šeimos medicina gali išspręsti 80 proc. sveikatos apsaugos problemų. Bet šiuo metu šito nėra, nes dažnai paslaugos yra atitolintos, šeimos medicina nebuvo decentralizuota, liko didžiulės poliklinikos, kur po to paties vadovo kepure yra ir pirminė sveikatos priežiūra, ir antrinė, ir kai kuriose įstaigose tretinė.

Mes visą laiką kalbėjome, kad prioritetas turi būti pirminė sveikatos priežiūra. Deja, kada yra vienas vadovas, tie ryšiai tarp pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros dažnai dirbtinai skatinami“, – aiškino J. Kalibatas.

Julius Kalibatas
Julius Kalibatas
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot profesoriaus, šeimos gydytojas, kadangi jo funkcijos yra susiaurintos, neatlieka viso to, ką galėtų pagal savo kompetencijas.

„Dabar, kai ruošiamasi kurti sveikatos centrus, matau, kad bent jau labai paprastos chirurginės paslaugos: apendicito operacijos, išvaržos, akušerinės ginekologijos paslaugos bus nutolintos nuo žmogaus, nes rajoninės savivaldybių ligoninės jų negalės atlikti“, – neabejojo J. Kalibatas.

Stiprins šeimos gydytojo komandą

Tačiau O. Vitkūnienė patikino, kad šeimos gydytojo rolė, pirminė sveikatos priežiūra ir šeimos medicina išlieka prioritetu. Esą šiandieninis šeimos gydytojas nespėja padėti savo pacientui rūpintis jo sveikata, atsakyti į rūpimus klausimus ar valdyti ligas. Dėl to pacientai dažnai keliauja į stacionarus net ir tais atvejais, kai jų ligą, pvz., kraujospūdžio valdymą, bronchinę astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir pan., galima būtų valdyti ambulatorinėmis sąlygomis.

„Pagrindinis tikslas, instrumentai ir procesai yra nukreipti į šeimos medicinos paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimą. Kad pacientas gautų paslaugą pagal poreikį, jam atsakytų į rūpimus klausimus, o į ligoninę važiuotų tada, kai labai reikia.

Šiandien labai populiaru sveikatos klausimus spręsti ligoninėse, nors dauguma Skandinavijos šalių tas problemas išsprendžia ambulatoriškai: poliklinikoje, su šeimos gydytojo komanda. Čia sukasi karuselė apie pacientą, kad jam savivaldybėje būtų galima išspręsti kuo daugiau klausimų“, – pasakojo O. Vitkūnienė.

Buvusioje Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninėje apsigyvens keli šimtai karo pabėgėlių iš Ukrainos
Buvusioje Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninėje apsigyvens keli šimtai karo pabėgėlių iš Ukrainos
© DELFI / Nerijus Povilaitis

Anot jos, reforma kaip tik nukreipta į paslaugų prieinamumo gerinimą ir eilių mažinimą.

„Numatyta, kad ateityje šeimos gydytojas nedirbtų vienas, kaip dabar, kai dirba kartais tik su slaugytoju. Jam reikia didelės komandos, tai yra ir gyvensenos specialisto, jeigu norime keisti apskritai požiūrį į sveikatą, jeigu norime būti fiziškai aktyvūs, reikia kineziterapeuto pagalbos“, – teigė SAM atstovė.

Šeimos gydytojas liks tarpininku?

Vis tik M. Sinkevičiui iškilo klausimas kaip, sujungus pirminį ir antrinį lygį, padarius struktūrinį arba funkcinį vienetą – sveikatos centrą, dirbs šeimos gydytojas. Ar jis pats apžiūrės pacientą, ar siųs gydytojui specialistui?

Ruošia rimtus pokyčius: bijo, kad po jų patekti pas gydytoją bus dar sunkiau
© LSMU Kauno ligoninės nuotraukos

„Lyg sakoma, kad pirminę grandį stiprinsime ir šeimos gydytojai viską sutvarkys. Bet man atrodo, kad bus priešingai: bus bandoma šeimos gydytoją padaryti tokiu tarpininku-paštininku, kur nusiųsti pacientą, užkrauti sveikatos centrą tuščiai, kad darbo visi turėtų. Nebūtinai visuomenė bus dėl to sveikesnė ir pinigai, skirti reformai, bus panaudoti efektyviai.

Ar bus kokia nors stebėsena, kaip situacija pasikeitė? Man atrodo, kad turime tam tikrą iliuziją ir prielaidą, kad situacija suveiks“, – pasidalijo abejonėmis M. Sinkevičius.

Po žinios apie reformą daug gydytojų ruošiasi į pensiją

J. Kalibato nuomone, po reformos šeimos gydytojas, kadangi šalia dirbs įvairūs specialistai, be abejonės norės, kad jie perimtų dalį funkcijų.

„Dabar apie 30 proc. šeimos gydytojų yra pensijinio arba priešpensijinio amžiaus. Kiek darėme apklausą, dalis šeimos gydytojų, prasidėjus reformai, išeis į pensiją, kas buvo, prasidėjus koronavirusinei infekcijai“, – teigė J. Kalibatas.

Ruošia rimtus pokyčius: bijo, kad po jų patekti pas gydytoją bus dar sunkiau
© Shutterstock

Anot jo, tie pokyčiai bus psichologiškai nemalonūs, nes keisis situacija, reikalavimai.

J. Kalibatas siūlė kitą kelią: „Leiskime šeimos gydytojui dirbti pagal kompetencijas taip, kaip jį ruošėme. Tokiu būdu šeimos medicina tikrai spręs 80 proc. visų medicininių problemų.

Dabar, kadangi šeimos gydytojai dirba su specialistais, specialistai gauna algą pagal konsultacijas. Administracija spaudžia šeimos gydytojus siųsti pacientus konsultacijoms, nes kitaip poliklinikos biudžetas bus nepakankamas.

Dirbtinai prisukama konsultacijų. Šeimos gydytojai savo kompetencijos ribose galėtų išspręsti daug problemų, bet dalies vaistų jie negali išrašyti. Nes tam, kad paskirtų reikalingą vaistą, reikia specialisto konsultacijos, specialistas duoda leidimą ir tada šeimos gydytojas gali toliau tęsti gydymą. Dalies tyrimų šeimos gydytojai taip pat negali paskirti. Vėl reikia specialisto konsultacijos.

Aš visą laiką mačiau, kad šeimos gydytojo kompetencijos dirbtinai siaurinamos. Šeimos gydytojai negali dirbti tiek, kiek gali, tiek, kiek sugeba ir tiek, kam buvo paruošti“.

Tarsi kateriai

Tiesa, ne visus medikus planuojama reforma gąsdina. Pvz., Joniškio ligoninės vadovas M. Gedminas neabejojo, kad sveikatos sistemos pokyčiai būtini.

„Ta reforma yra dviašmenis kardas. Vieni, kurie turės daugiau sąmoningumo, ją pakreips bendruomenės sveikatos rezultatams pagerinti. Kiti net ir su šita reforma nieko iš esmės nepakeis“, – mano M. Gedminas.

Martynas Gedminas
Martynas Gedminas
© DELFI / Andrius Ufartas

Gydytojo teigimu, dabar daugelyje ligoninių yra „miegojimas ir užsistovėjimas“: „Aš, kaip specialistas, kuomet klausausi vadovų, kad pas juos neateina specialistai, ir pats pas tokį vadovą niekada neateičiau.

Realybė tokia, kad daugelyje rajonų pamatiniai skyriai, tai yra vidaus ligos, laikosi ant terapeutų, kuriems yra 70–75 metai. Tai yra šviesūs, labai stiprūs žmonės. Bet, jeigu jie nepasikeis, ta ligoninė byrės.

Per 5–7 metus ta įstaigų užsidarymo reforma įvyks natūraliai: dalis gydymo įstaigų užsidarys dėl to, kad 10–20 metų nebuvo daryti sprendimai“, – įspėjo medikas.

Anot jo, SAM jau priėmė įsakymus, kad rajonų ligoninės pereitų prie tvaraus modelio, kuomet būtų orientuojamasi į dienos chirurgiją, intensyvią priežiūrą, sumažintas paslaugų kiekis stacionare.

Taip jau yra M. Gedmino vadovaujamoje Joniškio ligoninėje.

„Joniškio ligoninėje vidaus ligos, skubi medicina arba dienos chirurgija turi būti tokia pat gera, kaip Šiauliuose ar net geresnė. Tačiau mes neturime pacientų srauto stacionare chirurgijai, akušerijai ir to išlaikyti neišeina.

Merai kalba, kad arčiau esanti paslauga bus geriau. Ne, nebus geriau, jeigu esi fiziškai arčiau, bet nėra infrastruktūros, nėra specialistų. O specialistai seka pagal pacientų srautus.

Rajono gydymo įstaigos yra tarsi mažiukai lankstūs kateriai, skirti kiek kitokioms užduotims negu regionų centrai, kur yra kritinių būklių stabilizavimas, gyvybių gelbėjimas. Mes savo funkciją – dienos stacionarą, dienos paslaugas, vidaus ligas – galime atlikti netgi geriau, nes yra mažesni užsigulėjusių pacientų srautai, mažesnė hospitalinės infekcijos rizika ir pan.

Jeigu nieko nedarysime, reforma įvyks savaime, ji bus daug skaudesnė. Mes ir taip vėluojame“, – neabejojo Joniškio ligoninės vadovas.

Greitoji medicinos pagalba
Greitoji medicinos pagalba
© DELFI / Nerijus Povilaitis

M. Gedminas pastebėjo, kad, jeigu bus išnaudoti sėkmingai, sveikatos centrai taps sveikatos rezultatų šeimininkais bendruomenėje.

„Dabar ligoninė gauna pinigus tik tada, kai žmogus suserga. Tau nerūpi, kad žmogus išliktų sveikas“, – teigė M. Gedminas.

Gydytojas pateikė JAV pavyzdžius, kur yra gydymo įstaigų tinklas, atsakingas už tam tikrą populiacijos dalį. Jam skirti pinigai ir jų tikslas yra pasiekti kuo daugiau sveikatos.

„Tik tada gydytojai pradeda galvoti: ar man reikia laukti, kol vaikas atvažiuos su astmos paūmėjimu, aš jį pasiguldysiu ir pagydysiu, o galbūt reikia dešimtadalį to kaip ligoninei, kaip sveikatos centrui, kartu su sveikatos biuru po savo sparnu investuoti į pelėsių išnaikinimą toje šeimoje ir kurti sveikatą.

Finansavimo sistemos pakeitimas būtinas, kad medicina būtų orientuota į sveikatą.

Dabar, pasakysiu kaip įstaigos vadovas, turi sutartinę sumą ir gali įsisavinti ją, kaip tik nori: pažįsti daug ortopedų, patinka daryti menisko operacijas ir viską padarysi per tai. Tavo atsakomybės prieš bendruomenę nėra.

Sveikatos centras – koordinuojantis padalinys kartu su savivaldybės gydytoju – turi būti atsakingas už tai, kokie sveikatos rezultatai yra aktualiausi ir kaip tam pajungti visą sistemą. Dabar sveikatos biurai daro vieną, šeimos gydytojai daro kitą, specialistai – dar kitą.

Dabar specialistai gauna pinigų už apsilankymą, šeimos gydytojai, jeigu nesiunčia specialistui, o kai kurie pacientai nori pas specialistus. Ta sistema veikia padrikai. Medicinoje tokia būklė vadinama skilvelių virpėjimu ir čia reikia didelio elektros šoko sustyguoti kiekvienai skaidulai, kad veiktų tikslingai“, – ironizavo M. Gedminas.

Uždarė nuostolingus skyrius

V. Grigas taip pat nemano, kad gydymo įstaigų tinklo optimizavimas, dalį paslaugų iškeliant į didesnius centrus, būtinai yra blogas dalykas. Štai jo vadovaujamoje Molėtų ligoninėje jau seniai nebėra nei stacionarinio chirurginio, nei akušerijos-ginekologijos, nei vaikų skyrių. Šie skyriai panaikinti, nes pacientų srautai buvo maži, skyriai buvo nuostolingi ir laikyti tokią paslaugą neapsimokėjo.

„Katastrofos neįvyko. Pasiskirstė srautai. Aišku, žmonėms gal nepatogu važiuoti toliau, bet mūsų srautai nemaža dalimi keliauja į Vilnių. Ten paslaugų kokybė, kalbant apie stacionarinę chirurginę, akušerijos-ginekologijos ir vaikų pagalbą, yra aukštos kvalifikacijos ir žmonės patenkinti“, – konstatavo V. Grigas.

Vaidotas Grigas
Vaidotas Grigas
© DELFI / Kiril Čachovskij

V. Grigas pasidžiaugė, kad jam pavyko pritraukti jaunų specialistų: pastoviai dirbantys Molėtų ligoninės vidaus ligų gydytojai yra jaunesni nei 41 metų. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje dirba irgi pakankamai daug jaunų specialistų.

Gydytojas reformai linkęs pritarti, jeigu bus protingos investicijos, už tuos pinigus atnaujinta ambulatorinė grandis, infrastruktūra, aparatūra, pritraukiami nauji specialistai.

„Reformai aš iš principo pritariu. Jeigu bus protingos investicijos, jeigu bus investuojama į ambulatorinės grandies, specialistų konsultacijų, aparatūros, infrastruktūros atnaujinimą, specialistų pritraukimą, bendras mažos ligoninės su pirminės sveikatos priežiūros centru junginys, valdant srautus, matant, kaip juda ligoniai (ir ligoniams yra patogiau: viena įstaiga, viena kortelė), manau, kad yra protingas dalykas“, – teigė gydytojas.

Kaina – 800 mln. eurų

Reformos įgyvendinimas kainuos 800 mln. eurų. Pokyčiai turėtų būti pradėti ne anksčiau kaip nuo 2025 m. Anot O. Vitkūnienės, šios reformos tikslas nėra sutaupyti, bet efektyviau panaudoti turimus resursus.

„Lietuva yra iš tų šalių, kuri sveikatos sistemai gali skirti tik apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitos šalys skiria apie 10 proc. BVP.

Reiškia, kad mes skiriame mažai resursų, bet norime geresnės paslaugų kokybės ir prieinamumo, kad žmonėms nereikėtų taip ilgai laukti eilėse, o jeigu ir reikėtų laukti, sulaukę gautų kokybišką paslaugą – ne 5 min. konsultaciją, bet kad pagal kiekvieno paciento sveikatos būklę gydytojas galėtų skirti tiek laiko, kiek reikia“, – paaiškino SAM atstovė.

Į įvykio vietą skubiai atvyko kita greitoji, pacientas gatvėje buvo perkeltas į kitą automobilį ir skubiai išgabentas į ligoninę.
Į įvykio vietą skubiai atvyko kita greitoji, pacientas gatvėje buvo perkeltas į kitą automobilį ir skubiai išgabentas į ligoninę.
© Rinkos aikštė / Dimitrijus Kuprijanovas

O. Vitkūnienė patikslino, kad sveikatos centrų neprivaloma kurti.

„Yra teisinės prielaidos – nori kuri, nori ne. Bet lygiagrečiai ministerija kartu su ligonių kasa pasiūlys naują finansavimo modelį, kad motyvuotume saugoti sveikatą, o susirgus – padėti“, – patikslino SAM atstovė.

Anot jos, privačioms įstaigoms siūlomas šeimos centro bendradarbiavimo modelis, kada savivaldybėje esančios sveikatos priežiūros įstaigos – privačios ar viešosios – ne konkuruotų, o bendradarbiautų ir siektų bendros sveikatos.

Įgyvendinus pokyčius ir toliau asmens sveikatos priežiūros paslaugos bus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

„Apmokėjimas nesikeis, bet apmokėjimo modelis gali keistis. Už turimus resrusus norėtume nupirkti daugiau sveikatos, o ne daugiau ligų“, – sakė O. Vitkūnienė.

Visą pokalbį galite išgirsti Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“:

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(49 žmonės įvertino)
1.7143

Vos per mėnesį – 30 smarkiai apkandžiotų vaikų Kaune: kai kuriems prireikė net veido operacijų (1)

Medikai perspėja – per paskutinius dvejus metus gerokai padaugėjo vaikų, nukentėjusių nuo...

Atliktos pirmosios 750 robotinių operacijų Lietuvoje

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – pirmoji ir kol kas vienintelė gydymo įstaiga...

NVSPL direktoriaus pavaduotoja nušalinimą nuo pareigų vadina kerštu ir susidorojimu

Nuo pareigų laikinai nušalinta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...

Kaune leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su ypatingu kroviniu iš Latvijos

Ankstyvą penktadienio rytą Kaune leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su ypatingu kroviniu...

Padaugėjo vaikų, nukentėjusių nuo šunų įkandimų: jauniausias pacientas – vos 4 parų naujagimis

Pastaruoju metu į Kauno klinikas vis dažniau atvyksta vaikai , patyrę sužeidimus įkandus...

Top naujienos

Tautiečių pamėgtame Ventspilyje – neregėti dalykai: latviai dabar labai didžiuojasi, nes lietuviai to dar neturi

Viena populiariausių vietų Latvijoje, į kurias lietuviai vyksta su šeima – tai plačiais ir...

Lukašenka vėl įsitvirtino Baltarusijoje: dabar lieka tik viena viltis

Praėjusią suėjo dveji metai po Aleksandro Lukašenkos esą laimėtų rinkimų Baltarusijoje....

Mįslingai dingo iš Ispanijos turėję grįžti du jauni lietuviai: artimieji prašo pagalbos

Jau daugiau nei savaitę be žinios yra dingę du jauni žmonės – 18-metė Vesta Kunigonytė ir...

„Putino virėjas“ samdinių ieško tarp žudikų ir prievartautojų

Rusijos privati karinė kompanija „Vagnerio grupė“ savo išretėjusias gretas pildyti pradėjo...

Delfi PliusSniego pilys

Jelcino humoras ir pomėgis moterims karčiai atsirūgo: apkaltintas smurtaujant ir priekabiaujant, o Anglijos karalienė liko apšalusi nuo netakto

Kadaise sklido legendos apie tuomečio Rusijos prezidento Boriso Jelcino silpnybę moterims....

Rimtas testas Gran Kanarijoje: Ispanija – Lietuva eiga gyvai

Antradienio vakarą savo jėgų patikrinimą tęsianti Lietuvos vyrų rinktinė (FIBA 8) Gran...

Prie savo namų uteniškė pasijuto lyg miške: akis į akį susidūrė su vilkais ir dabar perspėja miestų gyventojus (1)

Ne kasdien papuola akis į akį susidurti su miško gyvūnais, juo labiau – savo kieme. O štai...

Įspūdingas greitis: Meilutytė pakeliui į finalą paliko sau už nugaros visas varžoves

Italijos sostinėje Romoje tebesitęsiančiame Europos čempionate įvyko moterų 50 metrų krūtine...

Ekspertai įvertino siūlymą pratęsti liberalizaciją: elektros neatpigins, bet vieną tikslą galime pasiekti

Elektros tiekimo rinkos liberalizavimo terminų keitimas neatpigins elektros, tačiau gali numalšinti...

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (10)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.