Žurnale „Age and Ageing“ pristatomame tyrime dalyvavo 8,8 tūkst. pusės amžiaus ribą peržengusių žmonių. Paaiškėjo, kad įtakos smegenų veiklai turi ir aukštas kraujospūdis bei antsvoris, tačiau ji mažesnė. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad žmonės turėtų suvokti, jog gyvenimo būdas gali paveikti ne tik kūną, bet ir protą.
Karališkojo koledžo mokslininkai nagrinėjo sąsajas tarp širdies smūgio ar insulto tikimybės ir smegenų būklės. Duomenys apie tyrimo dalyvių gyvenimo būdą ir sveikatą gauti atlikus smegenų veiklos testus – pavyzdžiui, jų buvo prašoma per minutę išmokti kaip įmanoma daugiau naujų žodžių ar išvardyti kuo daugiau gyvūnų. Vėliau tie patys testai buvo pakartoti po ketverių ir aštuonerių metų.
Tyrimo rezultatai rodo, kad bendra širdies smūgio ar insulto rizika „pastebimai susijusi su kognityvinių gebėjimų nusilpimu“. Kitaip tariant, kuo labiau nusilpsta kognityviniai gebėjimai, tuo didesnė širdies smūgio ar insulto rizika. Taip pat pastebėtas ryšys tarp rūkymo ir prastesnių testų rezultatų.
Vienas iš tyrimą vykdžiusių mokslininkų Alexas Dreganas teigia: „Su amžiumi kognityviniai gebėjimai silpsta ir atsiliepia kasdieninei veiklai bei gerai savijautai. Nustatėme nemažai rizikos veiksnių, kuriuos galima sieti su kognityvinių gebėjimų silpimu“.
Kol kas neaišku, ar ankstyvas smegenų funkcijų sumažėjimas gali sukelti tokias ligas, kaip senatvės demencija.
