Vyras įvardija didžiausią jo klaidą, dėl kurio vėliau teko persodinti širdį – kai jis sirgo, ignoravo gripą ir nesigydė.

Pirma mintis – o kodėl man?

„Prieš tai niekada rimtai nesirgau, mano medicininėje kortelėje buvo įrašytos 3 apžiūros dėl vairuotojo pažymėjimo ir vienas peršalimas. Vaikščiojau sirgdamas gripu į darbą kasdien, o vėliau dirbau ir kitus darbus, todėl dar labiau persitempiau. Po kiek laiko galvojau, kad jau pasveikau, bet tada sutriko širdies ritmas“, – pasakojo R. Vekerotas.

Nuėjus pas gydytojus vyrui atliko tyrimus, tada jam teko porą mėnesių praleisti namie ir neiti į darbą. Tačiau ne dėl gripo komplikacijų: gydytojai galvojo, jog vyrą kankina širdies kardiomiopatija. Įvairiais vaistais ritmas buvo sureguliuotas, bet širdis po truputį vis labiau plėtėsi.

„Du kartus per metus man buvo atliekami širdies tyrimai, kurie rodydavo, kad kaskart kraujo ji išmeta vis mažiau. Po penkių metų mano širdies veikla taip smarkiai suprastėjo, kad nebegalėjau pereiti per palatą“, – sakė pašnekovas.

Rimvydas Vekerotas, Piotras Ivanovas

Tada jam buvo įstatytas širdies stimuliatorius, kad būtų suvienodintas abiejų skilvelių darbas. Apie metus Rimvydas vaikščiojo su juo, bet, jiems praėjus, vien stimuliatoriaus nebeužteko. Reikėjo įdėti dirbtinę širdį.

Ją R. Vekerotas nešiojo 9 mėnesius, šiek tiek sustiprėjo, tačiau ji buvo tik palaikantis gyvybę aparatas, tiltas į tikros širdies transplantaciją. Todėl artėjo laikas, kai, sulaukus donoro, jam turėjo būti atlikta sudėtinga širdies persodinimo operacija.

„Prisimenu, kai gydytojas atsivedė studentus į palatą ir pradėjo vardinti: „šitam transplantuota, šitas su dirbtine širdimi, o jis laukia donoro“. Taip sužinojau, kad ir manęs laukia tokia operacija. Gal 3 metus laukiau eilėje, tačiau tas laukimas nėra labai paprastas, nes niekada nežinai – šiandien, rytoj ar išvis niekada“, – sakė vyras.

Pasak R. Vekeroto, jis yra sulaukęs ir klausimo, ar sunku laukti svetimo mirties. Tačiau paaiškina, kad nei vienas laukiantis eilėje nelaukia svetimo mirties: „Mes laukiame žmogaus geros valios, o ne jo mirties“.

„Pirma mintis, išgirdus, kad man reikės persodinti širdį, buvo – o kodėl man? Klausiau savęs, ką tokio padariau, kad šito nusipelniau. Manau, dauguma tokiu metu galvoja taip pat. Po to pagalvojau, kaip man šitai pranešti mamai ir žmonai, juk jos taip pat labai jaudinasi. Tačiau, kai pasiruošiau joms tai pasakyti, gydytojai jau buvo apie tai su jomis pašnekėję. Man tada buvo lengviau“, – kalbėjo pašnekovas.

Gydytojai operacinėje

Dabar bėgioja su šunimi

Po operacijos Rimvydas pramerkęs akis ir pažiūrėjęs į palatos lubas iškart pagalvojo, kad, jei jis čia, donoras jau iškeliavo anapilin. Tada už jį sukalbėjo maldą ir netrukus pasirodė slaugytoja.

„Tuo metu viską skaudėjo, tačiau tie skausmai praėjo. Persodinus širdį žinojau, kad yra tokia organizacija, kuriai priklauso žmonės su transplantuotais organais, jie visi kartu sportuoja, bėgioja ir pan. Tačiau pats iš pradžių nedrįsau prisijungti. Vėliau mane pakvietė ir nusprendžiau prisidėti“, – sakė R. Vekerotas.

Tada vyras pradėjo bėgioti kartu su šunimi. Iš pradžių buvo sunku, mat transplantuota širdis nebuvo pratusi prie fizinio krūvio, greitai pavargdavo, o pasibaigus bėgimui turėdavo praeiti šiek tiek laiko, kol ritmas vėl atsistatydavo.

Kiekvieną dieną jis treniruodavosi pridėdamas prie nubėgto atstumo papildomus kelis metrus. Prisimena, kad kai pirmą kartą įveikė olimpinę mylią, beveik 2 km, suprato, kad gali nubėgti ir dar toliau.

Dabar Rimvydas per dieną nubėga po 5 km. Su donoro širdimi gyvena jau 13 metų, sukūrė šeimą, augina vaiką, turi šunį ir, kaip pats sako, džiaugiasi gyvenimu.

„Drąsiai galiu pasakyti, kad donorai gelbėja kitų žmonių gyvybes, ir net ne vieno. Pavyzdžiui, žmogus, kurio širdį nešioju, išgelbėjo dar tris žmones, viena iš jų – moteris – susilaukė vaiko. Taip tu suteiki galimybę kažkam kitam ne tik išgyventi, bet ir susilaukti vaikų. Nuo tokių poelgių pasaulis tampa tik gražesnis“, – sakė R. Vekerotas.

Rimvydas Vekerotas

Nesigydant liga gali baigtis tragiškai

Kaip anksčiau DELFI sakė gydytojas, VUL Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis, kardiomiopatija yra sunkiausia iš galimų miokardito komplikacijų. Žmogus juo gali susirgti persirgęs virusine infekcija arba gripu, kai sirgdamas netausoja savęs ir nesilaiko gydymo režimo.

Miokarditas yra širdies raumens uždegimas, ūmios fazės metu virusas patenka į širdies raumenų ląsteles ir pažeidžia širdies raumenį. Dauguma žmonių pasveiksta be intensyvaus gydymo, taikant tausojantį režimą, tačiau kai kuriems išsivysto širdies funkcijos pažeidimas.

Tokiu atveju sumažėja širdies susitraukimo jėga ir ji gali pradėti plėstis. Pasitaiko pacientų, kuriems širdies funkcijos sumažėjimas toliau progresuoja. Kai širdis pati negali tinkamai susitraukti ir tokia būklė nėra gydoma, žmogus miršta.

Gripo virusas

Kardiologas sako, kad gripo ir net kitų virusų komplikacijas labai smarkiai paskatina, kai nesilaikoma tausojančio, lovos rėžimo, o vietoje to einama į darbą.

Susirgus gripu svarbu ilsėtis – gulėti, gerti daug skysčių, būti namie. Jei namuose yra galimybė, reikėtų atskirti sergantį asmenį nuo kitų šeimos narių kitame kambaryje, kad jie nebūtų užkrėsti. Taip pat nepamiršti dažnai vėdinti, valyti patalpas.

Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali išsivystyti inkstų uždegimas ar sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.

Gripas prasideda staiga. Pirmieji simptomai: karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis, silpnumas, gerklės, galvos ir raumenų skausmas. Mažiems vaikams, iki penkerių metų amžiaus, simptomai gali būti ne tokie ryškūs – dažniau gali pasireikšti mieguistumas ir virškinimo sutrikimai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo. Praeitą savaitę, lyginant su užpraeita, registruota beveik dvigubai daugiau gripo atvejų: atitinkamai 20 ir 37.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.

Gripas
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)