„Jei anksčiau būdavo neįprasta matyti žmogų lauke ar viduje su kauke, dabar šį sindromą jau praėjome. Dabar labai svarbu, kad kai žmogus jaučia bet kokius peršalimo simptomus, net jei tai nebūtinai koronavirusas, gali būti ir gripas ar kiti virusai, dėvėti kaukę, neiti į svečius, nekviesti žmonių į savo namus“, – sakė pašnekovas.
Prof. S. Čaplinskas ragino ir toliau dėvėti kaukes viešąjame transporte, ligoninėse, slaugos namuose, vaistinėse, taip pat ir parduotuvėse, jei jose yra daug žmonių.
Visgi, pasak profesoriaus, nuolat su griežtais ribojimais gyventi negalime, tad dabar visa atsakomybė tenka patiems žmonėms ir jų sąmoningumui.
„Švedijoje visada buvo tik rekomendacijos, bet žmonės jų griežtai laikėsi, nes suprato, kodėl to reikia“, – kalbėjo pašnekovas.
Vieniems, prof. S. Čaplinsko teigimu, užtenka ir rekomendacijų dėl kaukių, o kitų net ir baudos nepaskatindavo užsidėti kaukės.
„Dabar po truputį visuomenė susitaikys su tuo, kad dalis žmonių sirgs, dalis sirgs sunkiai ir, deja, kai kurie neišgyvens. Atkreipkite dėmesį, kad per pandemiją tikėtina gyvenimo trukmė vėl sutrumpėjo“, – sakė pašnekovas.
Kai kuriems kaukių nusiimti dar nereikėtų
Užkrečiamųjų ligų specialisto teigimu, saugotis vis dar reikia visiems, tačiau labiausiai – senjorams ir turintiems gretutinių ligų, tokių kaip širdies ligos, diabetas, plaučių ligos ir panašiai. Prie riziką keliančių faktorių priklauso ir nutukimas.
„O jei kažkas turi visą puokštę šių ligų, pavyzdžiui, širdies liga, nutukimas, amžius, kuo daugiau tokių nepalankių faktorių, tuo žmogui pavojingiau. Be to, labai priklauso, kokia jo imuninė sistema – ar jis pasiskiepijęs, neseniai persirgęs, ar jis pailsėjęs, ar neturi imunodeficito“, – profesorius vardijo žmones, kuriems kaukių nevertėtų nusiimti.
Taip pat labai svarbu, kokį kiekį viruso žmogus gauna. Būtent dėl to labai svarbios kaukės. Jos galbūt visiškai ir neapsaugos nuo užsikrėtimo, tačiau sumažins galimybę. Net turėjus kontaktą su sergančiu žmogumi, būnant su kauke įkvepiamo viruso kiekis smarkiai sumažės, tad imuninei sistemai bus lengviau kovoti.
Dar galime pastebėti išaugusį atvejų skaičių
Profesoriaus teigimu, jei žmonės, pajutę simptomus, nesisaugos ir dalins virusą aplinkiniams, tam tikrą atvejų padidėjimą arba sustojusį lėtėjimą tikrai galime pastebėti Lietuvoje.
„Omikron pasižymi tokiomis savybėmis, kad plinta daug greičiau, 70 kartų greičiau dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, bet tuo pačiu jis 10 kartų prasčiau dauginasi plaučių audinyje. Tai reiškia, kad daug greičiau plinta, bet sukelia daug švelnesnę ligos eigą. Dėl to mažiau žmonių atsiduria ligoninėje“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Be to, situaciją gerina tai, kad dauguma yra persirgę ir pasiskiepiję. Visgi, kai kuriems imunitetas nesusiformuoja net po ligos ar skiepų. Šiems žmonėms rizika išlieka.
Ketvirtosios dozės tikrai prireiks rizikos grupės žmonėms
Pašnekovo teigimu, rudenį sergamumas koronavirusu vėl turėtų padidėti. Tačiau labai svarbu, kokių veiksmų imsimės – ar vėdinsime patalpas, dezinfekuosime paviršius. Padėtų ir filtrai ar kiti įrenginiai, valantys orą. Šios priemonės bus itin reikalingos mokyklose ir darželiuose.
„Kad virusas rudenį vėl pradės plisti, abejonių tikriausiai jau nebekyla. Bet kiek stiprią ligą sukels žmonėms, priklausys nuo jų sveikatos ir imuniteto, kaukių dėvėjimo“, – kalbėjo pašnekovas.
Prof. S. Čaplinsko teigimu, ketvirtoji dozė tokios pat vakcinos, kokią turime dabar, žmonėms, neturintiems didelių rizikos veiksnių, daug naudos nesuteikia. Tačiau senjorams ir turintiems gretutinių ligų ketvirta dozė, net ir tokia, kokia yra dabar, papildomą apsaugą suteikia.
Tikėtina, kad rudenį turėsime atnaujintus skiepus. Jie bus sukurti pagal tuo metu cirkuliuojančią viruso atmainą.
„Neabejoju, kad ketvirtos dozės rizikos grupės žmonėms rudenį prireiks. Bet kol kas dar atviras klausimas, kokie tai bus žmonės, nuo kelerių metų ir panašiai. Lygiai taip pat dar nežinoma, ar dar vienos dozės ne rizikos grupės žmonėms“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Primename, kad apie pandemijos ribojimų nutraukimą trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Renginiai, švietimas, maitinimas, kaukės, visi įprasti burtažodžiai – visi reikalavimai išnyksta, tačiau padiskutavę turėsime tam tikras rekomendacijas, kurias suteiksime gydymo įstaigų vadovams, slaugos organizacijoms, švietimui. Tam tikrų rekomendacijų, dėl kurių įgyvendinimo galės spręsti patys vadovai“, – sakė A. Dulkys.
Rekomendacijos dėl kaukių dėvėjimo, anot jo, liks sveikatos apsaugos ministro įsakymų formate.
„Privalomi dalykai visi nunyksta, o tas rekomendacijas, kurias matysime reikalingomis – ar švietimo įstaigoms, ar tai gydymo ir slaugos, mes jas suteiksime kaip sveikatos apsaugos ministro įsakymo kontekste“, – kalbėjo A. Dulkys.
Jis teigė, jog viskas eina link „gerų žinių pacientui“.
„Norime, kad pasibaigus ekstremaliai situacijai, gydymo įstaigos kuo daugiau jėgų skirtų ir skatinsime visų paslaugų sugrįžimą į įprastas apimtis“, – kalbėjo ministras.
Sveikatos apsaugos ministras teigė, jog pasibaigus ekstremaliai situacijai „toks dalykas kaip privaloma izoliacija išnyksta iš mūsų repertuaro“.
