Pacientei teko užleisti farmacininkų atstovę
DELFI pašnekovė teigia valandai turėjusi atsiprašyti iš darbo, kad pakliūtų pas specialistą. Jai patogiu metu laisvų vietų nebuvo – būtų tekę ilgai laukti, o pasitarti su gydytoja norėjosi kuo greičiau. Atvykusi kiek anksčiau, kad, šiukštu, nepavėluotų, moteris kantriai laukė, kol išgirs savo pavardę, tačiau kai atėjo jos eilė, slaugytoja į kabinetą pakvietė laukiančią merginą. „Dabar užeikite Jūs“, - ištarė ši.
„Prieš keletą minučių mergina, kalbėdama telefonu, garsiai prisistatė esanti „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstove. Iš pokalbio aiškiai supratau, kad ji skambino kitai gydytojai teiraudamasi, ar nepasikeitė sutarto susitikimo laikas. Iš familiaraus sesutės pakvietimo buvo akivaizdu, kad ji jau buvo pristačiusi ir sutarusi, kad bus priimta. Patikėkite, tikrai viduje viskas užvirė – juk tiksėjo mano darbo laikas.
Tiesa, farmacinės įmonės atstovė pas gydytoją ilgai neužsibuvo – apie 10 min. Teko girdėti, kad kitiems žmonėms tenka palaukti ir daugiau. Tačiau aš neturėjau jokio žalio supratimo, kiek šis vizitas užtruks, tad prisinervinau į valias, kad mano laiką užėmė žmogus, kuris iš šio vizito užsidirba pinigus“, - pasakojo Raminta.
Kratosi reklamuotojo įvaizdžio
Šio vizito metu koncentruotai pateikiama daug aktualios informacijos, kurią geriausiai žino tos technologijos gamintojas, konsultuojama apie teisingą produkto vartojimą, kad jis būtų skiriamas tik tiems pacientams, kuriems tikrai reikia, pagaliau atstovas atsako į gydytojo klausimus, diskutuojamas šalutinis vaistų poveikis. Kitas labai svarbus atstovo vaidmuo – farmakologinio budrumo funkcija. Nėra nė vieno vaisto, kuris neturėtų šalutinių poveikių“, - aiškino pašnekovas.
K. Čereška sutiko, kad atstovo vizitas neturi trukdyti gydytojui atlikti jo tiesioginį darbą. Kita vertus, gydytojas nėra prie staklių stovintis robotas. Vizitas trunka 5-10 min., tad gydytojas gali rasti tarpą, kai jis neužimtas. Bet kuriuo atveju atstovas skambina gydytojui ir tariasi. Jei gydytojas nurodo savo darbo laiką, tokiu metu atstovas ir ateina.
Anot pašnekovo, jei kompanijos atstovas yra gerai edukuotas, jis taupo gydytojo laiką, todėl drausti tokius vizitus būtų neteisinga. Reikėtų tik diskutuoti apie tokių vizitų reglamentavimą. Pavyzdžiui, galima riboti vizitų skaičių, aptarti, kokiems vaistas asmeninis kontaktas reikalingas.
„Jei vaistas rinkoje yra jau 30 metų, nieko nauja apie jį nepasakysi. Galbūt tokia konsultacija gydytojui nereikalinga. Kitaip yra su naujais patentiniais vaistais. Šiuo atveju nauja receptų rašymo tvarka tikrai neturėjo įtakos farmacijos kompanijų atstovų bendravimui su gydytojais.
Kai gydytojas rašo bendrinį generinio vaisto pavadinimą, jis nežino, kokios firmos vaistą žmogus gaus vaistinėje. Kainos, priklausomai nuo firmos, gali skirtis net du kartus. Tuo tarpu jei vaistas patentinis, gali receptą rašyti kaip nori – jis vis tiek toks tik vienas. Problemų kyla tik tuo atveju, jei patentuojama ne veiklioji medžiaga, o technologija, pavyzdžiui, vaistas absorbuojamas tik tam tikrose organizmo vietose arba ne iš karto, o palaipsniui, todėl ilgiau veikia“, - tikino K. Čereška.
Pašnekovas pripažino, kad problemų farmacininkų atstovų veikloje yra. Esą kai kurios kompanijos žmones surenka iš gatvės ir paleidžia reklamuoti vaistų. „Tačiau dėl to, kad kažkas kažkur kažką padarė, norima drausti viską. Tai kraštutinė priemonė“, - teigė pašnekovas.
DELFI primena, kad Seimui pateikta Farmacijos įstatymo pataisa, kuria norima visiškai uždrausti farmacininkų atstovams susitikti su gydytojais prie keturių akių. Jei Seimas tam pritartų, informaciją apie naujus vaistus būtų galima teikti tik per tam skirtus renginius.
Gydytojai turėtų farmacininkų atstovų neįsileisti
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius priminė, kad nei gydymo įstaigos, nei gydytojai neprivalo priimti farmacininkų atstovų ir turi teisę nustatyti savas bendravimo su jais taisykles. Kita vertus, tokie atstovai yra visose šalyse. Jie teikia farmacinę informaciją, kuri reikalinga, kai atsiranda naujas vaistas, todėl visiškai uždrausti jų veiklos negalima. Tačiau Lietuvoje šiuo metu jiems leidžiama ir užsiimti vaistų reklama.
„Informacijai pateikti visiškai tinka paskaitos ir seminarai, o asmeniniai vizitai dažniausiai būna reklaminio pobūdžio. Juolab kad farmacinę informaciją pateikti gali tik atstovai, turintys atitinkamą kvalifikaciją. Pripažinkime, kad daugelis farmacininkų atstovų neturi nei gydytojo, nei farmacinio išsilavinimo, o kvalifikuoti atstovai tikrai negali apeiti visų gydytojų. Su tuo sutinka ir Lietuvos gydytojų sąjunga“, - tikino pašnekovas.
M. Marcinkevičius anksčiau DELFI teigė, kad yra vaistų grupės, kurių patentas, kaip etinių vaistų, pasibaigęs, todėl jie turėtų atpigti. Tačiau vaistai vis tiek parduodami aukštesnėmis kainomis ir yra labai paklausūs, nes daug investuojama į susitikimus su medikais bei jų „viliones“. Jei tokia firma mažintų vaisto kainą ir atitinkamai rinkodaros mastus, vaisto pardavimai kristų. Mat tektų konkuruoti su tokio pat veikimo ir taip pat pigiais kitų kompanijų vaistais.
Faktą, kad farmacininkai veikia gydytojų pasirinkimą, esą įrodo ir pacientų ligos istorijos. Pavyzdžiui, įtarimas kyla, kai 10-čiai iš eilės pacientų gydytojas skiria tą patį vaistą, nepriklausomai nuo jų ligos sudėtingumo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai, pakėlus ligos istorijas, pastebima, kad krūvai pacientų be jokios motyvacijos ankstesnis vaistas pakeistas į vieną ir tą patį medikamentą.
Anot M. Marcinkevičiaus, reklama turi prasmę net patentiniams vaistams, kadangi gali būti kitų, veikiančių labai panašiai, bet turinčių kitokią veikliąją medžiagą. Gydytojai įkalbinėjami skirti naująjį vaistą. Kalbant apie generinius vaistus, gydytojai turi galimybę pacientą paskatinti žodžiu, nes pacientai vis dar klausia. „Stengiamės įvairiais būdais tai išgyvendinti, tačiau mąstymas per vieną dieną nepasikeičia“, - svarstė ministerijos atstovas.
