Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų.
© Schutterstock nuotr.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad vienas iš trijų suaugusių žmonių visame pasaulyje turi padidėjusį kraujospūdį – būklę, kuri sukelia beveik pusę visų mirčių nuo insulto bei širdies ligų.

Centro poliklinikos gydytoja kardiologė Nijolė Kazakevičienė aiškina, kad hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mmHg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mmHg. Arterinės hipertenzijos skirstomos į pirmines ir antrines.

Pirminė arterinė hipertenzija (PAH) yra liga, kuriai būdinga nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. PAH sudaro apie 90 procentų arterine hipertenzija sergančių žmonių. Antrinė arterinė hipertenzija nustatoma, kai ligonis serga inkstų, endokrinine ar kita liga, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas iš ligos simptomų. Iki 10 procentų pacientų serga antrine hipertenzija. Dažnai arterinė hipertenzija yra besimptomė ir todėl dar vadinama tyliąja žudike.

Pradinėse ligos stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, todėl dažnai lieka nepastebėtas, tačiau ilgainiui, negydant, išauga rizika susirgti insultu, išemine širdies liga, širdies ar inkstų nepakankamumu.

Pusė sergančiųjų nežino apie tai

„Arterine hipertenzija sergančiųjų nusiskundimus lemia kraujagyslių pažeidimo laipsnis. Hipertonikai, kurių širdies ir smegenų kraujagyslės dar nėra pažeistos, dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir dažnai (iki 50 procentų) nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. Sergant vidutinio sunkumo hipertenzija nusiskundimus lemia vyraujantis kraujagyslių pažeidimas. Vyraujant smegenų kraujagyslių pažeidimui svaigsta, skauda galva smilkinių, pakaušio, sprando srityse, ypač po įtempto darbo ar paryčiais. Gali ūžti, spengti ausyse, pablogėti regėjimas, atmintis, kraujuoti iš nosies. Ligoniai, kuriems pasireiškia širdies kraujagyslių pažeidimas, greičiau pavargsta, uždūsta, vargina krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai“, – teigia Centro poliklinikos gydytoja kardiologė.

Lemia genai ir gyvenimo būdas

Bendras arterinės hipertenzijos paplitimas yra apie 30-45 procentų bendroje Europos populiacijoje, ženkliai didėjantis su amžiumi. PAH atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Manoma, kad kiekvieno asmens kraujo spaudimas 35-70 procentų yra nulemtas genų, beveik pusei pacientų nustatoma, kad jų šeimoje buvo asmenų, turėjusių padidėjusį kraujospūdį. Nustatyta apie 20 genų, kurie atsakingi už kraujo spaudimo kontrolę.

Pasak Centro poliklinikos kardiologės N. Kazakevičienės, arterinio kraujo spaudimo didėjimui turi įtakos per didelis druskos suvartojimas. Nutukę ar antsvorį turintys žmonės dažniau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, ypač didelėje hipertenzijos išsivystymo rizikos grupėje yra tie, kurių nutukimas yra pilvinio tipo. Kitas labai svarbus hipertenziją skatinantis veiksnys yra alkoholis, taip pat rūkymas, įvairūs stresiniai stimulai, per mažas fizinis aktyvumas, per riebus maistas. Kraujospūdis gali padidėti nuo ilgalaikio pervargimo ar triukšmo, vibracijos poveikio.

Būtina keisti gyvenseną

Tinkamas gyvensenos keitimas yra arterinės hipertenzijos profilaktikos pagrindas.

Rekomenduojama saikingai vartoti druską – 5-6 g (t.y. 1 nubrauktas arbatinis šaukštelis) per dieną, daugiau valgyti daržovių (apie 400 g per dieną būtina norma), vaisių ir mažai riebalų turinčių produktų, atsikratyti antsvorio, taip pat reikia fizinio aktyvumo, nerūkyti, nevartoti alkoholio.

Pagrindinė antihipertenzinio gydymo nauda yra paties arterinio kraujospūdžio mažinimas. Skiriama penkios pagrindinės antihipertenzinių vaistų klasės: diuretikai, beta adrenoreceptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai. Jie yra tinkami tiek medikamentinio gydymo pradžiai, tiek palaikymui vienu vaistu ar jų deriniais. Labai svarbu vaistus vartoti kiekvieną dieną paskirtu laiku.

Profilaktika ir prevencija

Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva pirmauja Europoje. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima išvengti išeminės širdies ligos ir insulto bei prailginti gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos gydymo įstaigose vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Rizikos grupei priskiriami vyrai nuo 40 iki 55 metų, moterys nuo 50 iki 65 metų. Patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis: krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija/smegenų išemijos priepuoliu, insultu, periferinių arterijų tromboze. O taip nustatyti aterosklerozę ar cukrinį diabetą žmonėms, kurie nejaučia jokių sveikatos sutrikimų. Taip siekiant užkirsti kelią šių ligų vystymuisi, sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Jei nustatoma, kad asmuo turi didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jam yra paaiškinama, kaip turi keistis jo gyvenimo būdas, kokių prevencinių priemonių reikia imtis. Esant poreikiui pacientas siunčiamas į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.
Visi, besidomintys širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, daugiau informacijos gali gauti iš savo šeimos gydytojo ar iš drauge su juo dirbančio slaugytojo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prorusiški separatistai rado naują taikinį: pasakoja kraupią istoriją apie Lietuvos karius (44)

Lietuvių kariai Ukrainoje išprievartavo mažametes mergaites, o vietos pareigūnams atsisakius...

Orai: pagaliau galėsime mėgautis rudeniu (5)

Antroje savaitės pusėje pamažu įvyks permainos. Ketvirtadienis dar nieko naujo neatneš, o nuo...

Anglijoje įsikūrusi keturių vaikų mama: man skaudu dėl Lietuvos (604)

Emigracijos mastai Lietuvoje glumina ne vieną, vis dažiau žmonės prabyla, kad likę Lietuvoje...

Įsimintina lietuvių kelionė „Ryanair“ lėktuvu: mums gėda dėl tokio tautiečio (148)

iš Rygos į Kelną skridusį „ Ryanair “ lėktuvą dėl, įtariama, girto įsisiautėjusio...

Su realybe susitaikęs Š. Jasikevičius: laukia daug darbo (8)

Kauno „Žalgiris“ naująjį LKL sezoną pradėjo vangoku žaidimu, bet užtikrinta pergale...

Melagingi meilės ženklai (28)

Meilė – mįslė ir tiems, kurie ją patiria, ir tiems, kurie tampa jos liudytojais. Matome ją,...

Apie E. Mockevičių internete perskaitęs R. Kurtinaitis laukia amerikiečio (13)

Žiniasklaidoje į Vilniaus „Lietuvos ryto“ gretas jau priimto Egidijaus Mockevičiaus ateitis dar...

Uraganas Marija šėlsta toliau: be elektros paliko visą Puerto Riką (35)

Puerto Riko pareigūnai pranešė, kad uraganas Marija nutraukė elektros tiekimą 3,5 mln. salos...

Vardan idealios išvaizdos supermodelis T. Banks aukoja miegą ir norus (5)

Žinomas modelis, grožio ekspertė ir realybės šou „Amerikos topmodelis" teisėja Tyra Banks...

Virusai šienauja panevėžiečius (11)

Kartu su rudeninėmis liūtimis per Panevėžį ritasi ir gripo bei įvairių peršalimo ligų banga....