ĮNR pranešimai sudaro 0,18 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotas vakcinos dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki rugsėjo 30 dienos siekė – 3 054 263 dozes).
Šiuo metu skiepijama keturiomis Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis.
VVKT trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1 204 pranešimus apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu. Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 636 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Spikevax“ vartojimo buvo gauti 145 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 192 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – 225 pranešimai apie ĮNR. 6 pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Didžiąją dalį šių metų trečiąjį ketvirtį gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID -19 ligos vartojimu, sudarė pranešimai apie nesunkias ĮNR, t. y. 1089 pranešimai arba 90,5 proc. Apie sunkias ĮNR gauta 115 pranešimų ir tai sudarė 9,5 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus.
Įvertinus gautų ĮNR pranešimų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad apie 66 proc. ĮNR pranešimų, susijusių su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, pateikė moterys (moterys pateikė atitinkamai 800 ĮNR pranešimų, vyrai – 400 pranešimų). ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 12-95 metai.
Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė tik 12 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 76 proc. ir 12 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Pasak VVKT viršininko Gyčio Andrulionio, tai, kad sveikatos specialistai sudaro mažą dalį pranešančių apie nepageidaujamas reakcijas, yra didelė problema.
„Ta problema išlieka, kad ne sveikatos priežiūros specialistai yra dominuojantys pateikiant pranešimus. Atitinkamai tai veda link kitų dalykų, informacija mažiau profesionali, ją reikia tikslintis ir panašiai“, – sakė G. Andrulionis.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie ĮNR, kurių sulaukė VVKT, išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Trečiąjį šių metų ketvirtį VVKT gavo 7 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje ir vieną pranešimą apie mirties atvejį po vakcinacijos, įvykusį ne Lietuvoje. Daugumoje atvejų mirtys ištiko dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šių mirčių priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.
VVKT atkreipia dėmesį, kad kiekvieno ĮNR pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.
VVKT taip pat primena, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą.
Kaip pasakojo VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja dr. Rugilė Pilvinienė, rugpjūtį buvo pastebėtas didžiausias susidomėjimas „Janssen“ vakcina.
„Lyginant Lietuvos aktyvumą, pranešant apie nepageidaujamas reakcijas, tikrai neturime labai kuo pasigirti. Norvegai, kurių vakcinuota virš 4 milijonų, teikia pranešimų maždaug 0,8 proc. nuo vakcinacijos kiekio. Toliau išsidėsto latviai, estai, airiai ir mes. Suomiai, kurių vakcinuota virš 7 milijonų, teikia dar mažiau pranešimų nei mes“, – sakė dr. R. Pilvinienė.
Moterys, pasak dr. R. Pilvinienės, teikia daugiau pranešimų nei vyrai.
Pagrindiniai nusiskundimai po vakcinacijos išlieka tokie pat, kaip visada: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, skausmas injekcijos vietas, raumenų skausmas. Kiek rečiau – limfmazgių padidėjimas, pykinimas.
Paaugliams reakcijos po vakcinos tokios pat, kaip ir suaugusiems
Pasak dr. R. Pilvinienės, nėra pastebėtas itin didelis pranešimų srautas dėl paauglių vakcinacijos. Po „Comirnaty“ vakcinos buvo gauta 18 pranešimų, iš jų 14 nesunkūs ir 4 sunkūs. Tai miokarditas, perikarditas, apendicitas ir vienas atvejis, kai pasireiškė anafilaksinė reakcija.
„Kiek apendicitas susijęs su vakcinacija irgi labai neaišku, nes jis gali pasireikšti be jokios vakcinacijos ir suaugusiems žmonėms. Labai tikėtina, kad toks apendicitas buvo atsitiktinis. Po anafilaksinės reakcijos paauglys yra pasveikęs“, – sakė dr. R. Pilvinienė.
Nesunkūs reiškiniai buvo karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas, galvos skausmas, nuovargis, padidėję limfmazgiai, gausus menstruacinis kraujavimas, rankos skausmas ir panašiai.
Po „Spikevax“ paaugliui buvo užfiksuotas vienas pranešimas apie nesunkų viduriavimą.
„Tokios tendencijos yra panašios kaip ir suaugusiems, visos reakcijos įtrauktos į preparato charakteristikos lapelį“, – sakė dr. R. Pilvinienė ir pridūrė, kad neįtrauktas tik gausus mentruacinis kraujavimas, tačiau jis kartais pastebimas ir suaugusioms moterims.
Suaugusiems buvo užfiksuoti keli trombozės ar embolijos atvejai po vakcinacijos, 3 po „Comirnaty“ vakcinos ir 4 po „Vaxzevria“.
Fiksuoti 2 tromboflebito atvejai po „Comirnaty“ vakcinos, taip pat pasitaikė keli trombocitopenijos atvejai, penki miokardito ar perikardito. Gauta 11 pranešimų apie tachikardijos atvejus, 8 apie juostinę pūslelinę, 19 apie alpulį, 3 apie periferinį trumpalaikį veido paralyžių.
