Už netikslingą iškvietimą – mokestis
Pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir Seimo nariai, ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai bei GMP medikai, buvo pasakojama apie problemas, su kuriomis susiduria ši tarnyba.
Viena iš tokių problemų – keisti žmonių iškvietimai, į kuriuos siunčiami greitosios pagalbos medikai, nors pačiam žmogui tikrai toli gražu nereikia skubios pagalbos. Tokie iškvietimai, kaip pasakojo GMP atstovai, degina ne tik resursus, lėšas, bet ir iš dalies lemia tai, kad į rimtus iškvietimus greitoji atvykti nespėja.
Visgi jokios baudos ar mokesčiai už tokius iškvietimus netaikomi, todėl žmonės greitąją gali kviestis bet kokiu gyvenimo atveju.
Neseniai GMP medikai lankėsi Latvijoje, kurioje greitoji pagalba veikia daug geriau nei Lietuvoje. Konferencijoje medikai apžvelgė, ką broliai latviai daro kitaip, ir ko reikėtų pasimokyti lietuviams.
Štai netikslingi iškvietimai Latvijoje yra apmokestinti – GMP aptarnauja tik skubius ir gyvybei pavojingus pagalbos prašymus, tuo metu Lietuvoje važiuojama į visus iškvietimus. Nepasitvirtinus skubios pagalbos faktui, paslauga apmokestinama 70 eurų mokesčiu. Tai reiškia, kad jei pacientas prašo pagalbos, dispečeris įvertina, kad greitoji turėtų nevažiuoti, bet pacientas primygtinai reikalauja, brigada yra išsiunčiama. Tačiau, jei skubios pagalbos faktas nepasitvirtina, pacientui išsiunčiama 70 eurų sąskaita, o tai daro mokesčių inspekcija.
„Dažnai matome, kad dispečerinė uždeda pranešime, jog pacientui paūmėjo lėtinė liga, nes susikalbėti negali. Nuvažiuojame pažiūrėti – moteris jokių skundų neišsako, tik piktinasi, kad perdegė stalinės lempos lemputė. Sako, kad nieko kito negali išsikviesti, lemputė išsukta iš šviestuvo ir persukta į stalinę lempą. Medicininės apžiūros atsisako“, – konferencijoje pasakojo GMP medikė.
Greitoji kviečiama ir dėl įsisiurbusios erkės, slogos ar neblaiviam asmeniui suskaudusios kojos.
Latvijoje už tokius iškvietimus pacientui tenka susimokėti. Tokį mokestį siūloma įvesti ir Lietuvoje, nes dėl tokių pacientų, pasak GMP atstovų, nespėjama atvykti pas tuos, kuriems pagalbos reikia skubiai, o nesulaukę pagalbos žmonės miršta.
„Galime padvigubinti brigadų skaičių, bet jei važiuosime slogos gydyti, nieko nebus“, – problemas konferencijoje vardijo medikai.
Medikai pateikė ir dar vieną pavyzdį iš Latvijos: jei po paciento greitosios automobilis buvo užterštas, susisiekiama su dispečerine, kuri atsiunčia užsakytą valymo įmonę. Tuo metu Lietuvoje patiems medikams tenka išsivalyti automobilius.
Algos – apverktinos, bet ministerija didesnių nežada
Tačiau ne tik netikslingi iškvietimai yra viena iš daugybės problemų, su kuriomis susiduria GMP.
Už pilną darbo etatą greitosios mediko alga dažniausiai siekia vos apie 700 eurų. Kone visi darbuotojai dirba 1,5 etato, mat už vieno etato algą sunku išgyventi, be to, dėl darbuotojų trūkumo nepavyksta dirbti mažiau.
Konferencijoje buvo duotas pavyzdys, kiek uždirba Latvijos kolegos, bei kokias darbo sąlygas jie turi.
„GMP brigados vadovas Latvijoje į rankas uždirba 1800 eurų, antras brigados narys 1400 eurų į rankas, vairuotojas – 1200 eur. Latvijoje į pensiją GMP darbuotojai išleidžiami 55 metų, su sąlyga, kad paskutinius 5 metus buvo dirbta pilnu krūviu GMP.
Automobiliai turi būti keturiais varomais ratais ir didelio pravažumo, tuo metu Lietuvoje perkami pigiausi automobiliai, todėl rajonuose medikams kartais tenka į iškvietimą nueiti net pėsčiomis, nes automobilis tiesiog nepravažiuoja. Automobilių nusidėvėjimas pas mus yra katastrofiškas, todėl, jei jie nebus atnaujinti, kitais metais tikriausiai eisim pėsčiomis“, – Seime vardijo GMP atstovai.
GMP medikė taip pat davė pavyzdį – jos alga „ant popieriaus“ Lietuvoje siekia vos 1200 eur.
Konferencijoje dalyvavusi kita medikė pridūrė, kad daugumos GMP darbuotojų svajonė dirbti vienu etatu, tačiau tai neįmanoma, nes tokiu atveju neužtektų darbuotojų užpildyti brigadoms. Darbuotojams susirgus ar išėjus į atostogas, kai kurias brigadas tenka kuriam laikui „nuimti“, nes nėra, kas pavaduoja medikus. Tad medikė kėlė klausimą, kaip ministerija po reformos galvoja padidinti brigadų skaičių, ir iš kur atsiras nauji darbuotojai.
Dar viena medikų iškelta problema – neleidimas išeiti į ankstyvą pensiją. GMP darbuotojai norėtų galėti išeiti į pensiją 55 metų, jei dėl sveikatos būklės nebegali toliau dirbti. Visgi tokios galimybės jiems suteikti niekas nežada.
„Mūsų darbe kokybiškas paslaugas tikrai gali teikti tik žmonės, neturintys 65 ar daugiau metų. Jei suvaldysime nereikalingų iškvietimų skaičių, kai kuriuos iškvietimus apmokestinsime, kurie to tikrai nusipelno, lėšų išeiti anksčiau į pensiją atsiras. Tikrai niekas nesiruošia eiti iš tarnybos ir sėdėti namuose su pensijomis, tik neverskite tų žmonių vartoti vaistų nuo skausmo, kad galėtų dirbti GMP. Siekiame, kad kai žmogus dėl savo sveikatos būklės nebegali dirbti GMP, galėtų gauti kažkokią dalį pensijos ir galbūt dirbti kitą darbą“, – sakė Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė ir medikė Jolanta Keburienė.
Tikslių atsakymų ministerija nepateikė
Konferencijoje dalyvavusi Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ryžtingai pažadėti algų kėlimo ar išėjimo į pensiją negalėjo.
„Ilgą laiką greitosios medicinos pagalbos netvarkymas sukėlė lėtinę ligą, kurią reikia gydyti. Bet kaip ir visų lėtinių ligų gydymas, tai nėra skubi pagalba, reikia turėti nuoseklų planą. Šiuo metu GMP yra decentralizuota, kiekviena savivaldybė yra atsakinga už greitosios organizavimą. Turime 239 brigadas, 2 782 darbuotojus, iš jų 11 proc. yra prie pensinio amžiaus, virš 65 metų darbuotojų yra 3 proc. Turime labai didelius netolygumus, vienos brigados išvažiuoja 10 kartų daugiau, kitos 10 kartų mažiau. Turime milijoną skambučių, iš jų penktadalis paprastai yra šeimos gydytojo kompetencijoje. Be to, yra daugybė pervežimų, kurių galėtų greitoji nedaryti“, – sakė D. Jankauskienė.
Šiuo metu GMP vidutiniškai pacientą pasiekia mieste per 11 minučių, o kaime per 30 minučių. 5 proc. teritorijų yra nepasiekiamos – tai 150 tūkstančių gyventojų. Todėl, pasak D. Jankauskienės, visą brigadų išdėstymą reikia keisti.
Viceministrės teigimu, didesni atlyginimai situacijos smarkiai nepagerintų.
„Kolegos, aš girdžiu, ką jūs sakote, dėl atlyginimų, aš pati manau, kad gaunu per mažą atlyginimą. Ir iš tiesų, visi žmonės galvoja taip pat. Tik supraskime vieną dalyką, kadangi dirbu vadyboje – atlyginimo pakėlimas žmogų motyvuoja lygiai 21 dieną, tol, kol jis gauna kitą. Yra finansinės ir nefinansinės motyvacijos priemonės. Nefinansinės pas jus yra apverktinos, apgailėtinos, čia didžioji bėda“, – sakė D. Jankauskienė.
Pasak jos, darbo sąlygos turėtų gerėti prasidėjus reformai. Visgi medikų viceministrės žodžiai neįtikino.
„Mano alga dabar 700 eurų. Pasakykite paprasčiau mums, ar po reformos alga pasikeis, ar ne?“, – paklausė paramedikas iš Biržų.
Tačiau D. Jankauskienė tikslaus atsakymo neturėjo: „Viskas priklauso, kokiu krūviu dirbate, kiek naktinių budėjimų turite. Negaliu dabar atsakyti, per ankstyvas klausimas.“
Tuo metu J. Keburienė pridūrė, kad pritraukti naujų žmonių į tarnybą padėtų vis prašomos socialinės garantijos ir išankstinė pensija.
„Visi suvokia, kad nusidėvime labai greitai ir negalime tiek laiko dirbti būdami pakankamai garbaus amžiaus, nes mūsų darbo sąlygos skiriasi nei, pavyzdžiui, poliklinikos darbuotojų. Kaip vieną iš spaudimo mechanizmų galime panaudoti tai, kad bent kurį laiką visi pradėsime dirbti vienu etatu“, – neapsikentusi ministerijos išsisukinėjimų pridūrė J. Keburienė.
