R. Šalaševičiūtė privačios medicinos atžvilgiu nesilaiko tokios kategoriškos nuomonės kaip jos pirmtakas buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabartinis sveikatos ir maisto saugos reikalų Europos komisaras Vytenis Andriukaitis.

„Lietuvos sveikatos sistemą sudaro tiek valstybinės, tiek privačios medicinos įstaigos – negalime jų atskirti. Ir nors šiandien prioritetas teikiamas nemokamą gydymą užtikrinančioms valstybinėms gydymo įstaigoms, neturėtume pamiršti, kad jei ligonių kasa sudaro su privačia medicina sutartis, abi įstaigos atsiduria vienodame lygmenyje, taigi vienodai turime padėti remti ir ginti privačią mediciną. Žinoma, sutartys su privačiomis gydymo įstaigomis sudaromos tuo atveju, jei trūksta medikų valstybinėse medicinos įstaigose. Tačiau norėčiau priminti, kad šiuo metu turime 67 proc. privačiai dirbančių šeimos gydytojų, o tai reiškia, kad privati medicina mūsų šalyje įsitvirtinusi“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė ministrė.

Sulaukusi klausimo apie gydymo įstaigose tebeegzistuojančius vadinamuosius vokelių tarifus ir pakišas, R. Šalaševičiūtė tai siejo su mentalitetu. Pasak jos, klaidingai manoma, kad jeigu žmogus neduos pinigų, negaus ir kokybiškų paslaugų. Kalbėdama apie gimdymo paslaugas Lietuvoje, ministrė pabrėžė, kad tam tikras procentas jų yra priskirtas prie mokamų paslaugų, bet tai labai nedidelės sumos.

„Kadangi pati esu pagimdžiusi tris dukras, puikiai prisimenu, kaip suprakaitavusioje rankoje spausdavau pinigus, bet taip ir nesugebėdavau jų paduoti gydytojai. Po to save smerkdavau, kad gal viskas būtų praėję lengviau, jei būčiau išdrįsusi. Bet tai mūsų mentaliteto dalykai. Pinigai paslaugų kokybės nekeičia. Mane taip pat pasiekia informacija apie operacijų ir kitų medicininių paslaugų tarifus, apie atlygį slaugytojams ir pan., tačiau, kaip parodė 2013 m. atlikta anoniminė gyventojų apklausa, Lietuvoje 20 proc. sumažėjo žmonių, duodančių pakišas“, – sakė ministrė.

R. Šalaševičiūtė taip pat nebuvo linkusi sutikti su siūlymu, siekiant stabdyti jaunų gydytojų emigraciją, juos grąžinti į dar sovietiniais metais veikusią paskyrimų sistemą. Anot politikės, šiuo metu dar nėra aiškios ir nusistovėjusios politikos šiuo klausimu. R. Šalaševičiūtės teigimu, V. Andriukaičio mintys buvo teisingos, tačiau ji nesutinka, kad medikai turėtų būti išsiunčiami priverstinai.

„Buvęs ministras žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti jo išaiškinti, ar būtų galimybė asmenis, kurie įstojo studijuoti medicinos į valstybės finansuojamas vietas, nukreipti dirbti ten, kur yra poreikis. Bet kol kas tokio išaiškinimo dar neturime. Kiek man pavyko susipažinti su skirtingų Lietuvos regionų gydymo įstaigomis, viskas priklauso nuo ligoninių gebėjimo pritraukti jaunų specialistų. Palyginusi Ukmergės (70 km nuo Vilniaus) ir Švenčionių (80 km nuo Vilniaus) ligoninių gebėjimą prisikviesti medikų matau, kad Švenčionių gydymo įstaigos direktorė neieško būdų, kaip pritraukti jaunų specialistų, o į Ukmergę jauni specialistai patys veržiasi. Taigi kalbame apie gydymo įstaigų vadybos politiką (apie tai, kokias sąlygas pasiūlo, ar sudomina) ir jos nebuvimą“, – sakė ji.

Dirbdama vienoje karščiausių laikomų ministerijų R. Šalaševičiūtė sako nesivadovaujanti principu „skaldyk ir valdyk“ ir jai, kaip sveikatos apsaugos ministrei, šis principas netinkamas. Šiuo atveju politikė pabrėžė medikų bendruomenės palaikymą ir lygiateisiškumo principą, pagal kurį priimami sprendimai, keičiantys pacientų ir medikų kasdienybę. Prioritetiniais darbais ji įvardijo sutaikyti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę su Santariškėmis, toliau – Kauno ir Vilniaus medikus, onkologijos paslaugų teikimą Panevėžyje. Lietuva sveikatos apsaugos srityje, anot R. Šalaševičiūtės, turėtų remtis Estijos pavyzdžiu.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (203)