Kaip trečiadienį pranešė statistikos departamentas, praėjusią parą patvirtinti net 337 nauji koronaviruso atvejai – tai rekordiškai didelis atvejų augimas pastaruoju metu.
Pusė sunkiau sergančiųjų gydomi Klaipėdoje
Į ligonines dėl COVID-19 ligos buvo paguldyti 105 pacientai, kone pusė jų, tai yra – 52, šiuo metu gydomi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL). Tiesa, šis skaičius, kaip portalui „Delfi“ sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausioji specialistė komunikacijai Aistė Noreikaitė, kinta kas valandą.
„Šiuo metu turime 52 pacientus. Penki iš jų gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (RITS), trims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija“, – vardijo A. Noreikaitė, priminusi, kad KUL gydomi net dviejų apskričių – Klaipėdos ir Tauragės – gyventojai. Pasitikslinus, kiek iš pacientų yra klaipėdiečių, specialistė sakė, kad apie pusę.
COVID-19 pacientų, gydomų KUL, amžius svyruoja nuo 40 iki 70 metų. Gydomi tik du apie 30 metų asmenys ir du išties garbaus amžiaus.
Dauguma į ligoninę pakliuvusių pacientų yra užsikrėtę delta atmaina, keliems nepavyko nustatyti, kokia koronaviruso atmaina jie užsikrėtė.
Absoliuti dauguma ligoninėje atsidūrusių COVID-19 sergančių pacientų nebuvo pasiskiepiję. Tik du pacientai buvo gavę po pirmąją vakcinos dozę, dar du buvo pilnai pasiskiepyti. Tačiau šie paskiepyti ir į ligoninę pakliuvę asmenys yra garbaus amžiaus, turi labai daug gretutinių ligų, kurios, kaip manoma, silpnina imunitetą.
Nors pacientų skaičius KUL pastaruoju metu gerokai šoktelėjęs, anot pašnekovės, ligoninės medikai to su savaitgalį Klaipėdoje praūžusia Jūros švente nesieja. Esą Jūros šventės padariniai pasimatytų tik po kokių poros savaičių.
COVID-19 ligoniams skirtų lovų skaičius KUL nuolat koreguojamas.
„Lovų skaičius ligoninėje koreguojamas pagal poreikį. Dalis Infekcinių ligų korpuso jau atlaisvinta ir skirta COVID-19 pacientams. Jiems numatoma skirti apie 90 lovų.
Klaipėdos universitetinė ligoninė nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su regiono ligoninėmis. Aptarta, kad vadinamosios atraminės ligoninės būtų pasiruošusios ir jei prireiks – padėtų“, – komentavo A. Noreikaitė
Kauno ligoninėje neskiepytų COVID-19 pacientų – trys ketvirtadaliai
Kauno regione situacija yra kur kas geresnė nei Klaipėdoje. Kaip portalui „Delfi“ sakė COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas docentas Vaidotas Gurskis, kol kas regiono pacientai, sergantys COVID-19 liga, gydomi tik LSMU Kauno ligoninėje.
„Šiuo metu Kauno regiono ligoninėse iš 48 stacionaro lovų su deguonies tiekimu, skirtų COVID-19 liga sergantiems pacientams, užimtos 14 lovų (29 proc. lovų), 6 pacientams reikalinga deguonies terapija, o iš turimų 16 reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimta 1 lova (6 proc. lovų), pacientui reikalinga deguonies terapija“, – vardijo pašnekovas.
Kauno regiono ligoninėse gydomų pacientų, sergančių COVID-19 liga, amžius svyruoja nuo 19 iki 84 metų. Trys ketvirtadaliai čia gydomų pacientų yra nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos.
Pasiteiravus, ar nepradeda trūkti lovų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti, V. Gurskis atsakė: „Kol kas lovų, skirtų gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus, užtenka. Lovų skaičiaus didinimas arba mažinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir nuo atvykstančių bei išvykstančių pacientų srauto“.
Paaiškino, kodėl tenka gydyti ir paskiepytus
Santaros klinikose kol kas situacija stabili. Šiuo metu aktyvaus gydymo skyriuje dėl COVID-19 ligos šiuo metu gydomi vos 9 pacientai ir vienas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Šis žmogus yra neskiepytas.
Santaros klinikų direktorius medicinai docentas daktaras Valdas Pečeliūnas sakė, kad, kaip rodo statistika, beveik visi pastaruoju metu dėl COVID-19 ligos į Santaros klinikas patekę pacientai buvo neskiepyti, tik vienas buvo visiškai vakcinuotas nuo koronaviruso.
„Jis turi imuninę ligą, dėl kurios gavo labai stiprų prieš imunitetą nukreiptą gydymą. Tai yra patvirtinimas praktikoje, kad didžioji dalis – virš 90 proc. – šiuo metu sergančių žmonių yra neskiepyti. Tarp skiepytų beveik visi sergantieji yra vyresnio amžiaus arba turi tam tikrų gretutinių ligų, kurios lemia silpnesnę reakciją į skiepą.
Visiškai neseniai buvo paskelbti Izraelio duomenys, kad žmonių, jaunesnių nei 50 metų ir neturinčių gretutinių ligų, kurie yra gavę pilną vakcinacijos kursą, ligoninėse tiesiog nėra. Jie neserga sunkiomis ligos formomis.
O vyresnių bei turinčių gretutinių ligų net ir pilna vakcinacija neapsaugo, todėl mums reikia žengti tolesnį žingsnį ir žmonėms, kuriems nesukuriama imuninė apsauga, siūlyti stiprinančią trečią dozę, kad būtų galima sustiprinti jų imuninį atsaką“, – paaiškino V. Pečeliūnas.
Gydytojas neabejojo, kad užsikrėtusiųjų COVID-19 liga neišvengiamai daugės: „Mes tikrai turėjome gerą liepą, bet mėnesio pabaiga pradeda rodyti, kad situacija keisis. Praėjusią savaitę gavome informaciją iš Klaipėdos, kuri rodo, kad ligonių skaičius auga. Šį savaitgalį, deja, jų pradėjo daugėti ir Vilniaus regione. Kol kas, tiesa turime trumpą stebėseną, nėra tie skaičiai dideli, bet tendencija tikrai yra. Žiūrint į užsikrėtusiųjų skaičių neabejojame, kad tie skaičiai didės ir tam ruošiamės“.
