Teoriškai šie receptai kai kam praverstų, tačiau vidurių pūtimas tėra nedidelė kaina, kurią mokame už didelę naudą mūsų sveikatai, rašo npr.org.
Mes visi puikiai žinome, kad su nemaloniu pilvo pūtimu susiduriame suvalgę maistinių medžiagų turtingų daržovių, tokių kaip kopūstai ar brokoliai.
Mokslininkai nustatė, kad ląstelienos gausūs maisto produktai, tokie kaip pupelės ar lęšiai, vos po kelių dienų stipriai padidina gerųjų bakterijų kiekį žarnyne. Tad iškyla klausimas, ar tai negalėtų reikšti, jog kai kuriais atvejais pilvo pūtimas byloja apie mūsų gerųjų mikrobų pastangas išsaugoti mūsų sveikatą?
Gastroenterologas Purna Kashyapas iš Mayo klinikos Ročesteryje (Minesotos valstija) absoliučiai tam pritaria: „Pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų valgymas yra vienintelis būdas žarnyne esantiems mikrobams gauti maistinių medžiagų. Jeigu mes jų nemaitinsime angliavandeniais, jiems mūsų žarnyne gyventi bus sunkiau“.
Ekspertas tikina, kad kai mikrobai minta maistu – tuo pat metu jie išskiria dujas – jie taip pat formuoja molekules, kurios stiprina imuninę sistemą, apsaugo žarnyno gleivinę bei užkerta kelią infekcijoms. „Sveikas žmogus gali jausti dujų susikaupimą žarnyne iki aštuoniolikos kartų per dieną ir tai yra visiškai normalu“, - sako P. Kashyapas.
Dujos į virškinimo traktą patenka pirmiausia nurijus orą (tai darome visi, kai valgome ar kramtome gumą). Taip pat prie to prisideda mikrobioma. Tai virškinimo trakte esančių organizmų visuma, apie kurią mokslininkai kalba vis garsiau.
Mikrobiomoje yra šimtai įvairiausių bakterijų. Tačiau čia taip pat yra organizmų ir iš kitos karalystės – tai senieji vienaląsčiai organizmai, dideliais kiekiais gyvenantys mūsų žarnyne ir tiesiogiai bei netiesiogiai darantys įtaką žmogui. Visi šie mikrobai gamina dujas.
Jie minta mūsų storojoje žarnoje esančiu nepanaudotu maistu, pavyzdžiui, nesuvirškinta ląsteliena ir angliavandeniais, bei išskiria didelius kiekius dujų.
Tai dar ne viskas, ką jie daro. Jie taip pat gamina didelius kiekius molekulių (vadinamųjų trumpos grandinės riebalų rūgščių), kurios gali skatinti kitų naudingų bakterijų augimą. Ir kuo daugiau maisto gauna šie draugiški mūsų organizmo gyventojai, tuo įvairesnių rūšių atsiranda. Tai jau įrodyta tyrimais. Šis mikrobų įvairovė dažnai lemia lieknesnę taliją.
„Nesuvirškinti angliavandeniai leidžia visai ekosistemai klestėti ir tarpti“, - tikina P. Kashyapas.
Didžioji dalis mikrobiomo išskiriamų dujų yra bekvapės. Tai paprastas anglies dioksidas, vandenilis ar metanas. Tačiau kartais pasitaiko ir šiek tiek sieros.
„Štai tada atsiranda nemalonus kvapas“, - sako gastroenterologas.
Bet čia ir slypi visa esmė. Daugelis daržovėse esančių smirdinčių sieros junginių pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis. Pavyzdžiui, brokoliai, garstyčios ar kopūstai. Šiose daržovėse gausu sieros junginio, vadinamo sulforafanu, kuris yra stipriai susijęs su mažesne rizika susirgti vėžiu.
Kokia dar naudą duoda nemalonų kvapą skleidžiančios dujos? P. Kashyapo teigimu, jos gali sumažinti bendrą oro kiekį žarnyne, nes bakterijos sieros dujas gamina iš kitų dujų, tokių kaip vandenilis.
„Sieros turinčias dujas gaminančios bakterijos iš tikrųjų yra svarbios. Jos gali sukelti nemalonų kvapą, tačiau jos taip pat gali sumažinti bendrą išskiriamų dujų kiekį“, - tikina specialistas.
Žinoma, kas per daug, tas nesveika. Jeigu pilvo pūtimas kenkia jūsų gyvenimo kokybei, gastroenterologas pataria apsilankyti pas gydytoją. Tačiau jokiu būdu neverta iškart dėl to apkaltinti savo racioną. Daugeliu atvejų stipriu pilvo pūtimu besiskundžiantys žmonės išskiria ne daugiau dujų nei kiti. Tiesiog jie į tai atkreipia didesnį dėmesį.
„Taip, daugiau ląstelienos turintis maistas lems didesnį dujų kiekį, - toliau aiškina P. Kashyapas. - Tačiau visiškai eliminuoti ląstelieną iš savo raciono nėra gerai. Juk jūs nenorite, kad jūsų mikrobai badautų“.
Taigi, pirmyn. Mėgaukitės lęšiais. Valgykite kopūstus. Ir jei pajusite nemalonų kvapą, priimkite tai kaip savo mikrobiomos padėką.
