80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies ligų ir insulto būtų galima išvengti, jei būtų kontroliuojami pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba bei fizinio aktyvumo stoka.
Sportas ir fizinė kultūra – skirtingi dalykai
„Šiuometinės dienos tikslas – įkvėpti žmones „dirbti širdimi“. Todėl Pasaulinės širdies federacijos narių bei partnerių organizuojamuose renginiuose galima bus sužinoti savo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, dalyvauti sveikatos eitynėse, dviračių žygyje, mažojo krepšinio bei mažojo futbolo varžybose, skandinaviško vaikščiojimo varžybose, sužinoti, kaip susikurti sveikesnę darbo vietą. Apie renginius galima sužinoti Lietuvos širdies asociacijos svetainėje“, - Lietuvos širdies asociacijos vadovas kvietė skaitytojus dalyvauti sveikatinimo renginiuose.
Anot jo, vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – paveldimumas. Jeigu mūsų tėvai ar seneliai sirgo širdies ligomis ar insultu, mes taip pat turime daug didesnę tikimybę susirgti. Tačiau šis veiksnys – ne vienintelis.
„Reikėtų sumažinti visus rizikos veiksnius, kurie gali įtakoti ligą. Tai aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, lėtinės ligos, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, netaisyklinga mityba, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, dideli ir nuolatiniai stresai“, - teigė medikas.
Daugelis DELFI skaitytojų teiravosi, ar nuo širdies ligų padeda apsisaugoti fizinis krūvis. O gal, atvirkščiai, jis kenkia? P. Šerpytis pastebėjo, kad reikia atskirti sportą ir fizinę kultūrą. Sportas – tai sunkus darbas, fizinė kultūra – tai geros savijautos ir fizinės formos palaikymas. Tie žmonės, kurie nuolat saikingai sportuoja, iš tiesų turi daug mažiau rizikos veiksnių ir rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Kita vertus, per didelis krūvis iš tiesų gali išprovokuoti ligą, todėl prieš pradedant sportuoti, būtina įvertinti savo organizmo pasirengimą bei esamą sveikatos būklę.
„Dvigubai didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turi rūkaliai. Deja, rūkymas – labai sunkiai valdomas procesas. Net ligoninėje dalis pacientų, o taip pat ir personalo rūko. Aš visada paaiškinu savo ligoniams, ką kiekvienu konkrečiu atveju rūkymas daro, bet, deja, nesu kalėjimo prižiūrėtojas ir uždrausti žmogui rūkyti negaliu. Reikia paties žmogaus motyvacijos. Norite sirgti ir atsidurti kardiologijos klinikoje – rūkymas šį procesą tikrai pagreitins“, - sakė konferencijos svečias.
Maisto papildai – ne išeitis
„Jeigu valgome maistą, prisotintą polinesočiųjų rūgščių, mineralų, vitaminų, viskas gerai. Bet per pastaruosius metus mūsų gyvensena pasikeitė. Mes daug mažiau dirbame fizinio darbo, patiriame daugiau lėtinio streso, valgome daug „greitojo“ maisto. Lietuviška virtuvė – taip pat kardiologiniu požiūriu nėra labai gera. Ji yra riebi, todėl pritaikyta žmogui, dirbančiam sunkų fizinį darbą. Taigi patarčiau nesižavėti visais siūlomais papildais, bet gerai įvertinti, ką valgote ir ką turėtumėte valgyti. Ypač turintiems viršsvorį būtina skaičiuoti suvalgomas kalorijas“, - pasakojo P. Šerpytis.
Anot jo, nereikėtų žavėtis ir sporto klubuose parduodamais papildais sportuojantiems. Jeigu žmogus visavertiškai maitinasi, jie nereikalingi. Esant dideliems fiziniams krūviams, atskirais atvejais jie gali būti rekomenduojami, tačiau tai gali padaryti tik gydytojas. „Nenaudokite neaiškių papildų. Iš savo darbo praktikos galiu pasakyti, kad jie gali sugadinti sveikatą. Mat teko gydyti tokius pacientus“, - įspėjo medikas.
Kardiologas patarė žmonėms kasmet profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti pagrindinius tyrimus – elektrokardiogramą, eilinius kraujo tyrimus, taip pat ir gliukozės, cholesterolio tyrimus. Jei yra sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas turėtų siųsti pas specialistą.
„Norėčiau priminti, kad Lietuvoje jau 2 metus veikia didelės rizikos išaiškinimo širdies ligų prevencijos programa, finansuojama iš privalomo sveikatos draudimo. Šeimos gydytojas, įvertinęs riziką, vyrus nuo 40 iki 55 metų, o moteris nuo 50 iki 65 gali nusiųsti detalesniam ištyrimui, kad būtų užkirstas kelias rimtoms širdies ligoms“, - teigė konferencijos svečias.
Paklaustas, ar teisinga teorija, kad viena raudono vyno taurė per dieną turi teigiamos įtakos širdžiai ir kraujagyslėms, medikas sutiko, kad raudoname vyne iš tiesų yra medžiagų, kurios gali sumažinti širdies ligų riziką, bet yra ir tyrimų, kad vynas ypač tiems, kurie turi širdies ritmo sutrikimų, gali juos padažninti. Taip pat medikas pažymėjo, kad širdžiai naudingų medžiagų turi česnakas.
Bet kuriuo atveju, stebuklingo recepto, anot jo, nėra. Reikalingas priemonių kompleksas, taikomas nuo pat ankstyvos vaikystės. Todėl fizinės kultūros pamokos – tokios pat svarbios, kaip fizikos ar matematikos. „Kaip šeima maitinasi, taip užprogramuojamas ir tolimesnis vaiko elgesys ir požiūris į savo sveikatą. Daugelį mūsų gamta apdovanoja reikiama sveikata, deja, mes greitai ją iššvaistome“, - apgailestavo pašnekovas.
Kodėl Lietuva Europoje pirmauja pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų? Priežasčių daug. Pirmiausiai – nepakankamas dėmesys savo sveikatai, ilgą laiką nebuvo prevencinių programų, kurios startuoja tik dabar, taip pat įtakos turi mitybos tradicijos ir nevienodas medicininės pagalbos prieinamumas įvairiuose regionuose. „Reikia ne tik medikų, bet ir visuomenės, valstybinių institucijų bendradarbiavimo šviečiant visuomenę ir, aišku, pakankamo finansavimo. Skandinavijos valstybėse mirtys nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų sudaro mažiau kaip 40 proc.“, - teigė P. Šerpytis.
Be to, Lietuvoje, anot mediko, mažiausiai vartojama medikamentų, kurie mažina aukštą cholesterolį. Tai parodė neseniai atliktas 26-ose valstybėse „Eurospire III“ tyrimas.
„Populiarioje spaudoje pasirodė straipsnių, kad aukštas cholesterolis neturi neigiamo poveikio šildeis veiklai. Tačiau Lietuvos kardiologai vadovaujasi Europos kardiologų draugijos ir Amerikos širdies asociacijos pateiktomis rekomendacijomis, kurios pagrįstos ir įrodytos tyrimais. Bendras cholesterolis neturėtų būti aukštesnis kaip 5. Jei jis yra aukštas, galima bandyti sureguliuoti dietą bei koreguoti kitus rizikos veiksnius. Bet jeigu turite išeminę širdies ligą, sirgote ir patyrėte infarktą, būtina, kad cholesterolio kiekis būtų mažesnis kaip 4,5. Jei nepavyksta jo sureguliuoti kitomis priemonėmis, būtinas gydymas“, - teigė medikas.
