aA
Atrodo, jog dar visai neseniai Lietuva stebėjo, kaip pirmosios vakcinų nuo koronaviruso dozės kirto sieną ir pasiekė mūsų šalį. Dabar, maždaug po pusmečio, bent viena doze nuo COVID-19 pasiskiepiję yra daugiau nei 1 mln. 143 tūkstančiai gyventojų. Pilnai pasiskiepiję, tai reiškia dviem dozėmis „Vaxzevria“, „Pfizer“ ir „Moderna“ arba viena „Janssen“ doze, yra jau daugiau nei 737 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Po truputį pradedama kalbėti apie revakcinaciją, kurią rudenį ar žiemą galbūt reikės atlikti jau pasiskiepijusiems asmenims.
Vytautas Usonis
Vytautas Usonis
© DELFI montažas / Shutterstock

Apie tai, kad rudenį ar žiemą gali tekti revakcinuotis, antradienį Seime kalbėjo ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Aš tikiu, kad turėsime visiškai kitokį rudenį, tikiu, kad daugelis sugrįšime iš nuotolinių darbų į gyvą bendravimą, kontaktinį darbą. Manau, kad tiek testavimo nacionalinė strategija, tiek jau įvykęs vakcinavimo išsiplėtęs etapas, kas žino, gal jau revakcinacijos metas prasidės, ir mūsų visų nusiteikimas mums padės gyventi kitaip“, – antradienį kalbėjo A. Dulkys.

Ministras pridūrė, kad kol kas nėra sprendimų dėl revakcinacijos nuo koronaviruso. Šiuo metu patys vakcinų gamintojai ir Europos vaistų agentūra svarsto, kada ir kokiais atvejais reikėtų revakcinacijos. Tačiau manoma, kad rudenį ar žiemą gali tekti dar kartą pasiskiepyti nuo koronaviruso.

Skirtingas vakcinų gamybos būdas – skirtingas ir imunitetas

Apie revakcinaciją nuo koronaviruso pasikalbėjome su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi, gydytoju Vytautu Usoniu.

Vakcinacijos centras Vilniuje
Vakcinacijos centras Vilniuje
© DELFI / Andrius Ufartas

Jau pokalbio pradžioje profesorius pabrėžė, kad pakartotiniai skiepai nėra jokia naujiena. Pasak gydytojo, visiškai normalu, jog po vakcinos imuninė apsauga po truputį blėsta. Pavyzdžiui, pasiskiepijus nuo stabligės, sustiprinančios dozės reikalingos kas 10 metų, erkinio encefalito kas 3 metus, o gripo kas metus. Tad jei tektų revakcinuotis nuo koronaviruso, tai nebūtų neįprasta praktika skiepų istorijoje.

Visgi, šiuo metu dar sunku pasakyti, kada gali prireikti dar vienos vakcinos dozės. Ir taip yra dėl labai paprastos priežasties – neturime pakankamai ilgo stebėjimo laiko, kad galėtume įvertinti, kada vakcinos imunitetas yra dar patikima apsauga nuo viruso, o kada – per maža.

„Jau įrodyta, kad pusę metų imunitetas tikrai išsilaiko, kalbama, kad galbūt ir visus metus. Jei taip būtų, tai, ko gero, tuos, kurie buvo skiepyti praėjusių metų gruodžio pabaigoje, tektų skiepyti rudenį. Tačiau toks revakcinacijos procesas yra žinomas iš kitų vakcinų skiepijimo patirties“, – kalbėjo profesorius.

Tačiau kodėl kai kurių vakcinų vienos dozės užtenka visam gyvenimui, o dėl kitų tenka revakcinuotis? Profesorius pabrėžia, jog reikia atminti, kad įvairios vakcinos nėra tarsi vienas ir tas pats medikamentas, visos jos turi skirtumų.

Vakcina nuo koronaviruso
Vakcina nuo koronaviruso
© Shutterstock

Kiek išliks vakcinos sukurtas imunitetas, labai priklauso nuo to, ar vakcinoje virusas gyvas, ar ne. Pavyzdžiui tymų, raudonukės vakcinose virusai yra gyvi, tad jų sukurtas imunitetas išlieka ilgai. 2 vakcinos dozių nuo tymų ar vėjaraupių užtenka visam gyvenimui.

Šiuo metu registruotos vakcinos nuo COVID-19 yra negyvos ir nesukelia net lengvos besimptomės infekcijos. Tokiu atveju, kai vakcina yra negyva, pirmame vakcinacijos etape reikia įskiepyti daugiau jos dozių, o imuninės apsaugos laikas yra trumpesnis. Tokio paties tipo, negyvos vakcinos yra ir nuo erkinio encefalito ar gripo.

„Nuo pat vakcinų kūrimo pradžios buvo kalbama, kad dabar svarbiausia yra suvaldyti pandemiją, o vėliau galbūt reikės revakcinuotis“, – kalbėjo pašnekovas.

Manoma, kad revakcinuotis būtų galima bet kokia vakcina

Pasak profesoriaus, gali įvykti taip, kad bus žmonių, kurie pakartotinai vakcinuotis nenorės, tačiau labiau koncentruotis reikėtų į tuos, kurie tiki mokslu ir norės apsaugoti savo sveikatą.

Jei vis dėlto atsirastų nemažai atsisakančių revakcinuotis, žinoma, jei to reikės, vėl būtų galimi koronaviruso protrūkiai.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis
Prof. habil. dr. Vytautas Usonis
© DELFI / Domantas Pipas

„Čia jau modeliavimo sritis. Viskas labai priklausytų nuo to, koks bus visuomenės imuniteto lygis. Jei jis bus pakankamai aukštas, nepasiskiepiję žmonės bus nesaugūs, tačiau jie neturės didesnės įtakos ligos išplitimui visuomenėje.

Jei atsirastų daug žmonių, atsisakančių revakcinacijos, gali taip nutikti, kad bus didesnės ar mažesnės apimties protrūkiai. Tačiau šiuo metu žinome, kaip būtų galima užtikrinti saugumą, tuo ir reikėtų naudotis“, – sakė prof. V. Usonis.

Dar vienas įdomus aspektas – jei prireiktų revakcinacijos, ar gali būti taip, kad pasiskiepyti bus galima bet kokia prieinama vakcina?

Remiantis vaikų vakcinacijos kitomis vakcinomis pavyzdžiu, tik pirminę skiepų seriją rekomenduojama atlikta ta pačia vakcina. Tuo metu sustiprinanti dozė nebūtinai turi būti atliekama ta pačia vakcina.

„Kad ir gripo vakcina, kuria skiepijamės kasmet, tikrai visiškai nebūtina, kad tai būtų to paties gamintojo vakcina. Kartais net neįmanoma, kad taip būtų.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Biologine prasme, panašiai turėtų būti ir su COVID-19. Svarbu, kad imuninis atsakas vėliau būtų sustiprintas, tam turėtų tikti bet kuri vakcina. Tai tikriausiai neturės reikšmės, svarbu, kad būtų paskiepyta. Tikslių duomenų šiuo metu dar neturime, tyrimai atliekami ir turi praeiti tam tikras laikas. Aš tikiu, kad greitu metu tyrimų rezultatus turėsime ir rekomendacijos bus atnaujintos“, – kalbėjo profesorius.

Pagal bendras tendencijas, imunitetas trumpiau išsilaiko vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie turi įvairių imuninės sistemos sutrikimų, ligų, geriantiems vaistus, kurie slopina imunitetą.

Taip pat kyla klausimų, ar po revakcinacijos nebus dar daugiau nepageidaujamų reiškinių nei po pirmųjų dozių.

Visgi, profesorius nuramina: „Sustiprinanti dozė tam ir yra, kad imuninė sistema reaguotų stipriau, būtų intensyvensė antikūnų ir atminties ląstelių gamyba bei tam, kad vyktų kiti imuniniai procesai.

Kita tokio proceso pusė yra nepageidaujami reiškiniai po revakcinacijos. Iš patirties su kitomis vakcinomis, manau, kad neturėtų būti sunkesnių nepageidaujamų reiškinių. Imuninė reakcija turėtų būti sužadinta, bet didelių nepageidaujamų reiškinių neturėtų būti.“

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
2.7368

12 metų vaikų skiepijimas nuo koronaviruso – ne riba: artimiausiu metu vakcinos gali atsirasti ir kūdikiams (163)

Šią savaitę Lietuvoje nuo koronaviruso buvo pradėti skiepyti 12–15 metų vaikai – tie, kurie...

Profesorė Žvirblienė įspėjo, kas grėstų, jeigu į Lietuvą atklystų jau Europoje plintanti COVID-19 atmaina (366)

Po Europą pradėjusi plisti indiškoji delta koronaviruso atmaina , dar žinoma kaip B.1.617.2,...

Kauno klinikose onkologines ligas galės diagnozuoti tiksliau, o jas gydant sumažės komplikacijų rizika (3)

Kauno klinikos e pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta sarginio limfmazgio, esančio pažasties...

Dvi vakcinos dozės apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos ir „Delta“ atmainos atveju (13)

Dvi COVID-19 vakcinos dozės „labai veiksmingai“ apsaugo nuo sunkių ligos formų, net ir...

Šią savaitę Nacionalinio kraujo centro komanda dirbs intensyviau, nuo koronaviruso skiepys 5 miestuose

Siekiant paskiepyti kuo daugiau savo vakcinos laukiančių gyventojų, šią savaitę Nacionalinio...

Top naujienos

Ištyrė ministrų populiarumą: staigmena – dėl Landsbergio, o du ministrai žmonėms lieka mįsle (5)

Daugiausiai teigiamų ir neigiamų vertinimų sulaukia matomiausi ministrai. O du ministrų kabineto...

Du milijardai pusei milijono – „mokesčių virtuozai“ nei euro nuo pajamų nemokėjo valstybei

Pusė milijono gyventojų pernai deklaravo beveik 1,77 mlrd. eurų oficialių pajamų, už kurias...

Kokia pandemijos kaina ir kas Lietuvoje padengs COVID-19 sąskaitas?

Pažiūrėkime į pandemiją per ekonominę ir finansinę pusę: kiek ji kainavo Lietuvai, ką ji...

Kauno mikrorajono gyventojai įbauginti, bet savivaldybei nė motais: buldozeriai ruošiasi asfaltuoti Nemuno krantinę apie būsimą gatvę jau kuriamos patarlės (4)

Viename Kauno mikrorajone, Žemuosiuose Šančiuose, nerimsta audros – Kauno miesto savivaldybė...

Justina Maciūnaitė | D+

Pasitikrinkite, kokioje kaimynystėje gyvenate: rodiklis, kuris gali lemti jūsų būsto patrauklumą

Neneikite, kad vienas iš prioritetų perkant būstą yra gera kaimynystė. Taip pat naujakuriams...

Su Viktorija Siegel vestuves planuojantis Laurynas Suodaitis – atvirai: ėjau šitą kelią žinodamas, kuo tai kvepia

Kaip žmogus ne iš pramogų pasaulio, patekęs į pikantišką ir begalybės dėmesio virtualioje...

Mokslininkai mano suradę atsakymą į šimtmečio senumo klausimą, kaip narkozė paveikia mūsų smegenis

Ar galite įsivaizduoti operacijas be anestezijos ? Į dantis jums įstatytų medinį kuolą, kad...

„Meme“ akcija gimė: investuotojas vadina tai žaidimu su ugnimi

Pastangos neatsilikti nuo beprotišku tempu augančių vadinamųjų „ meme “ akcijų gali priminti...

Vakarėlio laukiantis vyras SAM paklausė tiesiai šviesiai: kada galima gerti prieš skiepą?

Po skiepijimosi nuo COVID-19 vartoti alkoholio nepatartina. O prieš skiepijantis? Toks klausimas kilo...

Kaip pagausinti aviečių derlių su paprasčiausiu preparatu iš namų vaistinėlės

Daržininkai ir sodininkai visada turi idėjų, kaip pagausinti vienos ar kitos kultūros derlių,...