aA
Praėjusį pirmadienį į Lietuvą atkeliavo pirmoji vakcinų nuo COVID-19 siunta, skirta 5–11 metų vaikų vakcinacijai. Šią siuntą sudaro 78 tūkst. sumažinto tūrio „Comirnaty“ vakcinos dozių. Visgi, vaikų vakcinacija sulaukia itin didžiulio visuomenės pasipriešinimo, skiepytis neskuba ir paaugliai nuo 12 metų bei nėščiosios. Kodėl šios visuomenės grupės taip vengia vakcinacijos nuo COVID-19, ar pagrįstos jų baimės ir kas gali grėsti nepasiskiepijus, laidoje „Delfi tema“ kalbėjome su vaikų ligų gydytoju, profesoriumi Vytautu Usoniu bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesore, gydytoja akušere ginekologe Meile Minkauskiene.

Vis daugiau sergančių vaikų, didžiausia rizika – liekamieji reiškiniai

Panemijos pradžioje buvo paskleista žinia, kad vaikai beveik neserga koronavirusu, o jei serga, tai labai lengvai ir kitų neužkrečia. Tačiau dabar žinome, kad tai nėra visiškai tiesa. Pasak profesoriaus, pastaraisiais mėnesiais COVID-19 užsikrečia vis daugiau vaikų – nuo kūdikių iki vyresnio amžiaus vaikų, paauglių. Vaikų ligoninėse, tiek Santaros, tiek Kauno klinikose, beveik nuolat gydomi vaikai, sergantys koronavirusu. Jiems kartais prireikia net intensyviosios terapijos.

„Tas pirminis mūsų manymas, kad COVID-19 yra tik vyresnio amžiaus žmonių problema, jis gerokai keičiasi“, – kalbėjo prof. V. Usonis.

Vaikams itin daug problemų sukelia reiškiniai, likę po koronaviruso infekcijos – vadinamasis lėtasis COVID-19.

„Net po nesunkiai persirgtos infekcijos vaikams sutrinka kognityvinės funkcijos, jie negali mokytis, skauda galvą, jie labai pavargsta. Taip pat visus labiausiai jaudinantis dauginis įvairių organų pažeidimas, ši būklė reikalauja intensyviosios terapijos gydymo. Tai, ką matome dabar, vienareikšmiškai galime pasakyti, kad ir vaikams COVID-19 yra problema, todėl turėtume labai atsakingai žiūrėti į šios ligos profilaktiką“, – sakė profesorius.

Skiepai
Skiepai
© Shutterstock

Nerimą kelia ir naujoji omikron atmaina. Pasak profesoriaus, dėl jos situacija tapo itin greitai kintanti, o nauja informacija gaunama net ne kasdien, o kas kelias valandas. Pastebėta, kad ši atmaina itin sparčiai plinta tarp jaunų, 20–29 metų žmonių ir paauglių.

Kalbant apie vaikus, pavojingiausias koronavirusas yra kūdikiams, tačiau kol kas šiai amžiaus grupei vakcinos nėra. Tiesa, klinikiniai tyrimai intensyviai vyksta su vakcinomis kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus.

„Nuo 5 metų iki pirmųjų mokyklos metų, šitose amžiaus grupėse rodikliai kiek geresni. Vėliau, paauglių amžiaus grupėje rodikliai vėl blogėja. Tačiau visada pabrėžiu – statistiniai rodikliai rodo, kaip viena ar kita liga plinta visuomenėje. Bet kalbant apie konkretų asmenį, susirgusiam žmogui tikriausiai visai nesvarbu, kad 1000 kitų nesusirgo, ar sunkiai susirgusiam visai nesvarbu, kad kitiems nebuvo tos bėdos. Taip pat yra ir su vaikais, jie serga, o kai kurie serga sunkiai“, – kalbėjo prof. V. Usonis.

Susirgę COVID-19 vaikai dažniausiai patiria kvėpavimo sistemos pažeidimus. Tačiau gali pasireikšti ir dauginiai organų pažeidimai – širdies, kepenų pažeidimai, miokarditas.

Pagrindinis tėvų argumentas neskiepyti vaikų, dažnai matomas viešojoje erdvėje, yra tai, jog visi vaikai COVID-19 neva serga lengvai, tad ir skiepyti jų nereikia.

Profesorius Usonis – apie pavojingą tėvų elgesį: greitai grįšime į prieš 50 metų buvusią situaciją
© Shutterstock

„Kodėl mes lyginame sergantį vaiką su sergančiu suaugusiu? Palyginkime sergantį vaiką su sveiku vaiku. Net jei tai nėra labai sunki liga, tačiau sutrikdoma ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gyvenimo kokybė. Jei turime patikimų priemonių išvengti ligos, turime padaryti viską, kad vaikai nesirgtų. Mes nežinome, ar konkrečiam vaikui tai bus lengva, ar sunki liga. Turime taikyti visas priemones – ir kaukes, ir vakcinas, ir testavimą, kad apsaugotume vaiką“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.

Nėščiosioms infekcija itin pavojinga, tačiau skiepytis jos neskuba

Pasak prof. M. Minkauskienės, nėščiosios COVID-19 serga gerokai sunkiau nei kiti suaugę. Tai rodo ne tik pasaulio tyrimai, tačiau ir Lietuvos ligoninių patirtis. Padėtį dar labiau apsunkino delta atmaina.

„Pastarojo rudens Jungtinės Karalystės mokslininkų ataskaita rodo, kad kas ketvirta COVID-19 susirgusi nėščioji turi pneumoniją, jai reikia papildomo deguonies. Kas 10 tenka gydytis intensyvios terapijos skyriuje. Deja, kas ketvirtai nėščiajai gimsta neišnešiotas naujagimis ir jam tenka keliauti į intensyvios terapijos skyrių. Mūsų klinikoje dėl koronaviruso gydėsi jau daugiau nei 100 nėščiųjų ir tikrai mūsų patirtis artima Jungtinei Karalystei“, – perspėjo prof. M. Minkauskienė.

Akušerių ginekologų draugija, kaip ir dar 75 šalys, ragina visas nėščiąsias be jokių išlygų skiepytis nuo COVID-19. Nėščiosioms patariama rinktis mRNR vakcinas, tai yra „Comirnaty“ ir „Spikevax“.

Profesorius Usonis – apie pavojingą tėvų elgesį: greitai grįšime į prieš 50 metų buvusią situaciją
© Shutterstock

Ginekologė patikina, kad skiepytis nėščiosioms tikrai saugu, o pašaliniai reiškiniai tokie pat, kaip ir kitiems suaugusiems žmonėms – galimas karščiavimas, rankos skausmas. Sunkesnės reakcijos, tokios kaip miokarditas ar trombocitopenija, yra itin retos. Net jei būtų paskiepytos visos Lietuvos nėščiosios, tarp jų statistiškai turėtų būti tik vienas šių reakcijų atvejis.

„COVID-19 liga nėštumo metu yra tikrai dažna. Gydymo metu tenka skirti medikamentus, kurie yra stiprūs, jie turi efektą ir vaisiui, ir nėščiajai, jų saugumas kartais nėra iki galo žinomas nėštumo metu. Dėl to, rekomenduodami vakciną ar kokią kitą intervenciją nėštumo metu, visada sveriame naudos ir rizikos santykį. Ir šiuo atveju jis neabejotinai nukrypsta vakcinos naudai“, – sakė prof. M. Minkauskienė.

Oficiali statistika, kiek paskiepijama nėščiųjų, nėra renkama, tačiau, pasak gydytojos, jei Lietuvoje jų būtų pasiskiepiję bent pusė – būtų labai gerai. Visgi, profesorės teigimu, pastaraisiais mėnesiais vis daugiau nėščiųjų nori pasiskiepyti, o tai – džiugi žinia.

„Suprantu jų baimę, abejones, norą kuo daugiau žinoti, tačiau sprendimas pasiskiepyti tikrai padaro nėštumą ir gimdymą saugesnį“, – kalbėjo profesorė.

Pasiskiepijusi nėščioji nuo sunkios ligos apsaugo ir naujagimį

Prof. V. Usonis taip pat pridūrė, kad nėščiosios pasiskiepijimas padeda ir vaisiui, nes jis iš mamos po vakcinos gauna antikūnų.

„Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naujagimiui koronavirusas yra itin grėsmingas. Jei mama iki gimdymo buvo paskiepyta likus bent porai, blogiausiu atveju, bent vienam mėnesiui, antikūnai patikimai apsaugo naujagimius pirmais gyvenimo mėnesiais“, – sakė vaikų ligų gydytojas.

Nėščioji
Nėščioji
© Shutterstock

Pasak profesoriaus, visuomenė taip bijo skiepyti vaikus dėl to, kad negauna pakankamai informacijos iš oficialių šaltinių. Dėl to nepatikimą informaciją suranda iš socialinių tinklų, kur ją skleidžia savų tikslų turintys asmenys.

„Visai neseniai iš vienos mamos gavau klausimą, kuris mane šokiravo – ar yra atlikti tyrimai su vaikais nuo 5 metų, jei vaikai dabar bus skiepijami. Absoliučiai neįmanoma įsivaizduoti, kad vakcina būtų užregistruota neatlikus visų įmanomų tyrimų. Jei būtų daugiau bendraujama, jei tėvai turėtų daugiau galimybių užduoti rūpimus klausimus, tikiu, kad situacija būtų geresnė“, – kalbėjo prof. V. Usonis.

JAV prognozuoja, kad jau sausio mėnesį gali būti sukaupta pakankamai informacijos dėl vakcinos nuo COVID-19 kūdikiams. Tai reiškia, kad šią vakciną greitu metu bus galima registruoti ir teikti patikrinti atsakingoms institucijoms.

„Kalbant apie 5 metų ir vyresnius vaikus, jau turime pasaulinę vakcinacijos praktiką. JAV, jei neklystu, paskiepyti jau apie 3 mln. vaikų nuo 5 metų amžiaus. Labai įdomi išvada – šios amžiaus grupės vaikai vakcinas toleruoja geriau nei paaugliai ir suaugusieji. Nedidelių reiškinių po vakcinų visada gali būti, tai biologinis procesas, tačiau kalbant apie reiškinius, kurie paveikia kasdienį gyvenimą, vaikams jų pasitaiko rečiau nei tarp paauglių ir suaugusiųjų“, – sakė gydytojas.

Respublikinė Panevėžio ligoninė, Infekcinių ligų skyrius
Respublikinė Panevėžio ligoninė, Infekcinių ligų skyrius
© DELFI / Andrius Ufartas

Jei neskiepytų vaikų daugės, teks atsiversti 50 metų senumo vadovėlius

Atrodo, kad tėvų, nenorinčių skiepyti savo vaikų ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo kitų ligų, tik daugėja. Toks tėvų elgesys, pasak profesoriaus, yra labai pavojingas.

„Užkrečiamosios ligos niekur nedingo. Šiandien kalbame tik apie vieną ligą, kurią visiškai išnaikino skiepai, tai yra raupai, jų pasaulyje niekur nebėra. Tačiau kitos ligos nedingo, turime net pavyzdžių. Tarkime, neseniai įvykęs tymų protrūkis Lietuvoje, kai, atrodytų, jau pamiršome tymus, bet, sutrikus skiepijimo apimtims, tymai grįžo ir turėjome daug susirgimų. Taip pat yra ir su kitomis ligomis, valdomomis vakcinomis.

Yra atliekami įvairūs modeliavimai, kas atsitiktų, jei skiepijimosi apimtys sumažėtų, nekalbant apie tai, jei visai sustotų. Išvada labai paprasta, tiesiog grįš visos ligos. Atsiverskime 50 metų vadovėlius ar laikraščius ir pamatysime, kai difterija, kokliušas, raupai buvo privalomos vaikams ligos. Šiais laikais mums atrodo, kad tai tarsi viduramžiai. Bet jei ignoruosime šiuolaikinės medicinos pasiekimus, vaikų sveikatą, tos pasekmės gali būti labai rimtos“, – perspėjo prof. V. Usonis.

Penktadienio duomenimis, 5–11 metų vaikų buvo paskiepyta 680 arba 0,3 proc. Pirmadienį, pagal atvirus duomenis, šios amžiaus grupės vaikų jau buvo paskiepyta 1 proc.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(172 žmonės įvertino)
2.3605

Pacientų pavėžėjimo organizavimo projektas – jau Vyriausybėje

Vyriausybei svarstyti pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo...

Profesorius Kalibatas: jei situacija nesikeis, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių (1)

Lietuvoje pernai sumažėjo vakcinavimas nuo 13 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal...

Seime susikirto medikai ir SAM – gydytojai jaučiasi neišgirsti, ministerija atkerta: atėjot čia skųstis (1)

Vis aktyviau kalbama apie gydymo įstaigų reformą . Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Gamintoja: vakcinos nuo beždžionių raupų nepritrūks

„ Imvanex “ vakcinos nuo beždžionių raupų gamintoja tikina, kad per dabartinį infekcijos...

Viceministras pasakė, kurio amžiaus Lietuvos gyventojams beždžionių raupai negresia: gali jau turėti imunitetą

Lietuva atidžiai stebi situaciją dėl Europoje plintančių beždžionių raupų , tačiau...

Top naujienos

Įvertino Italijos siūlomą taikos planą užbaigti Putino karą Ukrainoje: esmė – viename punkte

Italija Ukrainai ir Rusijai paruošė taikos planą, kuris neva turėtų padėti užbaigti karą....

Dalis lietuvių susilaiko nuo elektromobilio įsigijimo dėl kelių priežasčių: neskatina net degalų kainos

Kol lietuvius nuo elektromobilių įsigijimo atbaido nepakankamos jų įkrovimo galimybės, pasaulinio...

Karas Ukrainoje. Rusija skelbia užėmusi strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje Ukraina: mūšiai dėl Lymano tebevyksta

Jau 94-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino...

Vilniuje dėl techninių priežasčių nusileido į Maskvą iš Stambulo skridęs lėktuvas (2)

Vilniuje dėl techninių priežasčių šeštadienį nusileido į Maskvą iš Stambulo skridęs „...

Į policijos akiratį patekusiam kunigui – nemalonumai: neigė net tai, ką pareigūnai nufilmavo (3)

Prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs – vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (KET)...

Dalį Lietuvos nustebino iškritusi kruša: vilnietis užfiksavo neįprastus vaizdus (1)

Likus vos kelioms dienoms iki vasaros savaitgalį dalyje Lietuvos pasipylė ne tik lietus, bet ir...

Delfi PliusRusnė Valatkaitė

Kaip apsaugoti maisto produktus nuo maistinių kandžių? Padės viena gudrybė

Maistinės kandys – vieni dažniausiai namuose aptinkamų vabzdžių. Šie gyviai mėgsta šiltą...

Delfi PliusRūta Lapė

Kasdienybės herojai. Žydiškos verslininko Lupshitzo pamokos lietuviams ir kas tas stimpankas

Kodėl sėkmingas verslininkas Danielius Lupshitzas nusprendė rizikuoti savo gyvybe ir išvyko į...

Pranešama, kad Laimai Vaikulei atsinaujino onkologinė liga: situacija labai prasta

Latvijos dainininkė Laima Vaikulė ir vėl kovoja su onkologine liga. Garsiai moteriai artimi...

JAV šturmą atlaikę suomiai žengė į pasaulio ledo ritulio čempionato finalą

Suomijoje vykstančiame pasaulio ledo ritulio čempionate paaiškėjo pirmieji finalo dalyviai. Jais...