Daug ilgesnis inkubacinis laikotarpis
Sergant gripu, vienas žmogus vidutiniškai užkrečia 1,3 kitus žmones. O štai naujasis koronavirusas užkrečia 2,3 žmogaus. Kaip sako profesorius, jei virusas užkrečia daugiau nei 2 žmones, laikoma, kad liga plinta dideliu greičiu, todėl stabdyti koronaviruso plitimą yra sudėtinga.
„Įsivaizduokime – vienas žmogus užkrės 2,3-2,6 žmogaus, šie vėl tiek pat, užkrėstieji ir vėl tiek pat, penktame užkrėtimo cikle nuo vieno žmogaus jau bus susirgę 368 žmonės. Gripo atveju užkrečiamumas yra mažesnis. Po penkto užsikrėtimo ciklo – gripu bus užsikrėtę 45 žmonės“, – sakė ULAC direktorius.
Taigi, koronavirusas yra 8 kartus labiau užkrečiamas nei gripas. Tai lemia viruso savybės – naujasis virusas dauginasi ir nosiaryklėje, ir plaučiuose, gali būti išskiriamas ir su išmatomis. Vis dėlto, kiek toks plitimas yra reikšmingas, iki galo dar neaišku. Pagrindinis plitimo kelias yra lašeliniu būdu per orą.
„Gripo inkubacinis laikotarpis yra daug trumpesnis, maždaug 2-3 dienos, žmonės juo suserga staiga. Žinoma, platinti gripą galima ir inkubaciniu laikotarpiu. O koronaviruso inkubacinis laikotarpis yra ilgesnis, vidutiniškai 5,2 dienos, nors kai kuriems jis gali užsitęsti ir iki mėnesio“, – kalbėjo profesorius.
Iki koronaviruso simptomų pasireiškimo ir patekimo į ligoninę dažniausiai praeina 10 dienų. Kai kuriems simptomai išvis neišsivysto, bet ir tokiu atveju užsikrėtęs gali platinti virusą.
„Tokie žmonės yra pavojingi, nes patys nežino, kad serga, bet ligą platina. Tas, kuris žino, kad serga ir guli ligoninėje, viruso taip neplatina“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Sunkiausios komplikacijos – koronaviruso
Pašnekovas koronaviruso plitimą taip pat palygino ir su tymais. Pasirodo, pastarieji yra labiau užkrečiami nei koronavirusas. Tačiau nuo tymų miršta daug mažiau žmonių.
„Vis dėlto tymai sukelia kitą bėdą – jais susirgęs žmogus kuriam laikui praranda imunitetą. Tada pacientas tampa labai pažeidžiamas bet kurios kitos ligos. Tyrimuose su pelėmis buvo nustatyta, kad pelės, kuri buvo užkrėsta tymais, imunitetas dingo ir nebeatsistatė. Todėl negalima lyginti tik užkrečiamumo ir mirtingumo, reikia lyginti viską kartu“, – sakė ULAC direktorius.
Paklausus profesoriaus, kurios ligos komplikacijos žmogui sunkiausios, pašnekovas atsako, jog pačiam žmogui sunkiausios ir nemaloniausios komplikacijos yra tos ligos, kuria pacientas ir susirgo.
„Jei susirgęs žmogus yra vyresnio amžiaus ir turi lėtinių ligų, visos jos gali pasunkėti ar atsirasti kitos įvairios komplikacijos. Tačiau kol kas panašu, kad koronaviruso komplikacijos yra pačios sudėtingiausios“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Tačiau ir nuo tymų, ir nuo gripo turime skiepus. Apsisaugoti nuo koronaviruso skiepų vis dar nėra.
„Šiuo metu Lietuvoje, manau, didžiausia tikimybė užsikrėsti gripu. Pasiskiepijusių yra palyginti nedaug. Tymus reikia kažkam įvežti arba pradėti platinti iš užsikrėtusiųjų. O gripas cirkuliuoja plačiai. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad nuo gripo šiuo sezonu, nuo spalio 1 dienos, JAV mirė 16 tūkstančių žmonių. Nuo koronaviruso ten pat kol kas mirė vienas“, – kalbėjo profesorius.
Pats pacientas koronaviruso nuo gripo neatskirs
Kaip anksčiau Delfi sakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. dr. Aurelija Žvirblienė, naujasis koronavirusas tikriausiai būtų pavojingesnis Lietuvai, nei dabar siaučiantis gripas.
„Su naujuoju virusu dar nesame susidūrę, vadinasi, visuomenėje jam dar nėra jokio atsparumo. Jei kalbėtume apie gripą, nors jis ir kinta, mutuoja, tam tikras atsparumas jam yra, ir kai kurie žmonės ne taip lengvai juo užsikrečia. Koronavirusas visai naujas, dėl to ir yra pavojingesnis“, – sakė profesorė.
Profesorė sakė, kad pačiam pacientui sunku atskirti, ar jis serga gripu, ar koronavirusu.
„Jei kalbėtume, kokie yra simptomai, dauguma jų panašūs, jie tokie, kaip ir bet kurios peršalimo ligos. Kosulys, gerklės skausmas – labai bendri simptomai, karščiavimas yra būdingas bet kuriai infekcijai. Pagal juos atskirti viruso nepavyktų, tam yra diagnostiniai molekuliniai metodai, kuriais galima tiksliai nustatyti, kokia tai liga“, – kalbėjo prof. dr. A. Žvirblienė.
Dar viena priežastis, kodėl koronavirusas pavojingesnis nei gripas, – COVID-19 gali sukelti uždegiminius procesus plaučiuose, ir tai maždaug 2 proc. užsikrėtusių žmonių baigiasi mirtimi. Be to, mirtingumas nuo gripo yra daug mažesnis.
