Tikriausiai ne vienas, persirgęs COVID-19 infekcija, sutiks, kad uoslės ir skonio praradimas gerokai apkartina gyvenimą, nes užsimerkęs gali ragauti tiek tortą, tiek, atsiprašau, ir išmatas – vienodas jausmas, skiri tiktai, kas kieta ir kas minkšta ir kas karšta ar šalta.
Iš pradžių net buvo galvota, kad koronavirusas pažeidžia priekinę smegenų dalį, bet vėliau buvo nustatyta, kad uoslės ir skonio praradimas susijęs su gan ženkliu viruso sukeltu uždegiminiu nosies ir burnos gleivinės pažeidimu. Beje, jutiminių receptorių jautrumas atsistato po savaitės ar dviejų, bet įvairiuose literatūros šaltiniuose teko skaityti, kad procesas gali užtrukti ir mėnesius. Vienu žodžiu, kaip kada reikia ir didesnės kantrybės palaukti, kol įvyks pilnas pasveikimas.
Ne vienas šeimos gydytojas sulaukia savo pacientų paklausimų apie COVID-19 atvejus, kada nėra jokios klinikos. Tai daugeliui žmonių pagrįstai kelia nerimą, nes mokslinės literatūros šaltiniuose nurodoma, kad net 20–30 proc. užsikrėtusių kovidine infekcija nejaučia jokios klinikos, todėl toliau dirba, bendrauja su aplinkiniais ir, patys to nežinodami, gali platinti infekciją, užkrėsti kitus asmenis.
Ar neatlikus laboratorinių tyrimų koronavirusui nustatyti ir jeigu nėra nei kosulio, nei dusulio, nei karščiavimo, nei galvos skausmų ar skonio ir kvapų pojūčių praradimo galima būtų įtarti, kad žmogus, galbūt, gali būti užsikrėtęs COVID-19 infekcija? Ar iš tikrųjų yra kiti simptomai, galintys padėti įtarti ar bent daryti prielaidą, jog jūs galite būti infekcijos šaltiniu?
Deja, tenka nuliūdinti, kad kitų specifinių simptomų nėra, bet, jeigu atsirado silpnumo, nuovargio pojūčiai, kurių negalite paaiškinti jokiomis kitomis priežastimis (nesusirgote jokia liga, nepatyrėte jokių psichologinių traumų, nepradėjote daugiau dirbti ar mažiau miegoti, dietomis nemažinate svorio ir panašiai), vertėtų kreiptis pas savo šeimos gydytoją ir paprašyti nukreipimo testui dėl koronaviruso.
Tenka priminti, kad net ir nežymūs skonio pojūčių pasikeitimai, į ką dažnai nekreipiama dėmesio (įprastas maistas tapo ne toks skanus ar įgavo kažkokį prieskonį) gali būti signalu, kad jūs esate užsikrėtę COVID-19 infekcija.
Nereikia taip pat užmiršti, kad koronavirusas perduodamas ne tik oro lašeliniu būdu, bet galimi ir kiti užsikrėtimo keliai. Todėl, jeigu pradėjote viduriuoti keletą dienų iš eilės, informuokite apie tai savo šeimos gydytoją, nes koronavirusas gali patekti ir į virškinimo traktą, sukelti žarnyno uždegimus. Atlikti tyrimai rodo, kad žarnyne virusas gali išlikti iki 5 savaičių, todėl pastovūs specialistų nurodymai preciziškai laikytis visų higienos taisyklių, o ne tik rankų dezinfekavimo, tikrai yra moksliškai pagrįsti.
Didelį nerimą daliai gyventojų kelia situacija, kai koronavirusine infekcija suserga vienas iš šeimos narių. Tiek sergančiojo izoliacija, tiek kitų šeimos narių apsisaugojimas nuo kontakto su sergančiuoju dažnai tampa didele problema.
Daug kam Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos, kaip elgtis tokiais atvejais, sukėlė ne tik šypsenas, bet ir juoką. Žiūrint iš grynai mokslinių pozicijų, atrodo, kad viskas buvo nurodyta teisingai. Susirgusį perkelti į kitą butą. Jei yra tik vienas butas, tai apsikrėtusį COVID-19 infekcija būtinai izoliuoti buto antrame aukšte. O nuosavi namai ir taip turi kelis įėjimus. Aišku, būtina laikytis visų įmanomų apsaugos priemonių – atskiri sanitariniai mazgai, atskiri indai valgymui ir panašiai. Vienu žodžiu, Lietuvos gyventojams jokių problemų neturėtų kilti.
Atsimenu, kad man tuo metu paskambino geras pažįstamas ir paklausė, ar man neatrodo, jog rekomendacijos, matyt, buvo nukopijuotos nuo patarimų Saudo Arabijos šeichams – ką daryti, jei susirgo viena iš žmonų. Mūsų ministras tikriausiai užmiršo, kad vis dar nemaža dalis Lietuvos piliečių su šeima gyvena vieno kambario bute, o kaip kada dar bendra virtuve ir bendru tualetu draugiškai dalinasi su panašiais kaimynais.
Tikrai norisi tikėti, kad masyvus gyventojų testavimas greitaisiais antikūnų testais (greičiau jau jis prasidėtų) padės nustatyti daugumą COVID-19 nešiotojų, kurie neturi jokių simptomų, padės greitai nustatyti visus infekcijos židinius bei užsikrėtusius kontaktinius asmenis. Ir, nežiūrint į tai, kad dalis mokslininkų teigia, jog antikūnų testai pateikia pakankamai aukštą klaidingai teigiamų ir klaidingai neigiamų rezultatų skaičių, šiuo metu šiems testams kol kas neturime geresnės alternatyvos.
Bet šeimos gydytojams ypatingą nerimą kelia masiškai skleidžiama melaginga informacija apie koronavirusinę infekciją – nuo „įvairių specialistų“ nuomonės, kad tai tik eilinis gripas iki visaapimančių teorijų, kaip įvairaus plauko pasaulinė mafija stengiasi užvaldyti pasaulį. O vakcina gali būti viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti.
Deja, tenka apgailestauti, kad net Lietuvoje gerai žinomi žmonės ir net kai kurie mūsų Seimo nariai prie to aktyviai prisideda. Ir, matomai, toji klaidinanti ir, nebijau pasakyti, žalinga ir net perspektyvoje galinti pražudyti dalį visuomenės informacija, ypač naudojant socialinius tinklus, skleidžiama aktyviai ir tikslingai. Rezultatas – pusė Lietuvos gyventojų nurodo, jog atsisakys skiepytis nuo koronavirusinės infekcijos.
Dar turime laiko, bet vien tik šeimos gydytojų įtikinėjimų, kad skiepytis būtina, ir tai gali išgelbėti gyvybę, atrodo, neužtenka. Į kampaniją už skiepus turi aktyviai įsijungti žymiausi Lietuvos žmonės, politikai, meno atstovai, sportininkai ir visi tie, kurie suvokia, kad koronaviruso pandemiją tikrai galime ir turime nugalėti.
