Pasak gydytojo, pandemija sujaukė sveikatos apsaugos įprastą darbą. Dalis tėvų nevedė skiepyti vaikų, nes bijojo, kad ligoninėje jie užsikrės koronavirusu. Kita priežastis – didelis melagingų naujienų srautas apie vakcinas.
„Kritikuojamos buvo ne tik COVID-19 vakcinos, bet daug kas išreiškė abejones, ar išvis skiepai reikalingi, galbūt geriau stiprinti imuninę sistemą ir skiepų nereikės. Toks puolimas prieš skiepus turėjo savo įtaką“, – sakė J. Kalibatas.
Dėl smarkiai sumažėjusių skiepų apimčių gresia tai, kad tam tikros infekcinės ligos vėl gali pradėti plisti. Pasaulinė sveikatos organizacija jau perspėja, kad gali prasidėti tymų, difterijos, poliomielito protrūkiai.
„Tai gali įvykti ne tik neturtingose, bet ir turtingose šalyse. Skiepų kalendorius buvo suardytas, skiepijimai nutraukti, kai kurie iš tėvų ir nepratęsė vakcinacijos. Jei prasidės infekcijos, bus didelis ir sergamumas, ir mirtingumas, ir didžiulė apkrova sveikatos sistemai. Koronavirusas pasibaigė, tikrai yra galimybė vėl pradėti normaliai skiepytis“, – kalbėjo pašnekovas.
Deja, tačiau ir kitose šalyse pastebimi panašūs procesai. Visgi, vakarų Europoje žmonės labiau linkę klausyti gydytojų, o ne užsiimti savigyda.
„Lietuvoje buvo tikrai didelė propaganda prieš skiepus, dėl to žmonės pradėjo bijoti skiepytis“, – sakė J. Kalibatas.
Pasaulyje, taip pat ir Europoje, nustatoma vis daugiau beždžionių raupų atvejų.
„Manoma, kad ši liga nėra labai pavojinga žmonėms, simptomai būna gana lengvi, o plitimas nėra toks intensyvus. Užsikrėsti galima kontakto būdu, liečiantis prie sergančio, prie jo drabužių, patalinės, plisti gali ir per orą lašelių būdu“, – sakė J. Kalibatas.
Gydytojas pasakojo, kad jei žmogus turėjo kontaktą su sergančiuoju, per dvi dienas jis gali pasiskiepyti vakcina nuo raupų. Ji 85 proc. efektyvi ir nuo beždžionių raupų.
„Visuotinai skiepytis tikrai nereikia. Tie, kurie yra pasiskiepiję nuo raupų, imuninė sistema atmintį dar turi. Net jei vaikystėje paskiepyti žmonės turės kontaktą su sergančiais raupais, ligos eiga bus labai lengva ir pavojaus gyvybei nesudarys. Tad panikuoti nereikia“, – pasakojo profesorius.
J. Kalibatas primena, kad raupai prieš keliasdešimt metų pasaulyje buvo visiškai likviduoti, todėl nuo 1980 metų skiepai nuo raupų nebebuvo reikalingi. Bet visi, kurie pasiskiepijo iki to laiko, turi tam tikrą imunitetą nuo beždžionių raupų.
Visą LNK Žinių pokalbį galite žiūrėti čia:
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, nerimą kelia tai, kad Lietuvoje tiek mažai nuo tymų paskiepytų vaikų nebuvo jau 20 metų.
„80 proc. padaugėjo tymų atvejų. Jei lygintume praeitų metų ir šių metų sausį bei vasarį, pasauliniu mastu registruota jau 17 tūkstančių tymų atvejų, kai metais anksčiau – tik virš 9 tūkstančių. PSO pateikė įdomų palyginimą – palygino su kanarėle anglių kasykloje. Dar XIX amžiuje pastebėta, kad kanarėlės labai jautriai reaguoja į oro toksiškumo pasikeitimus. Todėl suleidus kanarėles į anglių kasyklą, būdavo galima anksčiau pastebėti pavojų ir išsaugoti žmonių gyvybes. Tymai patys savaime yra pavojinga liga, bet tai taip pat rodo, kad gali padaugėti ir kitų skiepais valdomų ligų protrūkių“, – sakė prof. Saulius Čaplinskas.
Daugelis Europos šalių buvo pasiekusios 95 proc. paskiepytų vaikų nuo tymų, tad šią ligą buvo galima pamiršti išvis. Tačiau tose šalyse, kur gyvenimo sąlygos prastesnės, to pasiekti nepavyko. Dabar, kai pirmą dozę gauna tik 88 proc., o antrą – mažiau nei 80 proc., atsirado niša žmonių, kurie gali greitai užsikrėsti ir išplatinti virusą. 95 proc. žmonių, neturintys imuniteto ir susidūrę su tymais, susirgs šia liga. Iš 1 000 susirgusių, vienas žmogus miršta.
„Sunkiausiai serga vaikai iki 2 metų ir tada suaugę virš 20 metų. Nors kiekvienoje amžiaus grupėje galima užsikrėsti ir galima sirgti. Natūralu, kad jei žmogus vyresnis, nusilpęs imunitetas, gretutinės ligos, infekcija gali būti sunkesnė“, – kalbėjo profesorius.
