aA
Nepaisant akivaizdaus fakto, kad metų pabaigoje pasaulyje sirgusių COVID-19 turėsime virš 200 milijonų, o mirusių nuo šios infekcijos aukų skaičius, matyt, priartės prie 5 milijonų, atsiranda vis dar nemažai žmonių, atsisakančių skiepytis.
Vakcina nuo koronaviruso
Vakcina nuo koronaviruso
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kodėl atsisakoma skiepytis? Kuo motyvuojama? Dažniausiai kaip viena iš priežasčių nurodoma, kad visos šiuo metu naudojamos vakcinos nuo SARS-CoV-2 pagamintos labai greitai ir nėra visiškai aišku, ar jos tikrai veiksmingos ir saugios. Kitos baimės skiepytis dažniausiai siejamos su vakcinos sukeliamomis šalutinėmis reakcijomis ir visiškai neišaiškintu ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu žmogaus organizmui.

Šeimos gydytojams teko taip pat girdėti iš savo pacientų, kad vakcinos, pagamintos modifikuotos informacinės RNR pagrindu, gali pakeisti net ir žmogaus genetiką, kas, savaime suprantama, moksliniu požiūriu yra absoliutus absurdas.

Matyt, didesnė dalis gyventojų gerai supažindinti su retkarčiais pasitaikančiu trumpalaikiu šalutiniu skiepų poveikiu (paraudimas, patinimas, niežulys injekcijos vietoje, pažasties limfmazgių padidėjimas ir kiti į gripą panašūs simptomai), todėl dažniausiai net nesikreipia į šeimos gydytoją, nes žino, kad visos nepageidaujamos reakcijos į skiepą po kelių dienų praeis.

Vakcinos nuo koronaviruso
Vakcinos nuo koronaviruso
© Shutterstock

Vis dėto, teko pastebėti, kad didesnės baimės susijusios su galimu ilgalaikiu vakcinų poveikiu žmogaus organizmui, kuris dažnai, ypač socialiniuose tinkluose, apipinamas sąmokslo teorijomis, nieko nepagrįstais išvedžiojimais arba tiesiog melagingais faktais. Jeigu, matyt, nieko jau negali nustebinti Dainiaus Kepenio ir kitų imunologijos ir virusologijos srityje esančių visiškų analfabetų antimoksliniai kliedesiai, tai mokslo pasaulyje pakankamai didelį atgarsį sukėlė Airijos Dublino universiteto profesorės Dolores Cahill paskelbti teiginiai, kad informacinės RNR pagrindu sukurtos vakcinos visiems paskiepytiems ženkliai sutrumpins gyvenimą.

Neturėdama jokių mokslinių įrodymų, profesorė pareiškė, kad pasiskiepiję asmenys, jei jų amžius virš 70 metų, numirs po dviejų ar trejų metų, o tie, kuriems trisdešimt, po vakcinacijos gyvens tik 5–10 metų. Ką gi, pasirodo, kad atsiranda visiškų šarlatanų ir tarp profesorių.

Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad taip vadinamos vektorinės vakcinos, sukurtos adenoviruso pagrindu, labai retais atvejais dėl atsiradusių autoimuninių reakcijų prieš nuosavus trombocitus, sudaro sąlygas krešulių susiformavimui.

Taip, britų mokslininkai konstatavo tik 19 mirčių atvejų nuo krešulių, paskiepijus „AstraZeneca“ vakcina 20 milijonų gyventojų. Žūti, išėjus pasivaikščioti gatvėje, tikimybė, matyt, yra šimtą kartų didesnė. Beje, Lietuvoje kasmet nuo gripo komplikacijų numiršta 15–20 asmenų.

Jamie Reno nurodo , kad kaip ilgalaikį šalutinį COVID-19 vakcinų poveikį galima traktuoti labai retai fiksuojamus miokarditus, perikarditus, insultus, vienpusį veido nervo paralyžių (Bello paralyžių). Kiek šitie atvejai yra reti, ypač įtikinamai iliustruoja JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro pateikti duomenys. Taip, suleidus 330 milijonų dozių iRNR vakcinų, fiksuota tik 518 atvejų miokardito ir perikardito, kurių eiga buvo nesunki, mirčių nefiksuota.

Daktaras Stuartas Burgeris, ištyręs tikslinę 16–24 metų amžiaus paskiepytų asmenų grupę, nustatė, kad miokardito atvejų buvo tik 0,00025%. Šiuo metu mokslinėje literatūroje pakankamai dėmesio susilaukė Guillain-Barre sindromas, kada po vakcinacijos, prasidėjus autoimuninėms reakcijoms, pažeidžiami nervai. Dažniausiai klinika atsiranda po skiepo praėjus vidutiniškai 42 dienoms.

Julius Kalibatas
Julius Kalibatas
© DELFI / Domantas Pipas

Šeimos gydytojai labai gerai žino šio sindromo kliniką – atsiranda kojų ir rankų raumenų silpnumas, sunku eiti, kalbėti, kramtyti, ryti, dvejinasi vaizdas, sutrinka šlapimo pūslės bei žarnyno veikla. Bet tai irgi labai reti atvejai.

JAV mokslininkai nurodė, kad, suleidus 12,8 milijono „Pfizer-BionTech“ vakcinos dozių, nustatyta tik 100 atvejų Guillain-Barre sindromo. Kiek tam vakcinavimas gali turėti įtakos, gerai iliustruoja faktas, kad Guillain-Barre sindromas 17 kartų dažniau nustatomas sezoninio gripo atvejais, negu nuo vakcinos.

Be abejo, galima gąsdinti žmones įvairiomis galimai atsirandančiomis komplikacijomis po vakcinacijos, bet, mano giliu įsitikinimu, moksliniai faktai viską sustato į savo vietas, išryškindami, kas yra tik niekuo nepagrįstas mitas, o kas yra neginčijamos mokslo įrodytos tiesos.

Bet kokia dezinformacija apie vakcinas dabartiniame etape, negerėjant epidemiologinei situacijai daugumoje pasaulio šalių, daro didžiulę žalą jau globaline prasme.

Tikrai pritariu Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuomonei, kad šiuo metu Lietuvoje mes turime nesiskiepijančių pandemiją, todėl visos priemonės skatinančios vakcinacijos kampaniją turi būti panaudotos – ir agitacinės, ir teisinės, ir finansinės. Atskiro individo įvairios nuomonės, teisės ir asmeninės laisvės negali būti aukščiau už daugumos teisę neužsikrėsti, būti sveikiems bei gyventi pilnavertį gyvenimą.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(178 žmonės įvertino)
3.2640

Į Šilutę ir Tauragę nuvykusio Dulkio laukė policijos ekipažai – socialiniuose tinkluose ragino pasitikti su lazdomis (486)

Ketvirtadienio rytą Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad ministras Arūnas Dulkys...

Europos COVID-19 žemėlapyje staigmena: Lietuva netikėtai atsidūrė pilkojoje zonoje (142)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kas savaitę atnaujinamame COVID-19...

Visiems Nacionalinio kraujo centro darbuotojams, išskyrus vieną, bus 10 proc. pakelti atlyginimai (1)

Nacionalinio kraujo centro (NKC) darbuotojai nuo rugpjūčio gaus 10 procentų didesnį darbo...

SAM netęsint pažadų, medikai pratrūko: masiškai rašo skundus (65)

Vadovaujantis galiojančia šakos kolektyvine sutartimi tarp Sveikatos apsaugos ministerijos bei...

Pusė sunkiai sergančiųjų COVID-19 liga gydomi Klaipėdos ligoninėje: absoliuti dauguma jų – neskiepyti (477)

Lietuvoje sparčiai daugėja ne tik užsikrėtusių koronavirusu žmonių, vis daugiau savivaldybių...

Top naujienos

Istoriniame Latvijos mieste atrado kardinaliai pasikeitusį kvartalą: vakarais čia plūsta jaunimas, o būsto kainos jau kaip Rygoje (12)

Kuržemės centre, Latvijoje , yra vieta, kurią istorijos, gamtos ir gastronomijos mėgėjai vertina...

Vytautė Merkytė | D+

Apokalipsė, kuri neatėjo: įtikėję, kad ateities nėra, sektos nariai atsisakė dirbti ir naujas aukas verbavo per seksą

Michaelo Youngo vaikystė buvo neįprasta: berniukas uoliausiai iš savo brolių ir seserų apsiėmė...

Pažintis su keturiais nelegalais Dieveniškėse: niekur neskubėdami paprašė išvirti kavos (430)

Lietuvos pasienyje, Šalčininkų rajono Dieveniškių kaimelyje, kur būriai žmonių protestuoja...

Atostogos gali būti kitokios, nei tikitės: Kroatija ir Juodkalnija dėl koronaviruso ribos pramogas (21)

Lietuvių pamėgtos atostogų šalys Adrijos jūros pakrantėje – Kroatija ir Juodkalnija...

Gyventojai tūžta ant būsto administratoriaus: po brangaus remonto laiptai atrodo kaip po karo, bet pavojaus niekas netvarko (76)

Vilniuje, Karoliniškėse, esančio daugiabučio gyventojų kantrybė trūko – laiptų remontą...

11 metrų baudinių seriją pralaimėjusi „Sūduva“ baigė savo žygį Europoje „Kauno Žalgiris“ finišavo beviltiškai, krito ir „Panevėžys“ (67)

Lietuvos futbolo klubams ketvirtadienio vakaras buvo kaip niekad įtemptas – net trys A lygos...

„Socialdarbiečiai“ keičia pavadinimą – tampa Lietuvos regionų partija (93)

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų darbo partija ketvirtadienį Kernavėje vykusiame neeliniame...

Tankiau lankysis lietus

Orų pobūdis Lietuvoje keičiasi. Virš Šiaurės Europos išplitus žemo atmosferos slėgio laukui...

Penktadienį Tokijuje – pirmojo lietuvių medalio laukimas, Gudžiaus metimai ir motyvuoti plaukikai kas, kur, kada (12)

Penktadienį, liepos 30-ąją, Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis 10 Lietuvos sportininkų –...

Agnė Keizikienė | D+

Vis dažniau poros atostogauja atskirai: psichologė išdėstė, kam tai gali būti naudinga, o kam – pirmas žingsnis skyrybų link

Sutikite, jei vieni atostogaudami kartu su antrąja puse džiaugiasi nuolatiniu laiku kartu, kitus tai...