aA
Nepaisant akivaizdaus fakto, kad metų pabaigoje pasaulyje sirgusių COVID-19 turėsime virš 200 milijonų, o mirusių nuo šios infekcijos aukų skaičius, matyt, priartės prie 5 milijonų, atsiranda vis dar nemažai žmonių, atsisakančių skiepytis.
Vakcina nuo koronaviruso
Vakcina nuo koronaviruso
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kodėl atsisakoma skiepytis? Kuo motyvuojama? Dažniausiai kaip viena iš priežasčių nurodoma, kad visos šiuo metu naudojamos vakcinos nuo SARS-CoV-2 pagamintos labai greitai ir nėra visiškai aišku, ar jos tikrai veiksmingos ir saugios. Kitos baimės skiepytis dažniausiai siejamos su vakcinos sukeliamomis šalutinėmis reakcijomis ir visiškai neišaiškintu ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu žmogaus organizmui.

Šeimos gydytojams teko taip pat girdėti iš savo pacientų, kad vakcinos, pagamintos modifikuotos informacinės RNR pagrindu, gali pakeisti net ir žmogaus genetiką, kas, savaime suprantama, moksliniu požiūriu yra absoliutus absurdas.

Matyt, didesnė dalis gyventojų gerai supažindinti su retkarčiais pasitaikančiu trumpalaikiu šalutiniu skiepų poveikiu (paraudimas, patinimas, niežulys injekcijos vietoje, pažasties limfmazgių padidėjimas ir kiti į gripą panašūs simptomai), todėl dažniausiai net nesikreipia į šeimos gydytoją, nes žino, kad visos nepageidaujamos reakcijos į skiepą po kelių dienų praeis.

Vakcinos nuo koronaviruso
Vakcinos nuo koronaviruso
© Shutterstock

Vis dėto, teko pastebėti, kad didesnės baimės susijusios su galimu ilgalaikiu vakcinų poveikiu žmogaus organizmui, kuris dažnai, ypač socialiniuose tinkluose, apipinamas sąmokslo teorijomis, nieko nepagrįstais išvedžiojimais arba tiesiog melagingais faktais. Jeigu, matyt, nieko jau negali nustebinti Dainiaus Kepenio ir kitų imunologijos ir virusologijos srityje esančių visiškų analfabetų antimoksliniai kliedesiai, tai mokslo pasaulyje pakankamai didelį atgarsį sukėlė Airijos Dublino universiteto profesorės Dolores Cahill paskelbti teiginiai, kad informacinės RNR pagrindu sukurtos vakcinos visiems paskiepytiems ženkliai sutrumpins gyvenimą.

Neturėdama jokių mokslinių įrodymų, profesorė pareiškė, kad pasiskiepiję asmenys, jei jų amžius virš 70 metų, numirs po dviejų ar trejų metų, o tie, kuriems trisdešimt, po vakcinacijos gyvens tik 5–10 metų. Ką gi, pasirodo, kad atsiranda visiškų šarlatanų ir tarp profesorių.

Teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad taip vadinamos vektorinės vakcinos, sukurtos adenoviruso pagrindu, labai retais atvejais dėl atsiradusių autoimuninių reakcijų prieš nuosavus trombocitus, sudaro sąlygas krešulių susiformavimui.

Taip, britų mokslininkai konstatavo tik 19 mirčių atvejų nuo krešulių, paskiepijus „AstraZeneca“ vakcina 20 milijonų gyventojų. Žūti, išėjus pasivaikščioti gatvėje, tikimybė, matyt, yra šimtą kartų didesnė. Beje, Lietuvoje kasmet nuo gripo komplikacijų numiršta 15–20 asmenų.

Jamie Reno nurodo , kad kaip ilgalaikį šalutinį COVID-19 vakcinų poveikį galima traktuoti labai retai fiksuojamus miokarditus, perikarditus, insultus, vienpusį veido nervo paralyžių (Bello paralyžių). Kiek šitie atvejai yra reti, ypač įtikinamai iliustruoja JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro pateikti duomenys. Taip, suleidus 330 milijonų dozių iRNR vakcinų, fiksuota tik 518 atvejų miokardito ir perikardito, kurių eiga buvo nesunki, mirčių nefiksuota.

Daktaras Stuartas Burgeris, ištyręs tikslinę 16–24 metų amžiaus paskiepytų asmenų grupę, nustatė, kad miokardito atvejų buvo tik 0,00025%. Šiuo metu mokslinėje literatūroje pakankamai dėmesio susilaukė Guillain-Barre sindromas, kada po vakcinacijos, prasidėjus autoimuninėms reakcijoms, pažeidžiami nervai. Dažniausiai klinika atsiranda po skiepo praėjus vidutiniškai 42 dienoms.

Julius Kalibatas
Julius Kalibatas
© DELFI / Domantas Pipas

Šeimos gydytojai labai gerai žino šio sindromo kliniką – atsiranda kojų ir rankų raumenų silpnumas, sunku eiti, kalbėti, kramtyti, ryti, dvejinasi vaizdas, sutrinka šlapimo pūslės bei žarnyno veikla. Bet tai irgi labai reti atvejai.

JAV mokslininkai nurodė, kad, suleidus 12,8 milijono „Pfizer-BionTech“ vakcinos dozių, nustatyta tik 100 atvejų Guillain-Barre sindromo. Kiek tam vakcinavimas gali turėti įtakos, gerai iliustruoja faktas, kad Guillain-Barre sindromas 17 kartų dažniau nustatomas sezoninio gripo atvejais, negu nuo vakcinos.

Be abejo, galima gąsdinti žmones įvairiomis galimai atsirandančiomis komplikacijomis po vakcinacijos, bet, mano giliu įsitikinimu, moksliniai faktai viską sustato į savo vietas, išryškindami, kas yra tik niekuo nepagrįstas mitas, o kas yra neginčijamos mokslo įrodytos tiesos.

Bet kokia dezinformacija apie vakcinas dabartiniame etape, negerėjant epidemiologinei situacijai daugumoje pasaulio šalių, daro didžiulę žalą jau globaline prasme.

Tikrai pritariu Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuomonei, kad šiuo metu Lietuvoje mes turime nesiskiepijančių pandemiją, todėl visos priemonės skatinančios vakcinacijos kampaniją turi būti panaudotos – ir agitacinės, ir teisinės, ir finansinės. Atskiro individo įvairios nuomonės, teisės ir asmeninės laisvės negali būti aukščiau už daugumos teisę neužsikrėsti, būti sveikiems bei gyventi pilnavertį gyvenimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(298 žmonės įvertino)
3.4262

Keisti simptomai – stringantis kąsnis ar nemiga – signalizuoja apie būsimas ligas

Pandemija, karas, infliacija ir nežinomybė dėl ateities – tokius lūžius vos per kelerius metus...

Skubiosios medicinos ir karo gydytojas: darbe situacijos būna sudėtingesnės, nei aprašytos vadovėliuose

„Dirbdamas ligoninėje įgaunu praktinės patirties, kurią galiu pritaikyti kariuomenėje....

Apklausoje išvardijo opiausias sveikatos apsaugos problemas: pirmoje vietoje – eilės pas gydytojus

Sveikatos apsauga minima tarp šešių svarbiausių valstybės ir keturių opiausių savivaldybių...

Ragina imti pavyzdį iš kaimynų: už greitosios iškvietimą kai kuriais atvejais žmonės turi susimokėti

Pranešėjas teigia, kad pas jį užėjo moteris, kuri buvo neblaivi, kažkieno sumušta ir paprašė...

Santaros klinikose atlikta unikali Baltijos šalyse operacija: neurorchirurgė tai pavadino perversmu chirurgijoje

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurochirurgai pirmą kartą Lietuvoje ir...

Top naujienos

URM pirkimas už daugiau nei 1,5 milijono baigėsi teisme: su švedų įmone kilo rimtas konfliktas

Užsienio reikalų ministerijai iš užsienio įmonės nutarus įsigyti biometrinių duomenų...

Siūlo apriboti baltarusiškų cigarečių įsivežimą: slepiančius baustų kaip kontrabandininkus (1)

Baltarusijai palengvinus procedūras Lietuvos gyventojams patekti į šią šalį, pastebime, kad...

Karas Ukrainoje. Iš Rusijos generolo – ciniško plano detalės Zelenskis: kita savaitė gali būti sunki, Rusija rengia naujus smūgius  (4)

277-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusijos...

Jurgita Grigaitė

Teisininkas atsako: ką daryti, jei kaimyno medis užstoja saulės kolektorius, bet kaimynas nesutinka jo nupjauti?

Ne vienam, turinčiam žemės sklypą, norisi kuo gražiau jį apželdinti, pasisodinti vaiskrūmių,...

Žiemiški orai iš Lietuvos niekur nesitrauks: nurodė, kur sniego iškris daugiausia

Pirmadienio dieną orai šalyje išliks debesuoti, pragiedrulių nelaukiama. Rytą sniegas kris...

5 priežastys, kodėl šaltuoju sezonu priaugame svorio: kaip tai kontroliuoti

Kai už lango žvarbus oras ir anksti temsta, dažnam nelieka nieko kito, kaip tik užpildyti šaltojo...

Verslas PliusClara Hernanz Lizarraga

Europiečiai pradeda mažinti išlaidas atostogoms

Europiečiai pradeda karpyti kelionių biudžetus, nes augančios namų ūkių išlaidos mažina...

Norite molį paversti daržui tinkančia dirva – ką daryti

Geriausia žemė – juodžemis . Kad ir ką jame pasėtumėte, jame viskas auga tarsi ant mielių....