Apie priežastis, kodėl Europoje kilo sąmyšis ir valstybės išsigando „AstraZeneca“ skiepo, LNK laida „Infodiena“ kalbėjo su Santaros klinikų gydytoju hematologu profesoriumi Laimonu Griškevičiumi.
„Vis dėlto mes turime pasakyti, kad pagrindinė Europos agentūra yra Europos vaistų agentūra (EVA), kuri vertina tiek vaisto efektyvumą, tiek ir galimus šalutinius reiškinius. Taip pat tai yra pagrindinė agentūra, kuri vertina sistemiškai, ar pradėjus plačiai vartoti konkretų vaistą, šiuo atveju – vakciną, šalutinių reiškinių skaičius yra didesnis negu tikimasi, ar atsirado naujų šalutinių reiškinių. Tai yra pagrindinė institucija, kuri turi daugiausia svorio, sakydama, ar saugu ir efektyvu vartoti kažkokį konkretų vaistą ar vakciną. Todėl mes turėtume laukti EVA sprendimo“, – laidai „Infodiena“ sakė L. Griškevičius.
Tas sprendimas jau bus paskelbtas šiandien, ketvirtadienį, po skubaus EVA posėdžio. Jau dabar sakoma, kad nėra požymių, leidžiančių spręsti apie ryšį tarp vakcinos ir tromboembolijų susidarymo.
Paklaustas, kokie duomenys leidžia taip teigti, L. Griškevičius atsakė: „EVA nuolatos vertina įvairius šalutinius reiškinius, apie kuriuos praneša atskiros valstybės, skiepyti asmenys ir gydytojai. Tai yra nuolatos vykstantis procesas. Kaip girdėjau spaudos konferencijoje, jau buvo ne vienas posėdis, kurio metu buvo vertinami šitie šalutiniai reiškiniai.
EVA nori turėti duomenis ir pasakyti savo nuomonę, ar konkrečių šalutinių reiškinių dažnis yra didesnis negu būtų tikimasi ir vaisto nevartojant. Kol kas jų sprendimas ir oficiali nuomonė, kad vakcinos naudojimo svarba yra gerokai didesnė ir viršija galimą riziką. Kol kas ši nuomonė nėra pakeista. Laukiame ketvirtadienio briefingo, kurio metu jie pasakys savo nuomonę“.
Paprašytas paaiškinti, kas yra tas krešulys ir į ką turėtų atkreipti dėmesį žmonės, turintys tam tikras medicinines indikacijas, prieš skiepydamiesi šia vakcina, profesorius teigė: „Krešulys yra natūralus procesas, kurio metu stabdomas kraujavimas. Mes visi žinome, kad, pažeidus kraujagyslę, kraujas kuo natūraliausiai sukreša. Jeigu kraujas nekrešėtų, kraujavimas nesiliautų ir daugeliu atveju tai baigtųsi mirtimi.
Kai kurios ligos skatina krešėjimo procesą. Atvirkštinis procesas, kai krešuliai susidaro per daug dažnai arba neįprastai, irgi yra liga. Tos ligos yra kraujagyslių pažeidimai, padidėjęs kraujo krešumas, kraujo tekėjimo sutrikimai.
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių kenčia nuo trombozių. Trombozės yra įvairiausios – gali būti vienoje vietoje, gali būti visame organizme. Daugelis žmonių netgi vartoja krešėjimą mažinančius vaistus.
Jeigu kalbame apie vakciną, jos apraše nenurodyta, kad jos negalima būtų vartoti žmonėms, kurių krešėjimas yra sutrikęs ar yra polinkis trombozėms. Atlikus klinikinius vakcinos tyrimus nebuvo pastebėta, kad krešėjimo sutrikimų ar trombozių buvo daugiau negu tiems žmonėms, kurie negavo šios „AstraZeneca“ vakcinos.
Todėl pasakyti, kad kažkokia kategorija žmonių negalėtų vartoti šios vakcinos, aš tikrai negalėčiau. Vis dėlto mes turėtume laikytis nuomonės, kurios laikosi EVA, kad vakcinos nauda gerokai viršija galimus vakcinos šalutinius reiškinius. Palaukime sprendimo“.
L. Griškevičius priminė, kad pasaulyje suleista daugiau nei 11 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių ir dar daugiau kitų vakcinų dozių.
„Suleidus vakciną neabejotinai pasireiškia šalutinių reiškinių. Reikia suprasti, kad daugelis šių vakcinų buvo skirta žmonėms, kuriems ir taip ne tik gali, bet ir pasireiškia, ir buvo pasireiškusi trombozė.
Vaistai skiriami tiems žmonėms, kuriems mes tikimės tam tikro trombozių skaičiaus.
Pasižiūrėjus statistinius duomenis, praneštų keliasdešimties trombozių skaičius yra labai mažas, palyginti su tuo, kiek buvo tikėtasi šiai amžiaus grupei trombozių. Todėl iki šiol skelbiama, kad trombozių padidėjusius rizikos nepastebėta. Bet galutiniai mokslu pagrįsti duomenys bus pranešti ketvirtadienį“, – sakė L. Griškevičius.
Kartu profesorius atkreipė dėmesį, kad net ir nesiskiepijus trombozė yra gana dažnas reiškinys.
„Žmonės kreipiasi dėl giliųjų venų trombozės, dėl sunkesnės tromboembolinės ligos komplikacijos, taip pat dėl kitų trombozinių komplikacijų. Tai nėra visiškai neįprastas reiškinys. Tai – viena dažniausių ligų, su kuria susiduria gydytojas, dirbdamas ligoninėje. Netgi ambulatoriškai susiduria su tokiais pacientais.
Natūralu, kad yra dalis pacientų, kuriems ir taip įvyktų trombozė, buvo paskiepyti. Vėlgi tai, kad įvyko trombozė nereiškia, kad trombozė įvyko dėl skiepo. Todėl mums reikia sulaukti iš EVA galutinių duomenų, kurie mokslu grįstais įrodymais atsakys, ar yra ryšys tarp „AstraZeneca“ arba kitų vakcinų trombozės. Greičiausiai jo nėra“, – mano L. Griškevičius.
Gydytojas priminė, kad vakcina yra gyvybę gelbstintis dalykas.
„Turime dar kartą suprasti, kad vakcina gelbsti gyvybes. Mes tą matome ir Lietuvoje. Nepamirškime, kad prieš keletą mėnesių turėjome šimtus mirusių žmonių, ypatingai slaugos ir globos įstaigose.
Lietuva gana anksti paskiepijo globos įstaigose gyvenančius asmenis, kurių absoliuti dauguma yra senyvo amžiaus. Absoliuti jų dauguma yra toje amžiaus kategorijoje, kada trombozės dažnos.
Ir ką mes matome? Matome dramatišką mirčių mažėjimą. Galime labai aiškiai pasakyti, kad vakcinos Lietuvoje jau yra išgelbėjusios šimtus žmonių gyvybių.
Labai daug dėmesio kreipiama į galimus šalutinius reiškinius, kažkodėl jie labai keliami į viršų, bet visiškai pamirštama, kad vakcina jau išgelbėjo šimtus ir tūkstančius gyvybių Lietuvoje ir šimtus tūkstančių gyvybių pasaulyje.
Kol nėra nepaneigiamų įrodymų, kad vakcina kelia didesnę riziką, mes turime vakcinuoti žmones, kaip ir vakcinavome, siekdami išgelbėti jų gyvybes“, – neabejojo prof. L. Griškevičius.
