S. Čaplinsko nestebina, kad trečioji banga slūgsta būtent dabar.
„Kaip ir buvo prognozuota, koronavirusų aktyvumas šiltuoju metų laiku sulėtėja. Plius prisideda tai, kad vis tik gan daug žmonių ir testavosi, ir yra persirgę. Dar svarbiau, kad daug žmonių yra pasiskiepiję. Tai reiškia, šiame etape viruso plitimui susidaro ne tokios palankios sąlygos. Be to, žmonės mažiau būna uždarose blogai vėdinamose patalpose arti vienas kito – tai taip pat yra labai svarbu“, – neabejojo pašnekovas.
Medikas priminė tai, kas jau anksčiau buvo įrodyta mokslu, kad paskiepyti ar persirgę žmonės ne tik tam tikram laikui įgyja imunitetą – išvis nesuserga, arba nesuserga sunkiai ir nepatenka į ligoninę, – bet, jiems ir vėl susidūrus su virusu, užkratas paprasčiausiai nesidaugina kvėpavimo takuose, taip pat ryškiai mažiau žmonių gali jį platinti.
„Net atskirais tyrimais buvo įrodyta, kad 74–95 proc. mažiau žmonių, kurie turi imunitetą – yra pasiskiepiję ar susidūrę su virusu anksčiau – turi teigiamų PGR rezultatų. Jeigu nėra teigiamo PGR, nėra ir virusų, kurie galėtų plisti nuo to žmogaus kitam“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Taigi, trečioji banga jau silpsta, tad ar verta laukti ketvirtosios, o gal jos jau nebebus?
„Kitų pandemijų – tiek kitų koronavirusų, o ypač, gripo – patirtis rodo, kad su laiku viruso cirkuliacija sulėtėja ir toliau tęsiasi nedidelėmis bangomis, kol visai nuslūgsta. Taip, kad ketvirta, o paskui dar ir penkta bangos, panašu, kad tikrai tikėtinos. Tik dėl anksčiau minėtų priežasčių jos turėtų būti daug silpnesnės. Bet per anksti galvoti, kad išvis jų išvengsime artimiausiais metais“, – prognozavo profesorius.
Pašnekovas pastebėjo, kad vis dar išlieka svarbus uždavinys, iškeltas dar pandemijos pradžioje: pasistengti eliminuoti virusą.
„Eliminuoti virusą galima, diagnozuojant užsikrėtusius asmenis ir užtikrinant, kad iš jų virusas toliau neplistų. Tai reiškia, kad reikia kuo plačiau, kuo intensyviau žmones testuoti ir taip nutraukti viruso plitimo grandinę.
Antras kelias, kad kuo mažiau būtų imlių žmonių – kuo platesnė būtų vakcinacija. Jeigu daugiau žmonių turės imunitetą, virusui nebebus kur plisti.
Reikia žiūrėti, kaip užkirsti kelią vietiniam viruso plitimui ir jo įvežimui. Viruso įvežimui grėsmė išliks net ir tada, jeigu darytume hipotezę, kad Lietuvoje pasiskiepytų didelė dalis žmonių, kad ir 70 proc. populiacijos, nes labai svarbu, o kaip bus kaimyninėse ir atokiose šalyse, iš kurių gali žmonės atvažiuoti ir mes pas juos galime nuvažiuoti“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Profesorius pritaria Europos Sąjungos „žaliojo paso“ idėjai, kaip priemonei valdyti viruso plitimo riziką.
„Turbūt visi supranta: jeigu žmogus turi „žaliąjį pasą“, tai nereiškia 100 proc. garantijos, kad jis negali užsikrėsti ar platinti viruso kitur. Paprasčiausiai tokiu būdu galima būtų kiekvienai valstybei kontroliuoti ir užkirsti kelią viruso įvežimui į šalį. Čia yra kaip viena iš kontrolės priemonių“, – paaiškino mokslininkas.
Šiuo metu skiepijimas nuo koronaviruso yra įsibėgėjęs: pasiskiepyti galima ne tik didžiuosiuose vakcinavimo centruose, bet ir kai kuriose vaistinėse, mobiliuose punktuose. Vis tik dalis žmonių abejoja, ar verta skiepytis dabar, jeigu virusas labiau suintensyvės rudenį.
„Viena iš klaidų, kurias daro logiškai galvodami žmonės, yra neįvertinimas to, kad su virusu gali susidurti bet kada: ir vasarą, ir rudenį, o imunitetui susiformuoti reikia tam tikro laiko.
Antras dalykas: kuo toliau, tuo daugiau atsiranda žinių, kad imunitetas vis tik gali išlikti ilgiau negu pusę metų ar 8 mėnesius, tik ne pas visus vienodai. Apie 2 proc. žmonių imunitetas gali po skiepo net nesusiformuoti. Bet medicinoje taip jau yra, kad 100 proc. praktiškai niekada nėra. Užtai labai svarbu, kad žmonės tai įvertintų ir žinotų. Atidėti skiepo tikrai neverta“, – neabejojo S. Čaplinskas.
Profesorius labai rekomendavo pasiskiepyti net ir persirgusiems koronavirusu žmonėms: „Jau aiškiai tyrimų duomenimis įrodyta, kad persirgusiems žmonėms skiepas labai stipriai padidina imunitetą ir padeda jį išlaikyti ilgiau. Kai kurie žmonės daro klaidą: galvoja, kad persirgo ir jiems nereikia skiepytis. Nieko panašaus. Mokslu įrodyta, kad tai padeda“.
S. Čaplinskas kvietė nepraleisti ir antrosios dviejų dozių vakcinos dozės arba jos neužvėlinti.
„Suleidus antrąją dozę ne tik maždaug 10 kartų išauga antikūnų kiekis, palyginti su tuo, kuris buvo suformuotas po pirmo skiepo, ne tik jis ilgiau išlieka, bet ir geriau apsaugo nuo šitų mutavusių virusų atmainų. Kitaip sakant, bus didelė klaida, jeigu kai kas dėl įvairių priežasčių praleis arba per ilgam atitolins antrojo skiepo dozę. Taip ne tik pakenks sau, bet gali pakenkti ir ateičiai: virusas taip turės galimybę dar plačiau mutuoti ir gali atsirasti įvairios jo padermės.
Virusas yra „gudrus“, jis greitai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų. Užtai, viena vertus, žmonės patys sudarė galimybę jam mutuoti, kad jis išvis peršoko virusų barjerą ir tapo žmonių virusu, o kita vertus, kadangi jis labai greitai plinta nuo vieno žmogaus kitam, jam susidaro labai geros sąlygos mutuoti. Todėl, jeigu bus žmonių, kurie turės nepilną imunitetą, vyks natūrali atranka ir dar geriau vystysis tos atmainos, kurios yra atsparios“, – įspėjo profesorius.
S, Čaplinskas rekomendavo nepagailėti ir keliolikos eurų antikūnų titrui išsitirti, praėjus pusmečiui nuo ligos ar skiepo, kad būtų galima stebėti savo imuninį statusą.
