Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įvertinusi VVKT pateiktą informaciją ir atsižvelgusi į Europos vaistų agentūros rekomendacijas bei epidemiologinę situaciją Lietuvoje, nusprendė tęsti skiepijimą minėtąja vakcina tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau.
Vis tik jauniems žmonėms, pasiskiepijusiems pirmąja „Vaxzevria“ vakcinos doze, iškilo klausimas, ar Lietuvoje bus sudaroma galimybė pakartotinam skiepijimuisi rinktis kitą vakciną nuo koronaviruso, jeigu paaiškės daugiau faktų apie įtariamas nepageidaujamas sunkias šalutines reakcijas jauniems žmonėms.
„Vakcinos gamintojai savo informaciniuose lapeliuose nenumato tokios galimybės, kad antra vakcinos dozė galėtų būti kito gamintojo. Taip pat mūsų šalyje nėra priimtas sprendimas, kad gyventojai galėtų rinktis kito gamintojo vakcinos. Tad tokios galimybės kol kas nėra“, – ketvirtadienį sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Ar apskritai galima antrąją vakcinos dozę rinktis kitą negu pirmoji? To portalas „Delfi“ paklausė užkrečiamųjų ligų specialisto profesoriaus Sauliaus Čaplinsko.
„Šiandien panašu, kad ne, – abejojo profesorius. – Kol kas tokių rekomendacijų nėra, arba reikės iš naujo revakcinuotis, kitaip sakant, vėl reikės dviejų dozių ta kita vakcina“.
Anot S. Čaplinsko, vis tik jau daromi tyrimai, ar galima rinktis kitokią antrąją vakcinos dozę. Juos jau pradėjo daryti britai. Po šių tyrimų rekomendacijos bus aiškesnės.
Pašnekovo teigimu, nors kol kas nepanašu, kad antrąją dozę bus galima rinktis kitokią negu buvo pirmoji, bet tikėtina, kad trečiąją dozę bus galima pasirinkti skirtingą. Tiesa, kol kas ir dėl to reakomendacijų dar nėra.
„Apskritai, ko gero, reikia rekomenduoti žmonėms, kad prieš skiepydamiesi pasitartų su savo gydytoju ir galbūt patikrintų kraujo krešumo rodiklius, žiūrint grynai iš medicininės, virusologinės ir imunologinės pusės.
Jeigu kam nors sutrikusi kraujo krešumo sistema, rodikliai parodys. Tada šitiems žmonėms ypač reikėtų pasiskiepyti, nes, susirgus COVID-19 liga, jiems gresia labai rimtos komplikacijos.
Bet reikia labai gerai įvertinti, kokią rinktis vakciną ir galbūt, kokių profilaktinių priemonių reikia imtis, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų reakcijų po skiepo“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Kiek anksčiau pašnekovas minėjo beveik neabejojantis, kad trečios dozės reikės. Esą net ir pasiskiepijus imunitetas vis tiek kada nors nusilps, tad reikės revakcinuotis.
„Logiška, kad kuo vėliau, bet ne per vėlai, bus suleista antra dozė, tuo ilgiau išliks tas imunitetas paskui.
Reiškia, trečia dozė, kuri jau aišku, kad bus neišvengiama (ji bus sustiprinanti imunitetą dozė), galės būti vėliau suleista. Kiek tas vėliau, eigoje bus matyti: ar galės praeiti 8, 9 ar 12 mėnesių“, – sakė pašnekovas.
Pasidomėjus, kodėl būtent jauniems žmonėms dažniau kaip nepageidaujama reakcija į vakciną pasireiškia įvairūs kraujo krešumo sutrikimai, profesorius svarstė, kad priežastys gali būti įvairios: „Viena priežastis, kodėl taip nutinka jaunoms moterims, gali būti hormonai. Bet taip gali būti ne tik jaunoms moterims. Priežasčių, kodėl gali pakisti kraujo krešumas, gali būti labai įvairių. Tai gali būti ir infekcinės ligos ar dar kas nors – eigoje bus aiškinamasi.
Kadangi infekcija yra pakankamai nauja, nors labai daug ištyrinėta, kaip ir skiepai nuo jos, todėl, kuo toliau, tuo daugiau bus žinoma apie tai. Gerai, kad šitie klausimai labai kruopščiai vertinami ir iš karto pateikiami tyrimų rezultatai, netgi dar nepraėję vadinamos „peer review“ (liet. tarpusavio vertinimo, – aut. past.) analizės. Užtai kartais taip ir išeina, kad pateikiama viena rekomendacija, o paskui, geriau išsiaiškinus, suabejojama, kad galbūt per anksti pateikta“.
Garsiausiai kalbama, kad būtent skiepai nuo koronaviruso sukelia kraujo krešumo problemas. Bet gal ir vakcinos nuo kitų užkrečiamųjų ligų jas sukeldavo, tik apie tai nebuvo daug kalbama?
„Tokių duomenų nebuvo, – atsakė profesorius, pridūręs: – Bet, reikia suprasti vieną dalyką, kad koronavirusas būtent veikia kraujagysles. Būtent koronaviruso smaigalio baltymas ir lemia krešulių susidarymą COVID-19 sergančiam žmogui. Taigi, logiška, kad galbūt ir skiepas, kadangi yra kaip modifikuotas smaigalio baltymas, kai kuriems žmonėms gali tai ir indikuoti.
Bet dar kartą reikia pabrėžti: jeigu kas turi tokią kraujo krešumo problemą, jam skiepas ypač reikalingas, nes, jeigu susirgs, didelė tikimybė, kad sirgs sunkiau ir jam gali būti krešulių komplikacijos. O krešulių komplikacijos, nuo COVID-19 yra žymiai didesnės, sunkesnės ir gali baigtis mirtimi, palyginti su tokia galimybe nuo skiepo“.
