Priėmimo skyriuose dirbantys rezidentai turi mažau pacientų, bet jiems skiria daugiau laiko ir dėmesio, o poilsio laiko nelieka, dažnai darbo valandos tik formalumas, nes dirbi kiek reikia, o be kiek parašyta. Tas pats ir su chirurgais rezidentais“, - pripažįsta šeimos medicinos rezidentė Emilija Trumpaitė.
Ar Emilija bei kiti jaunieji gydytojai už tiek darbo (ir tiek metų studijų) gauna pakankamai, spręskite jūs.
Tiesa, dalis rezidentų dar patys moka ir už studijas, tad gauna tik atlyginimą – Švietimo ir mokslo ministerijos stipendija neskiriama.
Paklausta, ar galima „prisidurti“ papildomai, Emilija tikina - nebent kokia gydymo įstaiga pati iš savo lėšų nori mokėti daugiau.
„Taip daro, pavyzdžiui, provincijos ligoninės, kviesdamos rezidentus. Taip pat įstaigos gali savo valia mokėti už budėjimus: sumoka už parinius arba naktinius. Bet dažnai nemoka, nes sudėlioja kaip įprastas darbo valandas - vis tiek algą moka SAM. Dar per Kalėdas prisideda didesnė stipendija, bet kasmet skirtinga. LSMU tokios šventinės stipendijos nemoka. Nuo kitų metų JGA ir Rezidentų tarybos iškovojo, kad LSMU rezidentai gaus šventinį priedą prie algos, nes būdavo diskriminuojami kitų darbuotojų kontekste.
Papildomai rezidentai, kaip ir kiti gydytojai, užsidirba papildomuose darbuose. Dažiausiai budi rajoninėse ligoninėse, dirba greitojoje pagalboje ar panašiai. Kiti dirba su medicina ne visai susijusius darbus“, - atvirauja būsimoji šeimos gydytoja.
Papildomai gali mokėti ligoninės
Sveikatos apsaugos ministerija dabartinės tvarkos keisti „neturi nurodymų“.
„Nuo 2014 m. sausio 1 d. atkūrus Lietuvos ekonominio ir finansinio sunkmečio metu laikinai 10 proc. sumažintus gydytojo rezidento bazinės pareiginės algos koeficiento dydžius (nustatytas rezidento bazinės pareiginės algos dydis: jaunesniajam rezidentui bazinės mėnesinės algos koeficientas – 11 (buvo 9,9), o vyresniajam rezidentui – 14 (buvo 12,6). Koeficientai dauginami iš BA – 35,5 Eur.
Priduriama, kad rezidentūros praktika finansuojama iš Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų tikslinių valstybės biudžeto asignavimų, kurių 2016 m. skirta 11,526 mln. eurų. „Tai ilgalaikė investicija, skirta kvalifikuotų gydytojų rengimui“.
O jei tiek per mažai, yra dar viena išeitis.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1021 yra patvirtintas bazinės mėnesinės algos dydis – 35,50 euro, kuris taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Toks pat taikomas ir 2016 metais, nuo kurio ir priklauso gydytojų rezidentų atlygis. Rezidentūros bazės gali papildomai mokėti iš įstaigos lėšų. LR sveikatos apsaugos ministerija neturi nurodymų keisti nustatytą tvarką“, - rašoma atsakyme.
Norint specialistus išsaugoti Lietuvoje, reikia didinti algas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius DELFI pripažino – rezidentų vaidmuo sveikatos sistemoje yra milžiniškas.
„Tai, kad rezidentai atlieka didelį darbą, yra tiesa. Be rezidentų mes neįsivaizduojame sveikatos sistemos ir ypač universiteto ligoninių funkcionavimo. Taip yra visame pasaulyje – rezidentai dirba universiteto bazėse ir taip įdeda reikšmingą indėlį į sveikatos priežiūrą. Juolab, kad jie atlieka daug budėjimų, daug dirba naktimis.
Pašnekovas sutinka, kad rezidentų atlyginimai yra per maži, tačiau, jo teigimu, kenčia ne tik būsimieji gydytojai.
„Jei vertintume tik atlyginimo dydį, rezidentų algos reikšmingai atsilieka nuo to, ką gauna gydytojai. Sakyčiau, jų atlyginimas turėtų būti tikrai didesnis. Tačiau rezidentai dar gauna ir stipendiją, tad sudėjus ją ir atlygį, suma labai daug nebeatsilieka nuo gydytojo atlyginimo. Absoliuti dauguma gydytojų rezidentų gauna stipendijas – iš 800 mūsų universiteto rezidentų 134 mokosi valstybės nefinansuojamose vietose. Negana to, jie dar moka už mokslą. Jiems iššūkis yra tikrai didelis. Kai kuriose profesijose skirtumas siekia apie 20 proc. Rezidentūrą baigęs žmogus, sutikite, turėtų gauti didesnį atlyginimą nei gavo rezidentūros metu.
Čia problema yra kita. Sveikatos sistemoje apskritai atlyginimai yra maži – tiek gydytojų, tiek rezidentų. Todėl supriešinti jų atlyginimus būtų nesąžininga, mat per mažai gauna visi. Reikėtų tolydžiai kelti abiem grupėm. Manau, kad nuo 2008 m. nėra įvykę reikšmingų pokyčių, kad gydytojų atlyginimai būtų didėję. Priešingai, kai kur algos net buvo sumažintos. Šios problemos nesprendžiamos. Nežinau, ar valstybė šiuo metu turi pajėgumų, lėšų, tačiau šios problemos nesprendimas ir prisideda prie jaunų rezidentų bei praktiką pradedančių gydytojų išvykimo“, - pripažino prodekanas.
V. Kasiulevičiui ne paslaptis, kad užsienyje rezidentai gauna didesnius atlyginimus (tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija tokių duomenų pateikti negalėjo). Todėl, jo teigimu, skirtumą derėtų mažinti.
„Žinau, kad skirtumas užsienio šalyse egzistuoja. Jei Lietuvoje gaunamo atlyginimo dydis būtų pakankamai neblogas, tai ir skirtumas labai nejaudintų. Tačiau šiandien skirtumas yra.
Medicinoje reikia ilgai mokytis – 12 ar kiek mažiau metų. Būsimieji gydytojai kuria šeimas, ima paskolas. Norint juos išsaugoti Lietuvoje, aišku, kad dabar rezidentūros metu mokamas atlyginimas yra tikrai nepakankamas ir turi būti didinamas. Tačiau analogiškai turi būti didinamas ir gydytojų atlyginimas“, - pabrėžė pašnekovas.
