Dėl klaidinančios reklamos apie gydomąsias produkto savybes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pernai buvo uždraudusi prekiauti populiarios firmos „Danone“ gaminiais – gėrimu „Actimel“ bei „Activia“ ir „Danacol“ jogurtais. Jų etiketėse nebuvo nurodytas riebumas, nepateikti jų gydomąsias savybes patvirtinantys dokumentai. Minėtus gaminius teko perženklinti.
„Užklausėme Respublikinį mitybos centrą, ar šie gaminiai turi kokių nors ypatingų savybių. Pasirodo, tai įprastas maistas, - tuomet sakė tarnybos Sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antanina Greičiuvienė. - O pagal paskleistą informaciją pieno produktus galima palaikyti papildais, turinčiais maistinių, fiziologinių ir kitokių privalumų, ar netgi žiūrėti į juos kaip į vaistus“.
Šiemet įmonė pateikė tyrimo, esą įrodančio, kad „Activia“ teigiamai veikia virškinimą, rezultatus. Dvi savaites trukusiame tyrime dalyvavo 360 žmonių, dažnai arba reguliariai jaučiančių įvairius virškinimo sutrikimų simptomus. Respondentai buvo suskirstyti į tris grupes – vieni kasdien valgė po vieną „Activia“ indelį, kiti – po du, treti visai nevalgė.
Po dviejų savaičių respondentai turėjo palyginti savo savijautą su buvusia prieš eksperimentą. Tam buvo sudarytas specialus klausimynas. Anot tyrėjų, 80 proc. respondentų, kurie valgė „Activia“, pajuto žymų pagerėjimą. Išnyko tokie nemalonūs pojūčiai, kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ir pan. Tiesa, paaiškėjo, kad skirtumo tarp suvalgytų indelių skaičiaus nėra.
Skeptikai tokį akivaizdų savijautos pagerėjimą greičiau pavadintų placebo sindromu nei patikima statistika. O ką sako specialistai?
„Maistas – ne vaistas
„Bet koks raugintas pieno produktas yra palankus normaliai žarnyno mikroflorai atsirasti. Jei žmogus vartotų daug raugintų pieno produktų, virškinimo trakte susidariusi rūgšti terpė savaime padėtų atsistatyti sutrikusiai mikroflorai ir žmogus pasijustų geriau, stiprėtų imuninė sistema“, - aiškino Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentas, Respublikinio mitybos centro mitybos higienos gydytojas dr. Rimantas Stukas.
Kita vertus, jeigu pieno produktų sudėtyje yra dar ir papildomai įdėtų gerųjų bakterijų, kurios neleidžia daugintis kitoms, anot mediko, dar geriau. Tiesa, jokiu būdu nereikia tikėtis, kad išgėrę indelį jogurto su gerosiomis bakterijomis, jas visas savo žarnyne apgyvendinsime.
„Tikrai ne. Kiekvieno žmogaus žarnyno mikroflora yra individuali, o šių produktų vartojimas tik padeda jai atsistatyti. Gydomojo poveikio jie neturi. Tačiau taip pat negalima teigti, kad jie neturi jokio poveikio. Juos perkantis žmogus vis dėlto gali tikėtis, kad šis maistas sveikesnis“, - svarstė pašnekovas.
Anot jo, perdozuoti šių produktų negresia, nes bakterijų juose nėra daug. Nepaisant dviprasmiškų užrašų etiketėse, produktai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, laikomi maistu, o ne medicininės paskirties produktu, kuris turėtų didelės įtakos bakterijų dauginimuisi žarnyne.
„Anksčiau buvo bandoma įdiegti terminą „funkcinis maistas“. Tai maistas, kuris turi geresnių savybių nei įprastinis. Minėtus jogurtus galėtume priskirti būtent šiai produktų kategorijai“, - įsitikinęs R. Stukas.
Panašiai medikas vertina ir vaistinėse parduodamus gerųjų bakterijų preparatus. Nors maisto papildų sudėtyje esančių bakterijų koncentracija daug didesnė nei jogurtuose, jie vis tiek negali būti laikomi vaistu.
Kita vertus, jų dėka į žarnyną įvedama didelė gerųjų bakterijų koncentracija. Jos slopina bakterijas, kurios sukeliančias sutrikimus, todėl gali padėti viduriuojant bei esant kitiems negalavimams. Tačiau iš tiesų šie maisto papildai turi poveikį tik fiziologinėms organizmo funkcijoms. Jie ne gydo, o padeda organizmui pačiam susidoroti su liga.
„Artėja naujų preparatų era
Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. Jonas Valantinas taip pat pabrėžė, kad gerųjų bakterijų yra visuose raugintuose produktuose, su kuriais žmonija gyvena nuo pirmykščių laikų. Tai buvo pagrindinis žmonių maistas, kol neatsirado šaldytuvai ir konservantai, todėl jų maistinė vertė abejonių nekelia.
Gydytojai su žarnyno mikrofloros sutrikimais sieja daugumą imuninių ligų, alergijos susirgimų ir net cukrinį diabetą. Pavyzdžiui, pastebėta, kad mūsų vaikų žarnyno bakterijų sudėtis skiriasi nuo gyvenančių kitose šalyse, taip pat skiriasi alergiškų ir nealergiškų žmonių žarnyno mikroflora. Todėl pastaruoju metu skiriama labai daug pastangų ir pinigų kuriant ir tyrinėjant bakterinius preparatus – vadinamuosius probiotikus.
„Šių preparatų labai daugėja. Vieni jų labiau ištirti, kiti – mažiau. Deja, kol kas dar neįmanoma pasirinkti vieno iš tūkstančio ir pasakyti, kad jis geriausias, - teigė medikas. – Šie preparatai skiriami vartojant antibiotikus, kad atsistatytų natūrali žarnyno mikroflora, taip pat – vietoj antibiotikų.
Tai nėra vaistas, kuris išgydys rimtą ligonį, tačiau ir žalos nepridarys, jei žmogus nuspręs jį vartoti savavališkai. Svarbiausia nepirkti medicininės paskirties preparatų, o tik maisto papildus“.
Taigi medikai apsispręsti palieka mums patiems: kimšti viską iš eilės, o vėliau nemalonius pojūčius pilve gesinti preparatais ar nepigiais pieno produktais su gerosiomis bakterijomis, arba eiti mūsų protėvių pėdomis, kurie viską, ko reikėdavo jų organizmui, su maistu gaudavo natūraliai.
