„Daug girdėjome ir spekuliacijų, kiek didėja medikų atlyginimai, ar didėja, ar nedidėja, kokie jie yra. Matyt, kad bus labai sveika juos pasilyginti ir tiems, kurie priiminėja sprendimus, ypatingai regionuose, bus galima pagalvoti, ką visgi daryti, kad medikai gautų adekvatų atlygį. Ir bus galima palyginti panašaus tipo įstaigas ir palyginti, ar kitos, kurios gavo tokius pačius pinigus sugebėjo gerai tvarkydamos padidinti tuos atlygius ar visgi ne“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Pildoma
Interaktyviame žemėlapyje – infografike – bus galima palyginti konkrečių žmogų dominančių gydymo įstaigų gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio vidurkius, atlyginimų pokyčius per paskutiniuosius tris darbo užmokesčio didinimo etapus nuo 2016 m. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, bus galima pasižiūrėti, kaip kito pasirinktų darbuotojų grupių vidutinis darbo užmokestis skirtingose gydymo įstaigose, palyginti, kokie vidutinių atlyginimų skirtumai tarp gydymo įstaigų skirtingais darbo užmokesčio didinimo laikotarpiais.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimas numatytas susitarimuose su medikų profesinėmis sąjungomis. Tuo tikslu nuo 2016 m. planingai didinami sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, baziniai įkainiai.
Remiantis statistiniais duomenimis, pasak SAM, 2019 m. rugsėjo – 2020 m. vasario mėn. LNSS viešųjų gydymo įstaigų gydytojų vidutinis bruto, t. y. iki mokesčių, darbo užmokestis sudarė 2 681 eurą, o slaugytojų –1 403 eurus, kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas – 1 243 eurus. Su profesinėmis sąjungomis suderintos šios siekiamybės: šalies mastu gydytojų vidutinis bruto darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis nei 3 250 eurų, o slaugytojų – 1 625 eurai.
Kaip pranešė SAM, gegužę visą medikų bendruomenę, t. y. visus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, pasiekė papildomi 130 mln. eurų iš PSDF. Šios lėšos – tai paskutinis visų medikų algų didinimo etapas, dėl kurio buvo susitarta. Kol kas interaktyviame žemėlapyje šio etapo įtaka medikų darbo užmokesčio pokyčiams neatsispindi.
Žemėlapį galite rasti čia.
Statistiką galite rasti čia.
Kaip spaudos konferencijoje sakė ministras Aurelijus Veryga, ministerija iš pacientų gauna daug skundų dėl neatnaujintų planinių paslaugų gydymo įstaigose. Todėl jau yra pasirašytas įsakymas, kuriuo keičiama įstaigų apmokėjimo tvarka.
„Aiškiai nustatyta, kad iki birželio 8 dienos planinių paslaugų neatnaujinusios gydymo įstaigos nebegaus 1/12 apmokėjimo ir jiems bus apmokama tik už suteiktas paslaugas. Tikimės, kad tai bus rimta paskata pateikti įstaigoms savo paslaugų atnaujinimo planus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Tikrai nesam naivūs ir nesitikime, kad įstaigos pradėjusios savo veiklą iškart 100 proc. ir atnaujins savo paslaugas, bet jas reikia pradėti teikti ir tikrai nėra pasiteisinimas, kad trūksta medikų. Kalbame tikrai ne apie visas paslaugas ir, jei kažkur trūksta kokio nors konkretaus darbuotojo, tai ne pretekstas nepradėti teikti kitų paslaugų. Šiandien paskutiniais duomenimis planinę veiklą atnaujino 7 iš 10 įstaigų, tai yra 72 proc. šalies ligoninių. Aktyviausios yra Klaipėdos, Telšių, Panevėžio ir Utenos apskritys“, – sakė ministras.
Pasak ministro, pasyviausia yra Vilniaus apskritis, kurioje planines paslaugas atnaujino tik 32 proc. įstaigų.
Taip pat ministras pranešė, kad Vyriausybė informacinei kampanijai skyrė papildomai 500 tūkstančių eurų. Šie pinigai, pasak A. Verygos, konkurso būdu bus skiriami informacinei sklaidai susijusiai su koronaviruso plitimo valdymu šalyje.
„Tinkama, objektyvi informacija yra labai labai svarbi suvaldant infekcijai“, – sakė SAM vadovas.
Kaip sakė A. Veryga, atnaujintos rekomendacijos dėl darbo valstybės ir savivaldybių įstaigose. Nuo šiol nebelieka rekomendacijos šiose įstaigose dirbti nuotoliniu būdu, atvykusiems darbuotojams nebereikės matuoti temperatūros.
