Pagal šį sąrašą pirmiausia pradėti skiepyti į didžiausią rizikos grupę patenkantys šalies gyventojai: asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, didžiausios rizikos pacientai, sergantys sunkiomis ligomis, socialiniai, mobiliųjų patikros punktų, vaistinių darbuotojai, vyresni nei 75 metų žmonės.
Vėliau eilė skiepytis turėjo ateiti ir tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems jaunesniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, asmenims, kurie vykdo gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, kontaktuoja su kitais asmenimis ( pvz., policijos pareigūnams, pasieniečiams, ugniagesiams), taip pat darbuotojams, dirbantiems mažmeninės prekybos įmonėse, kurie, vykdydami savo funkcijas, kontaktuoja su klientais (kasininkams, salės darbuotojams, apsaugos darbuotojams ir kt.). Bet pradėtas jų skiepijimas sustabdytas, o į aukštesnę prioritetinę grupę įtraukti pedagogai ir abiturientai.
Pradėti skiepyti ir aukštųjų mokyklų darbuotojai, nors kol kas į auditorijas studentai negrįžta – studijos vyksta nuotoliniu būdu. Apie tai, kad pradėti skiepyti Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, portalas „Delfi“ rašė antradienį.
Tad kaip nutiko, kad prioritetas suteiktas mažai tiesioginių kontaktų turintiems asmenims, o ne tiems, kurie su daugybe žmonių susiduria kasdien ar sergantiems lėtinėmis ligomis? Savivaldybių atstovai duria pirštu į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) – esą ši sprendžia, kam skiepytis bus suteiktas prioritetas. SAM atsako, kad savivaldybių vakcinavimo centrai yra atsakingi už vakcinavimo procesą ir patys gali suorganizuoti jį taip, kad būtų greičiau pereinama iš vienos prioritetinės grupės į kitą.
Pareigūnai ir kasininkai – ne aukštesnis prioritetas
„Delfi“ jau citavo vilnietę Daivą, kurios artimasis nesulaukia eilės pasiskiepyti, nepaisant to, kad sunkiai serga.
„Mūsų šeimos narys dėl ligos yra didelės rizikos grupėje. Gyvename Vilniuje ir skiepo nesitikime sulaukti pagal prioritetus. Gydymo įstaiga teigia, kad gauna nepakankamai skiepų, nes apylinkėje mažai pacientų.
Bet iš žiniasklaidos ir giminaičių girdime, kad kituose rajonuose, kur taip pat mažai pacientų, turintys gretutinių ligų net ir jaunesni nei 60 metų asmenys jau paskiepyti. Pavyzdžiui, buvęs ministras su gretutinėmis ligomis, kuris prioritetų eilėje yra 10 grupėje, paskiepytas, o mūsų šeimos narys, esantis 4 grupėje, skiepą gaus nežinia kada.
Bandžiau gydymo įstaigoje aiškintis, kaip sudaromos eilės, bet atsakymo nesulaukiau. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos, deja, irgi ne“, – guodėsi Daiva.
Sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio patarėja Aistė Šuksta, paklausta, kodėl kai kurie žmonės, kaip minėtasis asmuo, nesulaukia eilės skiepytis, atsakė, kad to, kaip savivaldybėms sekasi organizuoti vakcinavimo procesą – reikėtų paklausti jų pačių.
„Būtent savivaldybių atsakomybė vykdyti vakcinavimą ir organizuoti procesą.
Vakcinavimo centrai gali greičiau vykdyti perėjimą iš vienos prioritetinės grupės į kitą, t. y., jei tuo metu vakcinuojamoje grupėje nėra pakankamai norinčiųjų skiepytis tam tikra vakcina, galima drąsiai ją siūlyti kitų prioritetinių grupių asmenims.
Nepaskiepyti asmenys, priklausantys anksčiau vakcinuotoms prioritetinėms grupėms, pasiskiepyti gali bet kuriuo metu, kai tik pareiškia norą ir kai jų norima vakcina atsiranda vakcinavimo centre, – aiškino patarėja, pridūrusi: – Be to, noriu priminti, kad kiekvienos savivaldybės vakcinavimo tempai yra skirtingi. Todėl taip, jei viena savivaldybė greičiau pereina per prioriteto sąrašą ir leidžiasi juo žemyn“.
Paklausta, kodėl gi prioritetų grupės išdėliotos taip, kad pirmenybė teikiama mažiau kontaktų ir mažesnę riziką sunkiai susirgti turintiems asmenims, o ne, pavyzdžiui, pareigūnams ar parduotuvių kasininkams, A. Šuksta atsakė: „Noriu paminėti, kad policijos pareigūnai ar parduotuvių kasininkai – nėra aukštesniame prioritete nei švietimo srities darbuotojai“.
Ministro A. Dulkio nuomonės apie tai, ar logiškai išdėliotos prioritetų eilės, gauti kol kas nepavyko.
Kalta galimybė pasirinkti vakciną?
SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis, paklaustas, kodėl kai kurie asmenys, kaip minėtasis ponios Daivos artimasis, niekaip nesulaukia eilės skiepytis, nors jau skiepijami žemiau prioritetų sąraše esantys asmenys, atsakė: „Esant ribotam vakcinų skaičiui, skiepijančios įstaigos negali pereiti prie kitų prioritetinių grupių, kol nėra paskiepyti visi to pageidaujantys pirmiau esančios grupės asmenys. Skiepijamų asmenų sąrašą sudaro skiepijančios įstaigos, procesą koordinuoja savivaldybės skiepijimo koordinatorius.
Jeigu asmuo priklauso prioritetinei grupei, bet nebuvo pakviestas skiepytis, jis turėtų pats kreiptis į savo gydymo įstaigą arba savivaldybę. Gydymo įstaigos arba savivaldybės atstovai turėtų paaiškinti, kokiai prioritetinei grupei asmuo priklauso ir kada bus pakviestas skiepytis. Nesulaukus paaiškinimo, reikėtų kreiptis į savivaldybės skiepijimo koordinatorių.
Jūsų minimi netolygumai atsiranda dėl to, kad suteikus galimybę asmenims rinktis vakciną, dalis vakcinų kaupiasi ir yra paskiriamos žemiau esančioms prioritetinėms grupėms. Šitaip siekiama, kad vakcina nesikauptų ir būtų naudojama greičiau“.
Į tai, kodėl greičiau skiepijami universiteto darbuotojai negu sergantieji lėtinėmis ligomis ar darbe turintieji daug kontaktų asmenys, J. Gališanskis atsakė: „Švietimo darbuotojai buvo įtraukti į prioritetinių grupių sąrašą, siekiant greičiau grįžti prie kontaktinio ugdymo. Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina prioritetinių grupių sąrašą, atsižvelgdama į Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės siūlymus“.
Vilniuje dabar skiepijami senjorai ir pedagogai
Kadangi teigiama, kad vakcinų paskirstymas priklauso nuo savivaldybių, portalas „Delfi“ pasiteriavo Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybių atstovų, kodėl kai kurie asmenys nesulaukia eilės skiepytis.
Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitkėnas komentavo: „Prioritetines eiles nustato SAM ir yra laikomasi nustatytos tvarkos, todėl už kitas savivaldybes pakomentuoti negalime.
Šiuo metu tęsiama senjorų vakcinacija, skiepijami pedagogai, o artimu metu žadama skiepyti ir abiturientus bei gyventojus, sergančius lėtinėmis ligomis. Sąrašus sudaro gydymo įstaigos ir su pacientais bus susisiekta“.
Skiepys ir kitų aukštųjų mokyklų darbuotojus
Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų centro vadovas Paulius Keras taip pat teigė, kad prioritetinius sąrašus savivaldybė sudaro, remdamasi patvirtintu sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
„Prioritetinės grupės laikas nuo laiko kinta. Ne taip ir seniai keitėsi įsakymas dėl prioritetinių grupių nustatymo. Nuosekliai, pagal tai, kas patvirtinta tame įsakyme, mes ir judame skiepydami.
Kadangi vakcinos skirtingos ir skiriasi jų populiarumas, su viena vakcina judame truputėlį greičiau per prioritetus, su kita – truputėlį lėčiau. Kiekvieną savaitę, žiūrėdami turimus vakcinų kiekius ir kiek jau esame pakvietę tam turimų prioritetų grupių gyventojų, judame į priekį ir pereidinėjame į sekančias prioritetų grupes“, – aiškino P. Keras.
Vis tik, ar tikrai VDU bendruomenės nariams reikėjo suteikti didesnį prioritetą skiepytis nei policijos pareigūnams? P. Keras aiškino, kad VDU darbuotojai skiepyti kaip švietimo įstaigų darbuotojai, kurie įtraukti į aukštesnio prioriteto sąrašą.
„Prioritetų sąraše numatytos visos švietimo įstaigos ir visi švietimo teikėjai. Jame numato ne tik bendrojo lavinimo mokyklas, bet visas švietimo įstaigas. Tai yra vienas ir bendras prioritetas, kuris buvo įtrauktas tik prieš savaitę. Šiame prioritete mes ir dirbame.
Bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius ir mokytojus jau esame turbūt visus pareiškusius norą pirmajame etape vakcinavę. Lygiagrečiai dabar dirbame su aukštosiomis mokyklomis bei kolegijomis, renkame jų sąrašus ir kviečiame juos vakcinuotis.
Kadangi prioritetas taip numato, esame paprašę pateikti sąrašus. Dabar negalėčiau atsakyti, kiek kuri įstaiga yra pateikusi. VDU buvo labiausiai pasiruošę, pasidarę namų darbus. Jie jau seniai buvo pasidarę sąrašus ir laukė. Taigi, jie labai greitai mums juos galėjo pateikti. Turbūt todėl greičiau pateko į pirmesnius kviečiamus.
Pagal tai, kaip pateikinėjami sąrašai, šią savaitę tikimės pakviesti ne vienos aukštosios mokyklos ir kolegijos darbuotojus“, – vylėsi pašnekovas.
P. Keras pasakojo, kad Kauno miesto savivaldybėje buvo prasidėjęs ir policijos, priešgaisrinės gelbėjimo ir kitų tarnybų pareigūnų bei kasininkų skiepijimas nuo koronaviruso.
„Kai keitėsi prioritetai, buvęs ankstesnis prioritetas 1.16, į kurį būtent ir buvo įtraukę policijos pareigūnus, ugniagesius, kitų visų tarybų darbuotojus, pasislinko žemiau.
Mes jau buvome praėjusią savaitę pradėję vakcinuoti šį prioritetą. Kaip tik buvome pakvietę policiją. Tačiau pasiekė sveikatos apsaugos ministro įsakymas ir atmetė truputėlį atgal prioritetuose mus, kadangi atsirado aukščiau prioritete švietimo įstaigos. Dabar dirbame su švietimo įstaigomis, o po to, kai bus pilnai baigta su tuo, vėl sugrįšime į aną prioritetą, kur yra tiek specialiosios tarnybos, tiek ypatingai svarbios įmonės, atliekančios ypatingai svarbias funkcijas valstybei.
Iškart po švietimo įstaigų, kiek galėsim, pajudėsim prie prioriteto skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius gyventojus, o po to judėsime prie pareigūnų“, – vardijo Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų centro vadovas.
Priklauso nuo tikslo, kurio siekiama
Paklaustas, kaip vertina sprendimą keisti prioritetų grupes, pirmumo teisę suteikiant turintiems mažiau kontaktų asmenims, P. Keras sakė: „Džiaugiamės, kad buvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymą įtraukti į prioritetus vyresniųjų klasių mokytojus ir abiturientus, nes jiems tai labai aktualu.
O visa kita susiję su tuo, kokia strategija tuo momentu yra pasirenkama, ir tuo, kokio tikslo siekiama: ar stabdyti plitimą, ar tiesiog apsaugoti tam tikrą visuomenę grupę, turinčią didesnes rizikas, aš nelabai norėčiau to komentuoti, kadangi tai turėtų komentuoti specialistai, medikai, kurie priima tuos sprendimus“.
Kauno savivaldybės atstovas pasidžiaugė, kad Kaune didelė dalis abiturientų sutiko pasiskiepyti. Didžioji dalis dalis norinčiųjų vakcinuotis tiek vyresniųjų klasių pedagogų, tiek abiturientų Kaune jau paskiepyti.
„Mūsų Skiepijimo centro personalas pabrėžė, kad tos dienos, kai buvo skiepijami abiturientai, švietimo įstaigų, universiteto darbuotojai, buvo labai pozityvios. Jaunimas buvo labai pozityviai nusiteikęs ir sklandžiai vyko visas procesas“, – prisiminė pašnekovas.
Gali registruotis internetu
Anot P. Kero, Kaune jau pakviesti skiepytis visi asmenys, vyresni nei 65 metų ir sergantieji lėtinėmis ligomis, kurių duomenis savivaldybė turėjo.
„Dabar tik šiai grupei esame atidarę internetinę registraciją, jeigu kas negalėjo atvykti ar kažko nepasiekėme, nes neturėjome jų duomenų. Jie gali ten registruotis ir rinktis galimas vakcinas, registruodamiesi.
Suprantame, kad vyresniems žmonėms internetu gali būti sunkiau užsiregistruoti, bet sistema veikia taip, kad bet kuris artimas žmogus, užsiregistravęs su savo prisijungimo duomenimis per Valdžios vartus ir pasirinkęs vieną iš būdų identifikuoti save, gali užregistruoti kitą asmenį, tai yra – senjorą, kuris galbūt ir neturi prisijungimo galimybių. Taip pat galima skambinti į Kauno miesto Karštąją liniją ir registruotis telefonu“, – aiškino pašnekovas.
P. Keras taip pat teigė, kad prioritetinių grupių skiepijimo greičius iš dalies lemia ir tai, jog ne visomis vakcinomis pageidaujama skiepytis vienodai. Jeigu vienoje grupėje lieka daugiau kažkurios vakcinos, ja siūloma skiepytis žemesnių prioritetų grupėms priklausantiems asmenims.
Kartu pašnekovas sakė, kad skiepijamų žmonių eilės judėjimas nepriklauso nuo poliklinikos apylinkės dydžio: „Tikrai nepriklauso nuo apylinkės dydžio, kadangi duomenys automatiškai imami iš Kauno miesto poliklinikos sąrašų. Tai, nepriklauso nuo to, kuriame poliklinikos padalinyje prisirašęs asmuo ar kurioje apylinkėje.
O privačios poliklinikos taip pat atrenka ir pateikia sąrašus vakcinavimo centrui. Tolygiai iš visų gydymo įstaigų, vienodu tempu, atsitiktine tvarka pagal prioritetus, jeigu senjorai – amžiaus mažėjimo tvarka. Visi, su kuriais pavyko susisiekti ir kieno duomenys buvo pakankami, arba tie, kurie kreipėsi, buvo pakviesti“.
