aA
Koronavirusas vilniečiui Gyčiui buvo diagnozuotas balandžio 4 dieną. Nors vyras persirgo gana lengvai, tačiau greitieji testai rodė, kad organizme yra viruso antikūnų. Šią savaitę Gytis, kaip pats sako, „iš smalsumo“ nuvažiavo atlikti laboratorinio antikūnų testo vienoje Vilniaus klinikoje. Praėjo jau pusė metų, tačiau tyrimas parodė – antikūnų Gyčio organizme vis dar yra.
Prieš pusmetį sirgęs koronavirusu, šią savaitę vilnietis atliko kraujo tyrimą: rezultatai nustebino
© DELFI / Andrius Ufartas

Infekcijos simptomų vyrui pasireiškė maždaug kovo viduryje, kai parėjo iš susitikimo su draugais. Tada šiek tiek, iki 37 laipsnių, pakilo temperatūra, neįprastai skaudėjo galvą.

Tačiau tuo metu, pačioje pandemijos pradžioje, tyrimų buvo atliekama mažai, tad Gyčiui jis nebuvo atliktas. Karštosios linijos specialistai tik pasakė, kad pablogėjus sveikatai vyras turėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Savaitės viduryje prastai pasijuto žmona Ernesta. Jai maždaug savaitę laikėsi temperatūra, skaudėjo galvą, kosčiojo, buvo užgulusi nosis, šiek tiek suprastėjo uoslė. Tačiau po savaitės, Gyčio žodžiais tariant, abu jau gyveno normalų karantininį gyvenimą.

Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
© Shutterstock

Artėjant balandžio pradžiai sulaukė bičiulio skambučio, su kuriuo prieš mėnesį buvo bare. Pasirodo, jog draugui tyrimą atliko bei patvirtino, – testas teigiamas.

Gytis dar kartą paskambino į karštąją liniją, papasakojo apie draugo susirgimą. Pašnekovui buvo atliktas testas, jis parodė, kad Gytis serga COVID-19 infekcija.

Po testo atsakymo vyro ir jo žmonos laukė 2 savaičių izoliacija, po jos – dar du infekcijos testai. Balandžio 20 dieną tyrimas rodė, kad viruso organizme nebėra.

Prieš pusmetį sirgęs koronavirusu, šią savaitę vilnietis atliko kraujo tyrimą: rezultatai nustebino
© DELFI / Andrius Ufartas

Prieš porą mėnesių Gytis atliko greitąjį koronaviruso testą, kuris parodė, kad organizme dar yra antikūnų. O šią savaitę pašnekovas atliko ir laboratorinį testą, kuris taip pat parodo antikūnų organizme buvimą.

„Praėjo pusė metų, pasidariau antikūnų testą. Tyrimą sugalvojau pasidaryti tik įdomumo dėlei, norėjau pasižiūrėti, antikūnai dingo ar ne. Šiuo metu matoma, kad jie nedingo, bet penktadienį dar važiuosiu į Kraujo centrą. Jie man ėmė plazmą ir žino antikūnų kiekį, koks jis buvo tada, – palyginsiu, koks liko dabar“, – pasakojo vyras.

Testą Gytis atliko privačioje klinikoje Vilniuje.

„Tai paprastas kraujo tyrimas. Vakar pridaviau kraują, šiandien per pietus gavau rezultatą. Kai man ėmė kraujo plazmą, kad kitus žmones gydytų antikūnais, sakė, kad tas kiekis gana mažas, tad su ta plazma nelabai būtų įmanoma ką nors gydyti. Mano ligos forma buvo lengva, todėl tikriausiai jų mažai susiformavo“, – kalbėjo pašnekovas.

Ketvirtadienį Gytis atliko dar vieną greitąjį testą – jis vėl buvo teigiamas. Tai reiškia, kad antikūnų vyro organizme greitasis testas taip pat rado.

Net ir besimptome forma sirgusieji antikūnų turi

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė „Delfi“ plačiau papasakojo apie tai, kas jau žinoma apie koronaviruso antikūnus.

PhD Aurelija Žvirblienė
PhD Aurelija Žvirblienė
© DELFI / Domantas Pipas

„Antikūnų tikrai susidaro, apie tai yra publikuota daug darbų. Patys atlikome tyrimus ir tai matėme. Net ir tais atvejais, kai yra besimptomė infekcija, tikrai didžioji dauguma žmonių turi tų antikūnų. Visada kyla klausimas, kiek ilgai jie išsilaiko.

Kai kuriems žmonėms gali po 4–5 mėnesių sumažėti jų koncentracija ir gali būti, kad testas neparodys. Jei žmogus sirgo sunkiau, antikūnų paprastai būna daugiau ir jų taip smarkiai nesumažėja“, – aiškino prof. A. Žvirblienė.

Šiuo metu, pasak profesorės, ruošiamasi dar kartą atlikti antikūnų tyrimą Nemenčinėje – jis buvo daromas kiek seniau, ir mokslininkai pastebėjo, kad praktiškai visi žmonės, kurie sirgo, turėjo antikūnų.

„Dabar atliksime pakartotinai ir matysime, kuri dalis tų žmonių turi antikūnų“, – pridūrė pašnekovė.

Antikūnų mišiniu gydytas ir Trumpas

Profesorės paklausus, ar antikūnai gali palengvinti sirgimą koronavirusu, A. Žvirblienė atsakė, kad tikimybė didelė. Tačiau reikia nepamiršti, kad svarbūs ne tik antikūnai, bet ir kiti komponentai, kuriuos išmatuoti sunkiau. Pavyzdžiui, ląstelinis imunitetas.

Prieš pusmetį sirgęs koronavirusu, šią savaitę vilnietis atliko kraujo tyrimą: rezultatai nustebino
© DELFI / Andrius Ufartas

„Paprastai tokie rodikliai klinikinėse laboratorijose nematuojami. Manau, kad antikūnai yra tam tikra apsauga – žmogus turi mažiau šansų užsikrėsti arba lengviau persirgs“, – sakė mokslininkė.

Tad šiuo metu stengiamasi sukurti tokią vakciną, kuri sukeltų ir antikūnų atsaką, ir ląstelinį imuninį atsaką. Tikimasi, kad didžiajai daliai pasiskiepijusių žmonių vakcina sukels tikrą apsaugą – virusas turėtų nesidauginti tų žmonių organizme ir infekcija kitiems nebūtų perduodama. „Bet kaip tai pavyks, irgi neaišku“, – svarstė prof. A. Žvirblienė.

Visa informacija, pasak pašnekovės, ką sukelia virusas, šiuo metu yra labai svarbi.

„Jei matome, kad virusas sukelia antikūnų susidarymą, tai daugiau šansų, kad įmanoma sukurti tą vakciną, kuri sukels imuninį atsaką“, – sakė profesorė.

Vienas iš praktikuojamų gydymo būdų šiuo metu – gydymas persirgusiųjų koronavirusu kraujo plazma. Jis vis dar nėra labai griežtai įteisintas, kol kas tai – labiau tarsi eksperimentas, visame pasaulyje renkami duomenys, kiek jis padeda.

Antikūnai, puolantys koronavirusą.
Antikūnai, puolantys koronavirusą.
© Shutterstock

„Kraujo plazmoje turi būti ne šiaip sau kokių antikūnų, bet turi būti neutralizuojančių, kurie virusą padaro nekenksmingą, nes būna, kad ne visi tai gali. Kiti gali veikti kitas viruso dalis, tad jo nestabdo. Antikūnai turi apsupti virusą ir neleisti jam užkrėsti ląstelių“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.

Įdomu tai, kad antikūnai kuriami ir laboratorijose. Pasak profesorės, būtent tokiu 2 antikūnų mišiniu gydė ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

„Tai buvo ne kraujo plazma, bet sukurti neutralizuojantys biofarmaciniai antikūnai. Tikėtina, kad gydymas pasiteisino, nors pats faktas keistas, kad nepatvirtintas preparatas suleistas tokio masto politikui“, – sakė pašnekovė.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(136 žmonės įvertino)
3.7794

Doc. K. Jarienė: svarbu ne tik žinoti apie gimdos kaklelio vėžį, bet ir reguliariai tikrintis

Sausio 18-24 dienomis minimos Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitės proga gydytojai...

Onkologai įspėjo: dėl to, kas vyksta dabar, gali padaugėti uždelsto vėžio (1)

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma septynioliktus metus, tačiau...

Kauno regiono ligoninėse toliau mažinamas COVID-19 lovų skaičius (1)

Kauno regiono ligoninėse po truputį mažėja COVID-19 liga sergančių pacientų skaičius....

Nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunesnis nei 40 metų asmuo: sirgo ilgiau nei mėnesį (253)

Koronavirusas pasiglemžė dar vieno jaunesnio nei 40 metų asmens gyvybę. Penktadienio rytą...

Pakruojo ligoninė dėl pandemijos susidūrė su netikėta problema: prašo verslo pagalbos (48)

Pakruojo ligoninė dėl sumažėjusio pacientų ir lankytojų srauto susidūrė su gana netikėta...

Top naujienos

Turistų rojumi vadinamas miestas nepaiso į neregėtas aukštumas šovusių COVID-19 skaičių: neužsidarysim (46)

Barai čia sausakimši ir šurmuliuoja taip, tarsi dabar būtų 2019-ieji. Socialinių tinklų...

Restoranai – prie išlikimo ribos: naujos paramos pakaks mėnesiui (46)

Maisto gaminimas išsinešimui padeda tik psichologiškai, kalba restoranų atstovai. Anot jų,...

Kremlius piktinasi žlungančiais planais dėl „Sputnik“: mes suprantame, kur čia šuo pakastas (730)

Rusija kaltina Vakarus, kad šie piktžodžiauja atsiliepdami apie jos laimėjimus pasaulinėse „...

Po pamokų mokytojas iš Šiaulių neria į šeimos verslą: tikrąjį pandemijos poveikį pamatysime pavasarį (48)

Paminklų gamyba – sezoninis verslas, kuris paklausus pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį....

Keičiasi JAV prezidentai, bet ne Kremliaus bauginimai: Baltijos šalims vėl paišo baisius scenarijus (707)

Prezidento rinkimai JAV bei Baltųjų rūmų šeimininkų pasikeitimai – ne šiaip didelis įvykis...

Dėl paauglystėje patirtų nuoskaudų išsižadėjo savo motinos, o ši dukrai kirto atgal: niekur nepasislėpsi (173)

Vos tik pilnametystės sulaukusi mergina išėjo iš namų – nebegalėjo daugiau gyventi nei su...

Į Lietuvą po truputį sugrįžta sniegas (3)

Sekmadienio dieną per Lietuvą slinks banguojantis atmosferos frontas. Dangų dengs storas debesų...

Nacionalinėje atrankoje – tai, ko „Eurovizijos“ gerbėjai laukė metus ir už borto likę net scenos senbuviai (204)

Šį šeštadienį visų „Eurovizijos“ entuziastų dėmesiui vyko jau antroji nacionalinės...

Miškuose vyksta tikras karas: vos pamatę pareigūnus, įžūlus pažeidėjai sprunka, prasideda įnirtingos gaudynės (300)

Važinėjimas keturračiais gamtoje - vis populiarėjantis pramogos būdas, tačiau pati gamta nuo to...

Venecijos karnavalas: kelionė laiko mašina

Įspūdingomis kaukėmis ir aukso siūlais siuvinėtais rūbais apsirengę žmonės šmėkščioja po...