Daugiausiai traumų – keliaujant iš darbo
Kaip pasakojo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirtubas, antradienį po pietų, kai pradėjo šalti, po darbo valandų pasipylė traumos.
Į Kauno ligoninę kreipėsi 102 pacientai su traumomis, kai įprastai jų būna apie 70.
„Akivaizdu, kad taip nutiko dėl plikledžio. 13 iš jų buvo stacionarizuoti su sunkiomis traumomis, jiems lūžo šlaunikauliai ar blauzdikauliai. Kitiems daugiausiai lūžo kulkšnies kaulai arba riešo kaulas, nemažai riešo patempimų. Jie, po suteiktos skubios pagalbos, buvo išleisti namo“, – informaciją suteikė S. Tvirbutas.
Pasak Kauno ligoninės atstovo, pacientai buvo įvairaus amžiaus, ne tik senjorai. Nemažai buvo ir darbingo amžiaus žmonių, paslydusių keliaujant iš darbo.
„Stacionaras užpildytas, bet daugumai nereikėjo operacijų, užteko suteiktos skubios pagalbos, jie išleisti ambulatoriniam gydymui. Šiandien tokių pacientų jau beveik nesulaukiame“, – kalbėjo pašnekovas.
Ir Panevėžyje situacija nebuvo geresnė. Pasak Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovo Vytauto Riaubiškio, nuo pietų, kai prasidėjo plikledis, iki vakaro, į priėmimo skyrių atvyko 80 pacientų. Tai kone dvigubai daugiau nei įprastą dieną.
„Visi jie buvo susižaloję dėl plikledžio, daugiausiai sužalotos buvo galūnės – rankos, kojos, čiurnos. Iš šių pacientų apie 15 buvo paguldyti į ligoninę, kitiems suteikta pirmoji pagalba ir paleisti namo. Daugiausiai pacientų buvo tada, kai žmonės ėjo iš darbų, mokyklos. Vidutiniškai per dieną apsilanko 30, daugiausiai 40 pacientų. O čia net ne per dieną, bet per kelias valandas sulaukėme 80 pacientų. Tačiau komandos dirbo, gydytojai susitvarkė, viskas buvo gerai“, – kalbėjo Panevėžio ligoninės atstovas.
Teko riboti kai kurias planines operacijas
Iš kalbintų ligoninių, daugiausiai pacientų per praėjusią parą apsilankė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL), į kurią dažniausiai vežami visi traumas patyrę Vilniaus gyventojai. Į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 158 pacientai, kuriems prireikė traumatologinio pobūdžio pagalbos.
„Kol kas tai didžiausias šio šaltojo sezono skaičius. 53 pacientai atvyko vėlai vakare arba naktį, netrukus po to, kai Vilniuje šaligatviai tapo čiuožykla, todėl gydytojams ortopedams traumatologams darbo netrūko iki pat ryto“, – sakė komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė.
Pasak jos, skubios pagalbos skyriuje pacientų srautas pradėjo augti jau nuo praėjusio savaitgalio, kai pasikeitė oro temperatūra – vidutiniškai per parą čia sulaukiama apie 100 traumatologinių pacientų, tačiau jau nuo šeštadienio šis skaičius kasdien viršijo 120-130.
„Nemažai įvairius lūžius patyrusių pacientų teko hospitalizuoti, Traumatologijos skyrius yra pilnutėlis, tenka skolintis vietas kituose skyriuose, o dėl staiga padidėjusio traumas patyrusių pacientų srauto RVUL gydytojai ortopedai traumatologai buvo priversti šiomis dienomis net apriboti planines operacijas, kad būtų laiku suteikta pagalba „ekstriniams“ ligoniams.
Dažniausios traumos: kulkšnių, riešų, stipinkaulių lūžiai, taip pat yra ir sudėtingesnių – šlaunikaulių ar blauzdikaulių lūžių, galvos traumų. Pacientai, kurie patyrė lengvesnius sužalojimus – sumušimus, raiščių ar sausgyslių patempimus ir pan., suteikus pagalbą išleisti į namus ambulatoriniam gydymui“, – sakė A. Bagdonavičienė.
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, kaip pasakojo Priėmimo skyriaus vedėja Dovilė Černiauskienė, taip pat buvo daugiau nei įprastai pacientų. Čia antradienį apsilankė apie 52 pacientai su traumomis, iš jų 90 proc. dėl slidaus kelio.
6 iš jų buvo stacionarizuoti, 2 išsiųsti į miesto ligoninę neurochirurgo apžiūrai dėl stuburo lūžių. Pacientų amžius – įvairus, skirtingos ir traumos. Vieniems lūžo kojos, kitiems rankos, treti nukentėjo dėl šlaunikaulių ar net kaklo lūžių.
„Visiems vertėtų nešioti batus neslidžiais padais, o senjorams, jei nėra būtinybės kažkur eiti, reikėtų likti namuose. Ligoninėje tilpo visi, kai kuriems reikėjo šiek tiek palaukti, kurie mažiau skubūs, bet šiaip visi tilpo“, – sakė D. Černiauskienė.
Praėjusią savaitę laidoje „Delfi rytas“ apie traumas paslydus pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas traumatologas ortopedas Donatas Ulevičius.
„Šios traumos – rimtos. Žmonės kartais net neįsivaizduoja, kiek rimtos. Yra net stereotipas, kad imobilizavus galūnę – uždėjus gipsą – laimingas lekiu namo ir po poros savaičių vėl sveikas. Tikrai mažai daliai žmonių šitaip pasiseka. Suaugusiųjų lūžimai gyja ilgai: trumpiausiais terminas – šešios savaitės, o rimtesni lūžimai gyja 3–4 mėnesius, būna ir metus“, – pastebėjo D. Ulevičius.
D. Ulevičius ypač atsargiais būti įspėjo vyresnio amžiaus žmones: „Nesinori gąsdinti, bet ypač vyresnio amžiaus senjorui trauma gali ne tik pagadinti gyvenimą, bet ir apskritai jį nutraukti. Statistika yra žiauri, ypatingai nepalanki vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi gretutines patologijas. Net nesinori gąsdinti, bet per pirmus 3 mėnesius iki 30 proc. žmonių miršta dėl šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžimo. Tai yra skausminga statistika“.
Gydytojas patarė, ko nedaryti nukritus, kad sau nepakenktum dar labiau
„Kirtę žmonės dažnai vėl bando stotis ir, jeigu koja lūžusi, gali uždaras lūžimas pavirsti atviru lūžimu. Pirmiausia reikėtų ramiai susikaupti ir pabandyti pajausti, kur skauda. Jeigu skauda rankas, tai viena, o jeigu skauda kojas, reikėtų pasistengti neskubėti, apsičiupinėti. Prašyti pagalbos reikia, jeigu skauda, ypatingai, jeigu deformuota koja. Jeigu batas pradėjo žiūrėti ne į tą pusę, reikia griebti telefoną ir skambinti, kur reikia“, – paragino D. Ulevičius.
Jeigu nelaimė įvyko kažkur miške, galima bandyti lūžusią galūnę imobiliuozti paėmus pagalį ir apvyniojus šaliku.
Anot mediko, visų pirma apie lūžimą įspėja intensyvus skausmas. Taip pat gali atsirasti staigus stiprus tinimas. Rimtas kojos kaulo lūžio simptomas – negalėjimas priminti kojos. Kai lūžta ranka, paprastai žmogus negali paimti jokio daikto į sužeistą ranką.
