Portalo „Delfi“ kalbinti pašnekovai, įvertinę minėtosios apklausos duomenis, džiaugėsi, kad jie yra visai neblogi ir galbūt net rodo, jog prezidento Gitano Nausėdos viltys iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų gali visai išsipildyti. Tiesa, gerus norus gali sužlugdyti tam tikros sprendimų priėmėjų klaidos, kurių, pašnekovų teigimu, netrūksta iki šiol.
Nesiskiepytų mažiau nei trečdalis
Vienas iš klausimų buvo „Ar planuojate skiepytis vakcina nuo COVID-19?“
Į šį klausimą teigiamai atsakė 309 apklaustieji (30,9 proc.). 170 respondentų (17 proc.) atsakė, kad greičiau taip , o 125-ių (12,5 proc.) atsakymas buvo „greičiau ne“.
Tvirtai apsisprendę nesiskiepyti buvo 135 apklausos dalyviai (13,5 proc.). 199 apklaustieji (19,9 proc.) atsakė, kad jau yra paskiepyti vieną ar du kartus. 63 asmenys (6,3 proc.) šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės.
Vertinant pagal lytis, teigiamai klausimą, ar planuoja skiepytis, atsakė 219 (46,9 proc.) vyrų ir 260 (48,7 proc.) moterų. Atsakiusių, kad tikrai arba greičiau nesiskiepys vyrų buvo 143 (30,6 proc.), moterų – 117 (21,9 proc.). 72 (15,4 proc.) vyrai ir 127 (23,8 proc.) moterys atsakė, kad jau yra paskiepyti viena arba dviem dozėmis. 33 vyrai (7,1 proc.) ir 30 moterų (5,6 proc.) atsakė, kad šiuo klausimu nuomonės neturi.
Pagal amžių daugiausia atsakiusių, kad planuoja skiepytis, buvo 30–39 metų amžiaus grupėje. Tokių respondentų buvo 81, tai yra – 56,6 proc. Mažiausiai teigiamai į šį klausimą atsakė 70 ir daugiau metų amžiaus žmonės. Tokių buvo tik 39 (27,9 proc.).
Tačiau 70 m. ir vyresni senjorai dažniausiai nurodė, kad jau yra paskiepyti – tokių buvo 74 (52,9 proc.), o tarp 30–39 m. amžiaus grupės paskiepytųjų procentas buvo mažiausias – tik 8,4 proc., tai yra – 12 žmonių.
Nesiskiepyti ketino 24 asmenys virš 70 metų (17,1 proc.), trys pareiškė neturintys nuomonės (2,1 proc.). 30–39 m. amžiaus grupėje neketinančiųjų skiepytis buvo 45 (31,5 proc.), nuomonės neturėjo 5 žmonės (3,5 proc.).
Vertinant pagal išsilavinimą, tarp ketinančių skiepytis daugiausiai buvo su aukštuoju (53,6 proc.), mažiausiai – nebaigtu viduriniu (31,7 proc.). Tarp turinčiųjų vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą ketinančių skiepytis buvo 46,6 proc.
Neketinančių skiepytis su aukštuoju išsilavinimu buvo 20,9 proc. (tiek pat teigė ir, kad yra jau paskiepyti), su viduriniu, aukštesniuoju ar spec. viduriniu išsilavinimu – 28,3 proc. (kad jau yra paskiepyti, teigė 18,5 proc.), o su nebaigtu viduriniu – 26,7 proc. (30 proc. šių žmonių teigė jau esantys paskiepyti).
Socialinės padėtis pjūvis parodė, kad daugiausia tarp ketinančių skiepytis buvo moksleivių, studentų (57,8 proc. šios grupės atstovų) arba specialistų (57,8 proc.), o daugiausiai tarp neketinančių skiepytis – darbininkų (39,9 proc.) arba bedarbių (35,6 proc.).
Taip pat apklausa parodė, kad palankiau skiepus vertino aukštesnes pajamas šeimos nariui (nuo 601 euro ir daugiau) gaunantys bei miestų gyventojai. Atitinkamai mažiausiai ketinančių skiepytis buvo tarp žemiausias pajamas gaunančių (iki 300 eurų šeimos nariui) ir kaimų gyventojų. Tarp pastarųjų buvo ir didžiausias procentas neketinančių skiepytis.
Daugiausiai simpatijų – „Pfizer“ vakcinai
Akivaizdu, kad viešojoje erdvėje sklandančios žinios apie vakcinas ir jų poveikį suformavo ir gyventojų požiūrį į jas.
Dauguma apklaustųjų, pasiteiravus, kuriai vakcinai teiktų pirmenybę, jeigu galėtų pasirinkti, atsakė kad „Pfizer“. Antroje vietoje tarp geidžiamiausių buvo „Moderna“. O mažiausiai geidžiama buvo gamintojo „AstraZeneca“ vakcina „Vaxzeveria“.
Pagal amžių „Pfizer“ vakcina buvo geidžiamiausia tarp vyresnių nei 60 metų žmonių. Įdomu tai, kad palankiausiai „AstraZeneca“ vakciną taip pat vertino vyresni. Daugiausiai tų, kurie ją rinktųsi, buvo tarp 70 m. ir vyresnių asmenų.
Jauni žmonės „Sputnik“ rinktis nelinkę
Apklausoje buvo klausimas ir apie rusišką vakciną „Sputnik“. Klausta, ar respondentai ja skieptųsi, jeigu ji būtų patvirtinta Europos Sąjungoje.
Kad tikrai šia vakcina nesiskiepytų, atsakė 40,1 proc. apklaustųjų, o skiepytųsi 10,8 proc. respondentų. Dar 14,4 proc. atsakė, kad greičiau skiepytųsi, kone tiek pat – 14,7 proc. greičiau nesiskiepytų. 20,1 proc. apie „Sputnik“ vakciną nuomonės neturėjo
Dažniau „Sputnik“ vakciną būtų linkę rinktis vyrai nei moterys. Daugiau jai simpatizuojančių žmonių buvo 50–59 m. amžiaus grupėje, o daugiausiai tų, kurie nesirinktų šios vakcinos, buvo tarp žmonių iki 29 metų.
Pagal socialinę padėtį „Sputnik“ vakcina labiau linkę skiepytis būtų darbininkai, pagal turtinę padėtį – tie, kurių pajamos šeimos nariui yra 301–400 eurų, o pagal gyvenamąją padėtį – kaimo gyventojai.
„Sputnik“ – tarsi „Meška Šiaurėje“
Tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys atkreipė dėmesį, kad apklausoje į klausimą, ar ketina skiepytis vakcina nuo COVID-19, buvo ir atsakymas „Esu paskiepytas vieną ar du kartus“.
„Čia labai aiškus ir grakštus vaizdas, kad, nuo vyresniųjų buvo pradėta skiepyti, nes virš pusės 70 metų yra vyresnių žmonių teigė esantys jau paskiepyti. Žemesnės amžiaus grupės – 60–69 metų – paskiepytų buvo du kartus mažiau – 28 proc., po to – dar du kartus mažiau“, – vardijo sociologas.
V. Gaidžio dėmesį patraukė ir tie, kurie sakė tikrai arba greičiausiai neplanuoja skiepytis nuo koronaviruso: „Vaizdas čia gana aiškus: žemesnių pajamų, kaimo žmonės, bedarbiai, pensijinio amžiaus, darbininkai, mažiau aktyvūs ir mažiau išsilavinę. Tie žmonės dažniau teigė, kad nesiskiepys, bet jų irgi mažuma“.
Pašnekovo labai nenustebino ir apklausos dalyvių požiūris į vakcinas, kuris labai priklauso nuo viešojoje erdvėje skleidžiamos informacijos.
„Įdomesnė man buvo pozicija, kur atsakė: „Tinka bet kokia“. Bendrai tokių buvo 20 proc. Bet yra grupių, kuriuose jų buvo ir daugiau: jaunimas – 29, studentai – 36, dideles pajamas gaunančių – 26, Vilniaus gyventojų – 26, dirbančių specialistų – 25 proc. Šiuos žmones lyg ir mažiau veikia diskusijos, kurios vyko viešojoje erdvėje dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Matyt, jie pasitiki tuo, kad vakcina buvo aprobuota, o iš 1 milijono vienas (kuriam pasireiškė sunkios komplikacijos, – aut. past.), nėra baisu. Gal jie labiau pasitiki mokslu: jaunimas, studentai, išsilavinę žmonės ir juos ne taip greitai įbauginsi.
O tarp tų, kurie nesiskiepytų nė viena vakcina, atsikartoja pozicija: čia dažniau pasitaikė bedarbiai, kaimo gyventojai, priešpensijinio amžiaus asmenys“, – kalbėjo sociologas.
V. Gaidys pastebėjo, kad dauguma žmonių nori pasiskiepyti, deja, neturi galimybių tai padaryti. Tiesa, minėtoje apklausoje apie galimybes skiepytis neklausta.
Tyrimų centro vadovas, paklaustas, ką mano apie respondentų atsakymą į klausimą, ar skiepytųsi „Sputnik“ vakcina, teigė nenustebęs, kad daugiau ją rinktis būtų linkę kaimo gyventojai.
„Kaimas yra labiau konservatyvus. Jeigu jų klausi, kokia yra mėgstamiausia saldainių rūšis, turbūt sakys, kad kokia „Meška Šiaurėje“ arba „Karakum“. Sakytų, kad buvo skanūs, saldainius anais laikais „prie ruso“ mokėjo gaminti.
Tam tikras įvaizdis yra ir vaistų, kai palankiau vertinamas koks nors „Pertusinas“. Net ir tam žmogui, kuris yra jaunas, bet galbūt pirkdavo juos kam nors, įsirėžė, kad jie yra neblogi. Va, automobiliai rusiški blogi, bet saldainiai, vaistai, jų nuomone, sveikesni buvo. Kuo toliau nuo Vilniaus, tuo daugiau yra tokių“, – kalbėjo pašnekovas.
Matulas: klaidų padarė visi
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas mano, kad, nors šios apklausos duomenys yra galbūt šiek tiek yra blogesni negu anksčiau darytos analogiškos apklausos, jie vis tik yra gana geri – juk linkusių skiepytis ir jau pasiskiepijusių bendras procentas sudaro apie 68.
„Visose grupėse yra panašiai. Gal blogesnė situacija yra tarp mažiau išsilavinusių ir kaimo gyventojų, kur keliais procentais mažiau norinčių ar ketinančių skiepytis. Taigi akivaizdu, kad reikia didesnį dėmesį skirti šitoms žmonių grupėms ir regionams, kaimams. Tai rodo, kad šiek tiek reikia koreguoti mūsų politiką.
Jeigu bandome ir bandėme didelį dėmesį, beskirstant vakcinas, atkreipti į miestus, ypač į Vilnių, dabar tikriausiai, įvertinus tą apklausą, reikės pagalvoti, kaip daugiau dėmesio ir daugiau informacijos suteikti regionams, kaimams, kuriuose daugiau ir gyvena pagyvenusių žmonių. Šiek tiek pinigų tokiam viešinimui jau, mačiau, yra skirta.
Bet bendra situacija yra ta, kad procentas žmonių, kurie skiepijosi arba ketina paskiepyti ar yra pasiskiepiję, svyruoja tarp 65–75. Mano manymu, to pakaks pasiekti tikslus, ir tuos, kuriuos suformavo prezidentas, kad ne mažiau 70 proc. visuomenės būtų imunizuota. Aš tikiu, kad tas skaičius, jeigu teisingai komunikuosime, gali išaugti“, – neprarado vilties A. Matulas.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pripažino, kad, skleidžiant žinias apie vakcinas, komunikacijos klaidų buvo padaryta.
„Klaidų pridarė, mano manymu, dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir pati kompanija, ir per anksti įsikišę kai kurių šalių – ypatingai Prancūzijos, Vokietijos – pirmieji asmenys, prezidentai, kancleriai.
Gavus informacijos iš kompanijos „AstraZeneca“, kad klinikiniuose tyrimuose dalyvavo mažiau vyresnių žmonių, įsikišo politikai ir padidino abejones dėl vakcinos. Po to, kai jau kompanija pati pasakė, kad atlikti tyrimai ir su vyresnio amžiaus žmonėmis ir, kad vakcinos efektyvumas yra geras, žmonės to tiesiog neišgirdo“, – pastebėjo „Delfi“ pašnekovas.
A. Matulas pripažino, kad komunikacijos klaidų padaryta ir Lietuvoje. Iki šiol neišspręsta problema, kaip su teisinga informacija pasiekti pasienio regionus, kuriuose žmonės daugiau gyvena kaimyninių, trečių šalių informacinėje erdvėje.
„Žinau, kad dabar intensyviai vyksta diskusija ir Vyriausybėje, ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, kaip geriau pasiekti tuos žmones. Ir apklausa rodo, kad dabar ypatingą dėmesį turime kreipti į mažesnį išsilavinimą turinčių žmonių grupes, į kaimus, regionus, nes ten pagal apklausas yra bent 5–6 procentais mažiau norinčių skiepytis“, – sakė pašnekovas.
A. Matului atrodo logiška ir žmonių požiūrio į „Sputnik“ vakciną tendencija.
„Kaip ir apskritai norinčiųjų skiepytis mažiau yra kaimuose, tarp mažesnes pajamas turinčių, taip ir kuo daugiau žmogus išsilavinęs, kuo daugiau jis turi informacijos, tuo mažiau nori skiepytis rusiška vakcina, kuri Europos Sąjungoje šiandien neregistruota.
Apklausos procentas iš esmės atspindi mažumos gyventojų santykį. Aš va turiu duomenis iš tam tikros stambios įmonės, kuri gavo netoli tūkstančio vakcinų. Šnekėjau su įstaigos vadovu, savininku. Jis irgi sakė, kad nenorinčių skiepytis riba yra tautinės mažumos: kaip tik kitos tautybės – rusų, lenkų arba baltarusių – žmonės, taip didžioji jų dauguma neatėjo skiepytis. Čia išties yra problema, kaip pasiekti tuos regionus ir kaip pasiekti Vilniuje ar šalia Vilniaus gyvenančius, čia dirbančius, bet atvažiuojančius iš kitur kitų tautybių asmenis, kurie lygiai taip pat pagal neatėjo skiepytis ne tik „AstraZeneca“, bet ir „Pfizer“ vakcina. Čia reikia visiems pagalvoti ir padirbėti“, – sakė Seimo narys.
Veryga: geri planai gali ir sugriūti
Seimo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastebėjo, kad minėtosios apklausos rezultatai yra labai panašūs į kitų anksčiau vykdytų tyrimų, kuriuose vertintas Lietuvos gyventojų požiūris į skiepus. Tik šįkart detaliau pateiktos demografinės charakteristikos.
„Iš esmės apklausą vertinu visai neblogai. Smagu, kad vyresnio amžiaus žmonių, kuriems tai aktualiausia, dideli procentai [palankiai vertino skiepus]. Iš pradžių mane išgąsdino, kad tik apie 20 proc. jų tam pritaria, bet, kad 50 procentų jau yra paskiepyta. Tai bendroje sumoje jų daugiau negu 70 susidėlioja. Tikrai neblogai. Manyčiau, kad nėra čia ką labai skųstis.
Galų gale ir nebuvo tokio tikslo, planuojant vakcinaciją, kad visi absoliučiai būtų paskiepyti. Visi gi ir negali būti skiepijami: yra, kas persirgo, yra, kas turi kažkokių kontraindikacijų. Taigi, man atrodo, visai palanki ta apklausa yra“, – portalui „Delfi“ sakė A. Veryga.
Politiko labai nenustebino tai, kad prieš skiepus dažniau nusiteikę žemesnes pajamas gaunantys, mažiau išsilavinę, taip pat kaimų gyventojai.
„Turbūt mes tą patį pamatytume ne tik su skiepais. Jeigu klaustume kitų su sveikata susijusių dalykų, tai bendrai matysime, kad [nepatikliau į juos žiūri] žmonės, kurių išsilavinimas yra žemesnis, kurių pajamos yra mažesnės, o jos, matyt, yra žemesnės ne šiaip sau, bet dėl to, kad žmonės kažkokias paprastesnes pareigas užima, dirba paprastesnį darbą, kuris yra mažiau apmokamas. Čia susiję tarpusavyje dalykai: ir išsilavinimas būna mažesnis, ir jų sveikatos būklė dažnai bus prastesnė – jie rečiau eina tikrintis sveikatą, rečiau savimi rūpinasi ir panašiai.
Ši apklausa, matyt, parodė, kad vakcina nėra kažkoks išskirtinis dalykas, jeigu bendrai vertinti ryšį su žmonių išsilavinimu, kaip jie elgiasi. Šitiems žmonėms labiau limpa sąmokslo teorijos. Jiems, dėl žemesnio sveikatos raštingumo, komunikacija turėtų būti paprastesnė.
Aš ne sykį esu kritikavęs, kad net ir toje vakcinacijos kampanijoje daugiausia kalba žmonės, kurie yra autoritetas aukštesnio išsilavinimo grupei: mokslininkai, gydytojai ir pan. O tie, kurie yra autoritetas mažesnio išsilavinimo žmonėms, nekalba. Jų iš viso nėra jokioje komunikacijoje. Yra čia tam tikra problema, bet vien tik vakcinoms to nereikia priskirti. Tai daugiau bendresnis fenomenas“, – pastebėjo A. Veryga.
Nepaisant teigiamų apklausos rezultatų, pašnekovas įžvelgė ir tam tikrą grėsmę, kuri gali kirsti per žmonių pasitikėjimą vakcinomis.
„Kai žmonės sukviečiami, su jais kalbamasi, jie įtikinami skieptis – medikai neretu atveju tą darbą dirba, o paskui vakcinas paima ir kažkam atiduoda, tai galima viską tuo sugriauti. Paims tada koks žmogus iš kaimo, kuris buvo susiplanavęs kelionę, paprašęs vaikų jį nuvežti skiepytis ir sakys: „Na ir velniai nematė. Gal aš ir nevažiuosiu“.
Svarbu ir, kaip organizuojamas pats procesas – jis turi būti patogus. Žmonėms, ypatingai tiems, kurie gyvena kažkur labiau nutolusiose vietose, turi būti patogu atvažiuoti. Man teko matyti žurnalistų reportažus, kur kalbina žmones mažuose miesteliuose ir klausia, ar jūs skiepysitės. Žmonės sako: „Aš skiepyčiausi, o kur?“
Žmogus gali kaip būti gerai nusiteikęs skiepytis, bet, jeigu neaišku, kur ir kaip, negali pasiekti [skiepijimo vietos], nėra transporto, tai dėl šitų priežasčių gali sugriūti geri planai.
Aišku, svarbus yra ir komunikavimas. Kai tikrai visai nemaža dalis ne skeptiškai, o visai pozityviai nusiteikusių žmonių pradeda nesusigaudyti, kas ir kaip, tai yra bėda“, – neabejojo A. Veryga.
Apie apklausą
Tikimybinės atrankos būdu, išlaikant proporcijas pagal gyvenamąją vietą, parinktų vyresnių nei 18 metų apklausa buvo vykdoma šiemet balandžio 8–17 dienomis. Iš viso apklausas 1001 asmuo.
Apklausa vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje; Alytaus, Tauragės, Rokiškio, Utenos, Švenčionių, Telšių, Mažeikių, Raseinių, Ukmergės, Molėtų, Akmenės, Kretingos, Varėnos, Klaipėdos, Kauno, Kupiškio, Vilkaviškio, Lazdijų, Kelmės, Šiaulių, Pakruojo, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos, Šakių, Plungės rajonuose ir Kalvarijos, Pagėgių, Marijampolės, Palangos bei Elektrėnų savivaldybėse.
Iš viso tyrimas vykdytas 31 mieste ir 35 kaimuose.
