„Registracija pradėta gruodžio 9 dieną ir šiuo metu užsiregistravusių vaikų yra 2 045 šią minutę.
Nedidelis pikas buvo pačią pirmą dieną, kada atsidarė registracija, nes, matyt, buvo žmonių, kurie to laukė.
Vėliau sekė savaitgalis, kuomet tas registracijų skaičius visose vietose būna šiek tiek mažesnis. Šiandien stebime nedidelį augimą“, – pirmadienį laidai „Delfi diena“ sakė Karštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė.
Pasak LSMU Kauno ligoninės vaikų gydytojo, nuo pandemijos pradžios ne tik daugėja sergančių vaikų, bet sunkėja ir jų būklė.
Savaitgalį paskelbta ir apie pirmąjį mirties atvejį jauniausiųjų asmenų grupėje. Dar rugsėjį Lietuvoje mirė vienerių metų vaikas. Specialisto teigimu, vaikų mirties atvejų šalyje gali daugėti.
„Ką mes matome dinamikoje, kad jeigu buvo pirmoji ir antroji COVID banga, tai vaikų sergamumo procentai buvo ženkliai mažesni negu dabar. Dabar artėjam turbūt prie trečdalio vaikų iš visų sergančių. Tuomet automatiškai daugėja ir sunkių formų“, – laidai „Delfi tema“ komentavo LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.
Gydytojas pastebi, kad situaciją gali pagerinti tik vaikų vakcinavimas. Tačiau vaikų nuo 12 metų vakcinavimo tempais, pasak jo, pasigirti negalime, todėl tikėtina, kad prasidėjęs jaunesnės amžiaus grupės vaikų skiepijimas taip pat didelio pokyčio neduos.
„Mūsų skiepijimo apimtys buvo ženkliai mažesnės negu daugelio valstybių, kurios pradėję buvo skiepyti savo vaikus“, – pastebėjo D. Varaškevičius.
Šeimos gydytojų asociacijos prezidento teigimu, tikrai yra tėvų, noriai užregistravusių vaikus skiepytis, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie abejoja skiepo nauda. Pasak jo, kalbos, kad vaikai niekada nemiršta ir serga tik lengvomis arba besimptomėmis formomis, o vakcinos gali sukelti mirtį – pagrindiniai šių tėvų išsakomi klaidingi ir moksliniais duomenimis neparemti argumentai prieš vakcinas.
Gydytojo teigimu, kitų šalių statistika nėra palanki tėvams, nenorintiems skiepyti savo vaikų.
Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas įspėjo: „Indonezijos pediatrų draugija jau dabar aiškina, kad išplitus delta bangai nuo vasaros praktiškai kas savaitę nuo covid miršta 100 vaikų.
Pakistanas pateikė duomenis, kad praktiškai septyni vaikai, jeigu patenka į stacionarą dėl COVID-19 infekcijos, tai vadinasi vidutinės arba sunkios formos, iš jų vienas vaikas miršta“.
Pasak šeimos gydytojo, nors šiose šalyse medicina nėra taip gerai išvystyta, tačiau ir Anglijoje, jo teigimu, nuo pandemijos pradžios dėl kovido mirė net 61 vaikas.
J. Kalibato teigimu, atsisakymas skiepyti vaikus gali ne tik atnešti mirtį, bet sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.
„Vaikams, skirtingai negu suaugusiems, sergant kovidu gali išsivystyti multisisteminis uždegiminis sindromas, kada praktiškai gali būti pažeisti visi organai: ir plaučiai, ir širdis, ir inkstai, ir akys, virškinamasis traktas, ir net oda.
Kada išsivysto šis sindromas, mirtingumas jau tada siekia net kelis procentus“, – teigė J. Kalibatas.
D. Varaškevičius antrino: „Po kovidinės infekcijos, net ir persirgus pakankamai lengva kovidine forma, gali vystytis dauginis organų nepakankamumas, kuomet vaikui reikalingas intensyvios terapijos gydymas neretai su dirbtine plaučių ventiliacija.
Kas svarbiausia, kad ar po kovidinės infekcijos sunkesnės formos, ar po dauginio organų nepakankamumo liekamieji reiškiniai gali išlikti labai ilgą laiką, kartais net visą likusį gyvenimą“.
5–11 metų amžiaus vaikus skiepyti nuo koronaviruso rekomendavo Europos vaistų agentūra.
Mažesnio tūrio, specialiai vaikams sukurtos vakcinos, bus suleidžiamos į žasto raumenį. Tarp pirmos ir antros dozės bus daroma trijų savaičių pertrauka.
Skiepijimas turėtų prasidėti gruodžio 15–16 dienomis.
