Dėl 5 eurų vaisto išleido keliasdešimt
Nuo sistemos „nudegusi“ vilnietė pasakojo, kad dėl įprastų vaistų reguliariai keliauti pas šeimos gydytoją dirbančiam žmogui yra prabanga.
„Kaip ir daugelis, lapkričio viduryje likau šokiruota dėl vaistų. Kaip tik buvau po operacijos, nedarbingumas, grįžau iš ligoninės ir matau, kad baigiasi mano vaistas X (skydliaukės gaminamas hormonas). Pirmam kartui prieš keletą metų gydytojas buvo išrašęs receptą, vėliau, kaip jis minėjo, recepto nereiks. Perėjom gal 10 vaistinių, niekas nepardavė... man kilo panika. Vaistą reikia vartoti kasdien. Pamiršus ar neturint vaisto, gali sutrikti hormonų veikla. Kartą tą teko patirti – tenka lankytis pas gydytojus ir prasideda užburtas ratas.
O kaip tą vaikščiojimą pas gydytoją sureguliuoti dirbančiam žmogui (gyvenu Vilniuje, dirbu Kaune)? Nesinori kas mėnesį skirti poros dienų: vieną, kol pateksi pas šeimos, antrą – kol gausi siuntimą pas specialistą. Čia tik pensininkai gali sau leisti tokią pramogą. Dirbantieji neturi galimybės turėti laisvų dienų kas mėnesį“, – piktinosi vilnietė.
Moteris tęsė, kad pas šeimos gydytoją – eilės, nepateksi (prieš operaciją teko kovoti, kad būtų atlikti privalomi tyrimai, tiesiog situacija gana liūdna, nors poliklinika ir viena geresnių). Tada reikia laukti siuntimo pas specialistą.
„Skambinu į endokrinologijos privačią kliniką. Telefonu man paaiškina, kad dabar – receptų antplūdis ir jie vos apsidirba....Pasiūlė ateiti po kelių dienų, nes tik tada bus daktaras... Gerai, trečias bandymas – kita privati klinika, kad patekčiau kuo skubiau pas gydytoją. Pavyko. Po kelių dienų chaoso gavau receptą. Vaistas kainuoja 5 eurus, bet dėl recepto reikia pakloti keliasdešimt eurų. Kas kompensuos šiuos praradimus? Kodėl gyventojai iš anksto nebuvo informuoti apie tai? Kas padengs patirtą žalą, jei kažkam išties sustreikavo sveikata?“ – negalėjo patikėti skaitytoja.
Kenčia turintys migreną
Problemų jau patyrė ir pacientai, sergantys migrena.
„Nusivyliau labai. Prieš porą dienų, į darbo pabaigą, jaučiau, kaip prasideda migrena. Važiuodama namo, sustojau prie vaistinės, kad nusipirkčiau vaistų nuo migrenos. Man jų nepardavė, paprašė recepto. Stoviu vaistinėje, mane pykina, baisus galvos skausmas. Apsisukau ir išėjau... Maža to, kad tie vaistai labai brangūs, dar aš jų negaliu nusipirkti. Užsirašiau pas šeimos gydytoją vien dėl to, kad išrašytų receptus man būtiniausiems vaistams nusipirkti. Problema – ne pacientų, vaistininkų ar gydytojų, problema – tų, kurie neatsakingai ir neapgalvotai priėmė tokį sprendimą“, – rašė skaitytoja.
Jai antrino ir kitas vilnietis, jis, deja, galiausiai atsidūrė ligoninėje.
„Šiandien ryte prasidėjo migrena, ji asmeniškai man prasideda nuo lengvo smilgtelėjimo galvoje iki staigaus priepuolio, jeigu laiku neišgeriu tabletės. Nuejus į vaistinę, vaisto nedavė. Sako: imkit ko kito. Prasidėjo stiprus skausmas, pas šeimos daktarą nepatekau, grįžau namo, išsikviečiau greitają ir iš Santaros klinikų, prabuvęs su lašeline, buvau išleistas tik 16.30 val. Su taksi grįžau namo, pas daktarą nepatekau vėl“, – apmaudo neslėpė vyriškis.
Perspėja, kad pirks vaistus iš užsienio
Kita skaitytoja pateikė net kelis pavyzdžius, kai kelerius metus pirktiems vaistams staiga prireikė recepto.
„Norėjau nusipirkti vaistinėj X nesteroidinį vaistą nuo uždegimo (veiklioji medžiaga – nimesulidas, red. past.) – iš manęs reikalauja recepto; senelis vartoja dvejų rūšių vaistus (kiek žinau, tai galvos kraujagysles plečiantys vaistai) – staiga reikalauja recepto. Suskaudo pilvą, norėjau nusipirkt X vaistą (veiklioji medžiaga – drotaverinas, red. past.) – reikalauja recepto.
Na, tarkim, galima sutikti, kad vaistų kontrolė yra būtina. Tai kodėl, po velnių, tiek metų tie patys gydytojai niekada nepaaiškindavo, kad, pvz., seneliui reikalingiems vaistams reikia recepto, patys sakydavo: išgerk šį pakelį vaisto, tada padaryk pertrauką 3–4 mėnesius ir vėl nusipirk vaistinėse. Ar tik dabar gydytojai sužinojo, kad šiems vaistams reikia recepto? Man ši situacija atrodo labai purvina: ministerija „užspaudė“ vaistininkus ir gydytojus, o kenčia pacientai. Dabar pradėsim plūsti į lenkijas ir ruskynus, Kalvarijų turguj pirksim baltarusiškų vaistų. Ko veikiausiai ir tikisi „kolūkiečiai“, – atviravo moteris.
Esama tvarka papiktino ir vieną garbaus amžiaus pensininkę.
„Tvarka tikrai absurdiška. Esu pensininkė, o tokio amžiaus kas trečias žmogus vartoja spaudimą mažinančių vaistų. Iki šiol pakakdavo vaistinėje parodyti pasibaigusių vaistų dėžutę, o dabar kas 20 dienų turėsiu vaikščioti pas šeimos gydytoją? Kam, jei tokie vaistai jau paskirti? O ir pas gydytoją patekti ne taip lengva. Ar mažai jie dabar turi darbo, ar dar reikia pailginti eiles prie kabinetų? Vien dėl tų eilių nesinori eiti pas gydytojus ir patirti papildomą stresą. Nežinau, kaip kam, tačiau man ilgas sėdėjimas tarp sergančių žmonių sukelia vien stresą.
Taip pat turiu bėdą su klubo sąnariu. Ilgai vaikščiojau pas gydytojus (tuo metu gėriau skausmą malšinančių vaistų). Buvau siunčiama konsultuotis net į 3 įstaigas (o visur juk eilės). Pagaliau gavau patvirtinimą, kad operacija reikalinga ir vėl užsiregistravau pas traumatologą (eisiu tartis dėl klubo sąnario protezavimo operacijos laiko). Kol ateis eilė, kasdien turėsiu gerti vaistų nuo skausmo (kitaip dėl skausmo nepaeinu). Man ir taip sunku vaikščioti, o dar turėsiu lakstyti dėl recepto?
Toks įspūdis, kad pas mus kurpiamos tvarkos, jog žmogui būtų tik blogiau. Esu tiesiog pasipiktinusi“, – atviravo moteris.
Nereikia panikuoti – yra daug nereceptinių alternatyvų
Vienas vaistininkas, norėjęs išlaikyti anonimiškumą, DELFI skaitytojus ramina – gydo veiklioji medžiaga, o ne pavadinimas, tad pacientai vaistinėse turi daug alternatyvų. Jis pakomentavo vakar redakcijos paviešintą 13 vaistų sąrašą ir ką galima gauti vietoj jų.
1. Natrio chloridas, kurio neparduoda, yra skiriamas injekcijoms, o ne slogai gydyti. Žmonės jį vartojo ne pagal paskirtį, o, jei nori išsigydyti slogą, yra tam pritaikytų purškalų. Arba kiekvieno namuose yra paprastos valgomosios druskos, puikiai tinkamos inhaliacijoms daryti.
2. Vaistai nuo skausmo. „Ibuprofenas400“ yra nereceptinis (išskyrus vieno gamintojo, jis parduodamas su kompensacija). Yra bent 10 skirtingų gamintojų ir pavadinimų ibuprofeno.
3. „Kaptoprilis“. Jei nuolat jį reikia gerti nuo spaudimo, vadinasi, būtina eiti pas gydytoją ir koreguoti gydymą dėl per didelio spaudimo, o ne „Kaptoprilį“ gerti.
4. Kontraceptikai. Juos išrašo ilgam laikotarpiui, galima su tuo pačiu receptu apsirūpinti tabletėmis ilgesniam laikui.
5. Vitamino D ampulės. Ar jūs žinote, kokia dozė yra tose ampulėse ir kad ji yra šimtais kartų didesnė, nei profilaktiškai vartojamų tablečių? Čia – ne saldainis, per didelis vitamino D kiekis padarys daugiau žalos nei naudos. Pilna kitų preparatų su adekvačiomis dozėmis, tik rinkitės.
6. Kalio chloridas. Rinkoje yra vienintelis receptinis kalio chloridas, o visi kiti – maisto papildai, juos galima pirkti nors ir maišais.
7. „Omeprazolis“. Yra gamintojų, kurių pagamintas „Omeprazolis“ yra nereceptinis. Jeigu pacientas jo nenori, tai čia jo problema, bet šis preparatas įsigyjamas labai paprastai, be jokio recepto (pvz., „Gasec“).
8. „Sumatriptanas“. Galima įsigyti be recepto, užregistravus į išdavimo žurnalą. Vaistus nuo migrenos galima įtraukti į vaistinės apskaitą ir duoti be recepto.
9. Ginkmedžių lapų ekstraktas. Analogiška situacija kaip ir su kalio chloridu. Milijonas maisto papildų rinkoje – su ginkmedžių ekstraktu.
10. „Loratadinas“. Kaip ir „Omeprazolis“. Galite rytoj nueiti į vaistinę ir nusipirkti (pvz., „Loratin“).
11. „Loperamidas“. Ryt galite nusipirkti, jei tik norite. Nereceptinis (pvz., „Lopedium“).
12. Omega-3, vienintelis registruotas kaip vaistas, – pats gamintojas nusprendė, kad jis bus receptinis. Jei yra padidėjęs trigliceridų kiekis organizme, tai nustato gydytojas, ir pacientas pradeda vartoti. Savigydos būti negali. Visais kitais atvejais profilaktiškai galima įsigyti žuvų taukų.
13. „Diclofenakas“ – nueikite ir nusipirkite įvairiausių pavidalų: ir tepalą („Diclac“), ir pleistrą („Olfen“), ir tablečių („Voltaren“).
Gėda dėl nekompentencijos
Daugiau nei 20 metų patirtį turintis vaistininkas, tinklaraščio vaistininkouzrasai.lt autorius, taip pat pasidalijo savo nuomone apie esamą situaciją. Autoriaus leidimu, publikuojame ją neredaguotą (jo tinklaraštį galite rasti čia).
Geras sprendimas kyla iš patirties.
O iš kur patirtis?
Patirtis ateina iš blogo sprendimo.
– M. Tvenas
(Kaip norėtųsi daugiau tų gerų sprendimų, kurių, deja, vis mažėja)
Labai liūdna, kad pastaruoju metu mano darbe yra daugiau chaoso nei stabilumo. O tai nenaudinga nei man, nei mano klientui, nei mano darbdaviui. Per tiek darbo metų dar niekada nebuvome susidūrę su tokiu pažeminimu, paniekinimu, pasityčiojimu ir pasišaipymu, kurį spinduliuoja įstatymų kūrėjai. Iš tų valdininkų, kurie, atrodo, kaip tik turėjo stoti petys į petį su mumis, kad bendrom jėgom galėtume palengvinti naštą tiems, kuriuos ji slegia labiausiai, atrodo, sulaukėme kalėdinių dovanėlių.
Šiandien galiu drąsiai teigti, kad sveikatos ministras su savo nepailstančia kariauna nusprendė tas dovanėles įteikti ne tik mums, bet ir mūsų klientams. Ir nors savo rašliava man nepavyks pakeisti A. Verygos nuomonės, aš jaučiu pareigą netylėti, o susikaupusius skaudulius išmesti į viešą erdvę.
Taigi, receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Šiandien mums, vaistinių darbuotojams tai – lyg keiksmažodis.
Pradėsiu nuo vienos TV laidos, kurioje buvo diskutuota apie Lietuvos sveikatos sistemą. Šioje laidoje dalyvavo vienaip ar kitaip susiję su sveikatos apsauga žmonės. Tarp jų – ir viena iš kelių sveikatos apsaugos viceministrių. Laidos vedėja uždavė jai klausimą:
– Kodėl aš vaistinėje negaliu nusipirkti ibuprofeno?
– Nes priimta tokia tvarka,- atsakė viceministrė.
– Ką daryti, jei man skauda galvą ar dantį ir aš neturiu recepto, o gydytojas jau nedirba, nes yra naktis?
– Kreiptis pas stomatologą
LR SAM viceministrė nesugebėjo atsakyti:
Vaistinėje jūs galite nusipirkti nereceptinio ibuprofeno, o nuo galvos ar danties skausmo yra dešimtys nereceptinių preparatų nuo įvairiausių skausmų.
Klausiau ir kaifavau nuo tokias aukštas pareigas užimančios moteriškės nekompetencijos! Ir nuo mūsų ministro, kuris į tokią pokalbių laidą atsiuntė visiškai apie vaistų politiką nenutuokiantį žmogų. Gėda jiems visiems!
Bet ne apie tai norėjau parašyti. Ta viceministrė ir jos išvedžiojimai užkliuvo netyčia. Tikroji esmė glūdi kitur.
Atėjo į vaistinę ligonis, kuriam reikia ibuprofeno. Jis įpratęs pirkti patį pigiausią ibuprofeną, kurio pakuotėje yra 100 tab. Vaistas yra receptinis, 10 tab. kainuoja apie 0,70€. Kadangi didelė dalis Lietuvos žmonių taupo pinigėlius, jie renkasi pigiausią variantą ir džiaugiasi, kai jam pasiūlo tą pigiausią variantą. Dabar jis to pasiūlymo jau nesulauks, nes, kaip minėjau, vaistas – receptinis.
Tačiau, yra to pačio gamintojo vaistas, kurio pakuotė – 10 tab. ir jo kaina yra apie 1,70€ . Na, skirtumas akivaizdus, tačiau žmogus jį galės įsigyti be recepto, o aš ramiai parduoti, nebijant, kad kažkas mane bandys pačiupti nusikaltimo vietoje.
Yra ir kiti variantai. Pvz., tokie populiarūs vaistai kaip Ibumetin, Ibuprom, Nurofen, Ibustar ir kt. Jų pakuotėse yra 10 ir 20 tabl. Ir jiems nereikia recepto! Tik kaina jų yra ženkliai didesnė (~2-4€). Ir žmogus jų gali prisipirkti tiek, kad ministrui mažai nepasirodys. Ir ką apie tai galvoja SAM?
Kas pasakys, kuo skiriasi Ibuprofen N10 nuo Ibuprofen N30 (išskyrus kainą ir kad receptinis ir nereceptinis), skirsiu prizą.
Kitas variantas – vaistai skrandžio rūgštingumui mažinti. Visų mylimas omeprazolas (veiklioji medžiaga). Tas kuris populiarus ir pigus – receptinis. Bet jūs sėkmingai galite nusipirkti ir nereceptinį omeprazolį. Žinoma, jo pakuotėje nebus 30 tablečių, o gal tik 14, ir kaina bus didesnė. Tas pats ir su pantoprazoliu. O kaip dėl No-spa? Yra ir receptinis, ir ne. Matote, kiek paslėptų gudrybių. Galėčiau vardinti ir vardinti. Bet ar tai turi prasmę? O logiką?
Tikriausiai, net gerbiamas ministras nesugebės paaiškinti paprastam vaistininkui ir likusiems Lietuvos žmonėms, ko jis siekia savo sprendimais?
Norėjo, kad LR piliečiai galėtų įsigyti vaistų pigiau, bet dabar išeina, kad pigiau nepavyks. Nes pigesni – su receptais, o reklamuojami – laisvai, bet brangiau.
Norėjo sumažinti ligonių eiles pas gydytojus, tai dabar nepavyks, nes daugeliui vaistų mes alternatyvos nerasime, net ir brangesnio varianto , todėl visi skubės išsirašyti receptų.
Norėjo, kad turgeliuose žmonės nepirktų abejotinos kokybės vaistų, o dabar skatina tai daryti.
Norėjo, kad lietuviai pirktų vaistus Lietuvoje, bet priėmė tam tikrus sprendimus, kad taip nevyktų.
Norėjo kaip geriau, o gavosi, kaip visada
Disciplina turi prasidėti viršūnėse, jeigu mes norime, kad jos laikytųsi apačioje. Pirma priima įstatymą, tada prasideda ilgas ir nuobodus kelias jo tobulinimui. Bet tuo metu kažkam reikia dirbti, ir dirbti gana sunkiomis sąlygomis. Žmonės, negavę vaistų, išeina pikti ir tą pyktį nešasi pas gydytojus. Gydytojai, nesusitvarkantys su masėmis pacientų, skubiai išrašinėja receptus pageidaujamiems vaistams. Ir nemanau, kad tik recepto užbėgęs žmogus, sulauks išsamios gydytojo konsultacijos, nes nei vienam, nei kitam to nereikia, o tiksliau – nėra pakankamai laiko.
Gal kam įdomios ir mūsų, vaistininkų mintys šia tema? Keletą galiu paviešinti:
Aš tai savo babytėm liepiu ateiti vakare, kai nėra žmonių vaistinėje, o tada parduodu, nes man jų gaila. Kraujotakos gerinimui vaistus vartoja eilę metų, o dabar reikia ir recepto neturi. Talonas po savaitės…
Savo nuolatiniams klientams parduodu, nes jie, paprasčiausiai, nesuprastų, jei būtų kitaip.
Tuoj streikuos gydytojai, vaistininkai nepardavinės vaistų, nes nebus kam rašyti receptų, vadinasi, bus darbo duobkasiams ir grabdirbiams.
Tai jeigu mano vyras geria receptinius vaistus ir aš iš jo paprašysiu recepto, įdomu, ką jis man pasakys?
Na, jeigu man reikės susileisti ampulę nuo neuralginių skausmų, tai aš tikrai Verygos neklausysiu. Ir kaip tada čia gaunasi toj Lietuvoj? Privilegijuotieji ir nelaimingieji…?
Didesnio tautos supriešinimo jau, turbūt, nebus.
Ateitų pas mane tas Veryga be recepto, tai greitai aš jam duris parodyčiau.
Labai gaila, bet aukšta padėtis retai kada būna susijusi su blaiviu protu
