Vyko 30 kilometrų
Draugiškos rungtynės vyko tarp Anykščių ir Biržų komandų, o susirinkę žiūrovai nė neįtarė, kad atvykę gerai praleisti vakaro taps tragiško įvykio liudininkais.
Portale anyksta.lt rašoma, kad belaukiant greitosios, sportininką gaivinti bandė per rungtynes budėjusi medicinos sesuo bei žiūrovai. Visgi pačios medikų brigados, kuri būtų stebėjusi rungtynes, nebuvo. Dar skaudžiau, kad nuo Anykščių ligoninės iki vietos, kurioje vyko varžybos – vos keli šimtai metrų.
Vienas Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus feisbuke rašė, kad į Anykščių sporto centrą greitoji važiavo net pusvalandį.
Už Anykščių greitąją pagalbą atsakinga Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis. Jos direktorė Rūta Ramoškienė pasakojo, kad medikai į iškvietimą lėkė taip greitai, kaip buvo įmanoma, tačiau nespėjo, nes buvo už 30 kilometrų.
„Ne per pusę valandos brigada atvažiavo. Įsijungiu sistemą ir pažiūriu tikslų laiką – brigada nuo kvietimo laiko atvažiavo per 18 minučių, o buvo už 30 km. Kvietimą į vietą priėmėme 19.54, brigadai atidavėme 19.57. Atvyko 20.15. Ši brigada buvo arčiausiai įvykio vietos. Bet tas arčiausiai – tai yra Kavarsko seniūnijoje, Laviškio kaime. Specialiai pažiūrėjau per „Google maps“. Normaliu tempu rodo, kad važiavimo laikas yra 30 minučių, o jie nuo kvietimo gavimo atvažiavo per 18 minučių. Visas laikas yra 21 minutė“, – kalbėjo R. Ramoškienė.
Anykščiuose ir visame Anykščių rajone iš viso yra tik dvi greitosios pagalbos brigados, o jų skaičius nustatomas pagal gyventojų skaičių. Įvykus nelaimei, viena brigada, kaip minėjo R. Ramoškienė, buvo pas pacientą Kavarsko seniūnijoje, o kita dar toliau – pas ligonį Svedasuose.
„Dispečeris, priėmęs kvietimą, 21 minutę laikė pokalbį, telefonu davė visus nurodymus, kaip gaivinti pacientą. Jei kažkas sakys, kad meluoju, turiu visus pokalbio įrašus. Tikrai nebuvo pusė valandos. Jie lėkė, kaip galėjo, kitaip neįmanoma juk“, – sakė R. Ramoškienė.
Tad jei dviem pacientams vienu metu Anykščiuose ar šiame rajone pasidaro negera, trečiam sunegalavusiam pacientui greitosios tenka laukti. O ar sulauks – tai jau sėkmės reikalas, mat brigadų tik dvi.
Jei situacija palanki, ir kitame šalia esančiame rajone yra laisva greitoji pagalba, bandoma kviesti ją. Tačiau pačių brigadų, pasak pašnekovės, trūksta kone visoje Lietuvoje. R. Ramoškienė kelia ir klausimus, kodėl tik aukšto lygio rungtynėse privalomai turi budėti medikai – juk žmonės visur miršta taip pat.
„Tarptautinėse varžybose ar LKL, net varžybos negali prasidėti be greitosios pagalbos. Vakar kaip tik žaidė Lietkabelis su Žalgiriu, jie negali be greitosios pradėti varžybų. O kiti gali žaisti be nieko. Bet palaukit, krūviai juk tie patys, kėliniai vyksta taip pat, kodėl čia greitosios nereikia?“, – sakė R. Ramoškienė.
Pasak jos, didžiausia problema yra ne pačių greitųjų išdėstyme, bet jų trūkume.
„Anykščių brigada budi pačiame mieste, įvykis atsitiko taip pat pačiame mieste. Tai ne išdėstyme yra esmė, o tame, kad trūksta greitųjų brigadų. Jų trūksta. Greitosios automobilyje turi būti mažiausiai du specialistai, tai paramedikas ir skubiosios pagalbos specialistas. Tai pirmiausia reikia papildomo finansavimo papildomoms brigadoms. Dabar brigados finansuojamos pagal gyventojų skaičių. Gyventojų skaičius mažėja, mažėja ir finansavimas, mažėja brigadų. Žada, kad po reformų brigadų nemažės... Dar žadama, kad bus papildomos 10 brigadų per Lietuvą, bet, mano asmenine nuomone, jų tiek vis tiek bus per mažai“, – sakė R. Ramoškienė.
Ragina įsigyti daugiau defibriliatorių
Andrius Čerškus feisbuke pažėrė kritikos greitosios pagalbos darbui, taip pat pakomentavo R. Ramoškienės teiginį, kad atvykti į įvykį pavėlavo tik 3 minutes.
„Man be galo liūdna dėl tokio biurokratinio Panevėžio GMP stoties direktorės požiūrio ir komunikacijos. Pasakykite, kad reiškiate gilią užuojautą Beno Steponėno šeimai bei labai liūdite dėl jauno vyro mirties.
Kad netrukus atliksite vidinį tyrimą ir Sveikatos apsaugos ministrui teiksite siūlymus, kaip tobulinti sistemą, kad ateityje profesionali medikų pagalba su reikalinga įranga sporto rungtynėse būtų suteikiama nedelsiant.
Šiandien bendravau su dviejų Vilniaus mokyklų vadovais.
Fabijoniškių gimnazijoje, kuriose mokosi 1200 moksleivių, o mokyklos salėje ir šalia esančiame stadione kasdien ir kas vakarą sportuoja ir rungtyniauja šimtai vaikų ir suaugusiųjų.
Direktoriaus Lino Janulionio teigimu, gimnazijos mokytojai apmokyti ir įvykus nelaimei galėtų suteikti pirmąją pagalbą. Tik ar to pakaks?
Šioje ugdymo įstaigoje nėra defibriliatoriaus arba kitokios specialios įrangos, galinčios padėti išgelbėti gyvybę.
Tuo metu Vilniuje veikianti privati American International School turi defibliriatorių. Po pamokų mokytojams ir JAV ambasados darbuotojams žaidžiant krepšinį staiga sustojo ambasados darbuotojo širdis, tačiau defibliriatorius jam išgelbėjo gyvybę.
Kaip vienas Sostinės krepšinio lyga ir Sostinės krepšinio mokykla vadovų noriu paraginti merą Remigijų Šimašių visose mokyklose, kuriose organizuojamos sporto rungtynės, nedelsiant įrengti defibriliatorius.
Tai gali išgelbėti ne vieną gyvybę.
p.s. Ir dar labai lūdna, kad sprendimų ieškome ir permainų imamės tik tada, kai įvyksta tokios tragedijos“, – socialiniame tinkle rašė A. Čerškus.
Žada, kad reforma situaciją pagerins
„Delfi“ primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemą centralizuoti nuo 2023 metų.
Arūnas Dulkys sakė, kad tikslas – jog visoje šalyje GMP būtų teikiama pagal vienodą tvarką ir principus.
Anot ministro, siekiama, kad greitosios pagalbos medikai gyventoją mieste pasiektų per 15 minučių, užmiestyje – per 25 minutes.
„Startui matome, kad perkame naujus automobilius, reikia padidinti brigadų skaičių“, – per spaudos konferenciją sakė A. Dulkys.
140 tūkst. gyventojų – „pilkojoje zonoje“
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys patvirtino, jog šiuo metu GMP teikiantys 49 juridiniai asmenys bus reorganizuojami į vieną – viešąją įstaigą.
„Šiai dienai, kai GMP organizavimas yra atskirai savivaldybėse, mes turime daugybę problemų, kai yra savivaldybių ribos, atsiranda daugybė neaiškumų ar nesusipratimų dėl pacientų aptarnavimo“, – sakė ministras.
Pasak jo, po pertvarkos planuojama, kad bus viena centralizuota GMP dispečerinė, steigiami penki filialai, o vėliau dėl struktūros spręs naujosios įstaigos vadovai, matydami besiklostančią praktiką, o ne ministerijos vadovybė.
A. Dulkys teigė, jog šiuo metu apie 140 tūkst. gyventojų yra vadinamoje „pilkojoje zonoje“, kuriuos GMP tinklas labai sunkiai pasiekia.
„Kada išskaidytas darbo organizavimas, turime labai skirtingus darbo protokolus, vienos komandos dirba pagal vienus protokolus, naujesnius, kitos – pagal kitą metodiką. Mes norime, kad visoje Lietuvoje darbo organizavimas būtų vieningas ir visoje teritorijoje pacientai gautų vienodos kokybės ir vienodo protokolo paslaugas“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat teigė, kad po reformos neturėtų likti atvejų, kai GMP brigados atlieka žmonių pavežėjimo iki medicinos įstaigos funkcijas, nes tai yra socialinė, o ne medicinos pagalba.
„Šiam klausimui mes rengiame atskirą pavežėjimo sistemą, ir visos Lietuvos mastu bus organizuota sistema, kuri nuims pavežėjimo krūvį nuo visos GMP sistemos“, – sakė A. Dulkys.
Bus perkami nauji automobiliai
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė informavo, kad pertvarkant sistemą bus padidintas vietų, kur budi greitosios pagalbos automobiliai, skaičius.
Pasak D. Jankauskienės, brigados galės budėti nebūtinai medicinos įstaigose, bet ir kituose pastatuose, pvz., mokyklose, darželiuose.
„Mes padidinsime pirmiausia GPM brigadų skaičių, ne tiek daug, maždaug dešimčia, tačiau stipriai padidinsime vietų skaičių, kur stovi tos medicinos brigados, kad išvažiavimas ir atvažiavimas būtų per patį trumpiausią laiką, 15 ir 25 minutės“, – sakė D. Jankauskienė.
Ministras A. Dulkys teigė, kad pirmajame reformos etape planuojama įsigyti 225 naujus greitosios pagalbos automobilius už maždaug 40 mln. eurų, taip pat investuojama į naujas GMP sistemas, darbuotojų kvalifikaciją.
„Taip pat planuojame virš 1 mln. eurų į patalpų, infrastruktūros atnaujinimą, virš 1 mln. eurų į darbuotojų kvalifikaciją, iki 10 mln. eurų į išmaniąsias GMP sistemas“, – vardijo A. Dulkys.
