Viskas – dėl teigiamo koronaviruso, kuriuo, spėja dukra, jos tėtis buvo užkrėstas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL), testo.
Beveik 80 metų vyras, pasodintas į neįgaliojo vežimėlį, buvo blaškomas po ligonines be galimybės prigulti, be geriamojo vandens ir be asmeninių daiktų bei jam būtinų vaistų. Dukra tuo metu išgyveno didelį stresą, negalėdama padėti artimam žmogui ir net negaudama informacijos apie jo būklę.
„Man nesuvokiama, kaip galima taip tampyti seną ligotą žmogų, kuris turi begales ligų, galbūt jau dėl to lėčiau mąsto, lėčiau reaguoja į aplinką. Visa ši situacija jį gali paversti dar didesniu ligoniu, pagaliau – slaugos pacientu, nes nebegalės savimi pasirūpinti, ir sąlygas tam sudaro gydymo įstaigos, personalas“, – teigė Violeta, pasidalinusi su portalo „Delfi“ skaitytojais savo istorija, nes tiki, kad per pandemiją panašius išgyvenimus patyrė ne vienas.
Viskas prasidėjo rugpjūčio antroje pusėje, kai dėl per karantiną įsisenėjusios ir dėl to išryškėjusios širdies ligos jos tėtis buvo paguldytas į VMKL Kardiologijos skyrių. Ten gulėjo apie dvi savaites. Ligoninėje dar susirgo ir plaučių uždegimu, dėl kurio hospitalizacija buvo pratęsta.
„Praeitą ketvirtadienį jį išrašė namo, konstatavus, kad plaučių uždegimo požymiai išnyko ir nuo pirmadienio jis gali keliauti į Abromiškių reabilitacijos ligoninę“, – prisiminė moteris.
Kai ligoninėje dviem vakcinos dozėm paskiepytam vyrui kilo plaučių uždegimas, jam buvo atliktas COVID-19 testas. Tada jis buvo neigiamas.
Penktadienį, išrašius iš ligoninės, vyrui pakilo neaukšta temperatūra, kurią dukra stengėsi numušti vaistais. Tikėtina dėl infekcijos kilo ir šlapimo pūslės uždegimas.
Tačiau iki pirmadienio temperatūra nukrito ir 12.30 val. dukra tėvą nuvežė į Abromiškių reabilitacijos ligoninę reabilitacijai. Jau važiuodama atgal į Vilnių dukra sulaukė skambučio iš ligoninės: pacientui atlikus greitąjį antigenų testą, jis buvo teigiamas, tad vyrą nuspręsta vežti į Santaros klinikas.
„Jie laukė apie 4 valandas, kol atvyks greitoji ir perveš į COVID skyrių Santaros klinikose. Žmogus, turintis specialių poreikių ir sunkiai judantis, visą tą laiką sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje – jam net nesuteikė galimybės atsigulti.
Jį pervežė į Santaros klinikas be jokių daiktų. Visus daiktus paliko Abromiškėse. Čia turbūt personalo klaida. Juk žmogus su savimi turėtų turėti būtinąsias priemones, tokias kaip sauskelnės, būtinus vaistus, kurių jis negali praleisti – turi kiekvieną dieną gerti, nes turėsime prastą situaciją.
Jis turėjo su savimi telefoną ir kartas nuo karto man galėjo paskambinti. Aš jo dar paklausiau: „Ar tau leido atsigulti?“ Jis pasakė: „Ne“. Supratau, kad geriamojo vandens net nebuvo, todėl naktį vežiau vandenį perduoti į Santaros klinikas, kad turėtų nors tokią galimybę atsigerti vandens“, – pastebėjo pašnekovė.
Atvežus senjorą į Santaros klinikas paaiškėjo, kad COVID skyriuje visiškai nėra vietos, tad vyrą, nors ir yra vilnietis, nuspręsta vežti į Elektrėnų ligoninės COVID skyrių.
„Kai skambinau pirmą valandą nakties, jis dar nebuvo atvežtas. Prieš tai paskambinau į Santaros klinikų Priėmimo skyrių, kur su manimi kalbėjo labai arogantiškas žmogus, pasakęs, kad neturi laiko diskutuoti ir visą informaciją suteiks Elektrėnai. Ką norėjau išsiaiškinti, to nepavyko. Paklausiau, kodėl tėtį veža į Elektrėnus. Pasakė, kad tokia yra sistema, kai, nesant vietų, veža į rajonines ligonines“, – prisiminė moteris.
Vėliau Santaros klinikų direktorius medicinai daktaras Valdas Pečeliūnas portalui „Delfi“ patikslino, kad už pacientų srautų reguliavimą atsakingi COVID-19 koordinatoriai. Jie priima sprendimus dėl paciento hospitalizacijos reikalingumo ir vietos, įvertinę paciento būklę, gretutines ligas ir įstaigų užimtumą.
„Įstaigų užimtumo situacija nuolat kinta, atitinkamai kinta ir srautų paskirstymas. Žinoma, tenka ir teks kartais pacientus pervežti ir į atramines ligonines“, – paaiškino V. Pečeliūnas.
Elektrėnuose, pasak dukros, jos tėvas atsirado tik 3 val. nakties.
„Iki šios minutės dar neturiu informacijos nei apie būklę, nei apie tolimesnį gydymą, – antradienį popiet pasakojo pašnekovė. – Mes, artimieji, atsitrenkiame į savotišką sieną, kai gydymo įstaigos nusimeta bet kokią atsakomybę, siuntinėja nuo vienų pas kitus“.
Blogiausia, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai senyvo vyro šeimos narius, kurie su juo turėjo artimą kontaktą, vertino kaip turėjusius aukštos rizikos kontaktą. kadangi visi yra pilnai paskiepyti, jiems izoliuotis nereikėtų, bet NVSC nurodė visiems nariams atlikti PGR testus ir įsitikinti, kad jie – sveiki.
„Paskambinau Karštajai linijai. Jie pasakė, kad tokiems testams neregistruoja ir tai yra visiškai NVSC atsakomybė. Jie registruoja tik tuos pavienius atvejus, jeigu yra kažkokie simptomai, kurie nebūtinai gali būti ir kovido pasekmė. Juk dabar prasideda ir gripo sezonas.
Mes vėlgi atsitrenkiame kaip į sieną. Aš turiu NVSC klausti, kaip pasidaryti tuos testus, kad būtume ramūs. Nes Karštoji linija pasakė: nepaisant to, kad mes esame pasiskiepiję, kol nepasidarysime testų ir negausime rezultatų, turime izoliuotis. Tai absoliučiai suriša rankas-kojas, nes aš netgi negaliu nuvažiuoti iki Elektrėnų ir perduoti būtiniausius daiktus savo tėvukui, kuris neturi nieko ir nežinau, ar juo kažkas pasirūpins. Provincija yra provincija“, – atsiduso moteris.
Violeta stebėjosi tokia situacija, į kurią pateko jos tėtis: „Gal tai netaikoma visoms amžiaus grupėms, bet tik senjorams, kurie ir taip turi pakankamai lėtinių ligų, įvairių simptomų. Jie turbūt yra labiau pažeidžiami, vėjo perpučiami asmenys, kuriems bet kuri infekcija gali būti apskritai išeitis į kitą pasaulį. Šiuo atveju tau toks savotiškas reiškinys, kaip koks senelių naikinimas, kai bandoma kuo greičiau atsikratyti žmonių, kad jie neužimtų vietų, neužimtų ligoninėse lovų“.
Dukrai iš medikų pavyko sužinoti, kad tėtis koronavirusu galėjo užsikrėsti VMKL, kur esą buvo židinys ir net kai kurie sergantys infekcija medikai ėjo į darbą.
„Tai yra didelis akibrokštas. Kiek žinau, visas medicinos personalas buvo pasiskiepijęs, bet skiepai 100 proc. neapsaugo. Mano tėvukas irgi pilnai paskiepytas, bet jis gavo tą virusą ir galbūt užsikrėtė nuo personalo ar nuo kitų ten gulinčių pacientų.
Nors ten infekcija plinta, tai nėra stabdoma, nėra uždaromas skyrius – jis vis dar veikia, lankymas irgi vyksta – du kartus per savaitę galima tokiame skyriuje lankyti ligonius. Kokius prioritetus sudėlioja gydymo įstaiga?“ – stebėjosi Violeta, pridūrusi, kad Abromiškių ligoninėje yra kita tvarka. Į reabilitacijos ligoninę neįleidžia lydinčių asmenų toliau registratūros.
Pašnekovė abejojo, ar jos tėtis galėjo COVID-19 užsikrėsti kur nors kitur – ne ligoninėje, nes išrašytas jis laiką leido tik namuose – nieku kitur nevyko.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė portalui „Delfi“ patvirtino, kad dviejuose šios įstaigos skyriuose protrūkių būta, tačiau šiuo metu jau jie yra nebeaktyvūs.
„Protrūkis yra uždaromas, kai nėra fiksuota atvejų per pastarąsias 14 dienų“, – paaiškino J. Petravičienė.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja, gydytoja epidemiologė Audra Juzėnienė taip pat patvirtino, kad Kardiologijos skyriuje COVID-19 atvejų būta: „Kardiologijos skyriuje buvo nustatyti du COVID-19 atvejai (vienas darbuotojui ir vienas pacientui). Pacientas ir darbuotojas izoliuoti, atliktas skyriaus testavimas. Skyriuje epidemiologinė situacija yra stebima ir vykdomi Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymuose reglamentuoti reikalavimai“.
