Edvardas įsitikinęs – sportui skirti protezai turėtų būti kompensuojami. Labiausiai to reikėtų mokyklinio amžiaus vaikams. Skandinavijos šalyse, netgi Estijoje, valstybė kompensuoja ir specialius, sportui skirtus protezus. Lietuvoje tokios galimybės nėra, rašoma Lietuvos neįgaliųjų draugijos pranešime spaudai.
„Kai aš gavau C-leg protezą, buvau labai laimingas. Net pamiršau, kad neturiu kojos“, – Lietuvos neįgaliųjų draugijos Vilniuje surengtoje konferencijoje „Galūnių protezų kompensavimas ir inovacijos“ pasakojo misijoje Afganistane sužeistas Algimantas Valaitis.
Šiuo metu jis nešioja naujos kartos protezą C-leg 4. Deja, šio protezo Lietuvoje ligonių kasos nekompensuoja – jis kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Aktyviausiems – sportuojantiems, aktyvų darbą dirbantiems žmonėms skiriami protezai su hidrauliniu kelio sąnariu. Socialiniame tinkle Facebook žmonių su amputuotomis galūnėmis grupę subūrusi Roberta Orlauskaitė sako, kad šiuo atveju nukenčia darbo ieškantys ar pradėti sportuoti norintys žmonės. Jiems teks naudotis pačiais paprasčiausiais protezais.
Konferencijoje Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, ortopedijos įmonių atstovai diskutavo, kaip pagerinti esamą situaciją. Pasak Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos prezidentės, gydytojos reabilitologės Rūtos Garšvienės, labai svarbu peržiūrėti rankų protezų kompensavimo tvarką. Lietuvoje iki šiol daugiausiai kompensuojami tik estetinę funkciją atliekantys protezai ir nepakankamai patogūs dėvėti nesudėtingi aktyvus protezai, valdomi diržais, o daugelyje šalių jau prieinami mioelektriniai, su kuriais žmogus gali judinti rankos pirštus.
Mioelektriniai protezai buvo kompensuojami ir Lietuvoje, tačiau pasikeitus tvarkai tokie protezai gali būti kompensuojami tik Retų Būklių Komisijoje, o galūnių amputacijos nėra priskiriamos retoms ligoms. Taip pat daugelyje šalių kompensuojami ir itin brangūs bioniniai rankų protezai.
Lietuvos neįgaliųjų draugija sulaukia skundų dėl nekokybiškai pagamintų protezų, naudojamų nenaujų detalių bei nesąžiningos kai kurių įmonių veiklos.
Protezuotojai neslepia – norint pagaminti protezą už valstybės sumokamą kainą reikia taupyti ir ne visada įmanoma parinkti pacientui labiausiai tinkančias detales. Valstybinės ligonių kasos Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas sako, kad skundai jų nepasiekia. Dėl to ragina kiekvienu atveju gavus nekokybišką paslaugą informuoti ligonių kasą.
Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Ilona Šakienė atkreipė dėmesį, kad ministerijoje veikia Neįgaliųjų sveikatos priežiūros darbo grupė, vadovaujama ministro, kurioje taip pat visi šie klausimai galėtų būti aptarti. R. Garšvienės nuomone, protezavimą reikėtų vertinti kaip sveikatos priežiūros paslaugą ir tokia paslauga turėtų būti licenzijuojama, šiuo metu yra patvirtintas tik ortopedo technologo veiklos aprašas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į vaikų protezavimą. Vaikams iki 18 m. šiuo metu pagal galiojančią tvarką kompensuojami tik kosmetiniai ranku protezai. Šią tvarką būtina keisti.
Pasak protezuotojo Stanislavo Haugasmagi, Estijoje išduodama protezų kokybę padeda užtikrinti speciali kontrolės komisija.
„Kai kas sako, kad skirti kokybišką kojos protezą už kelis tūkstančius eurų valstybei yra prabanga. Manau, kad toks požiūris turi keistis. Juk kuo geriau pavyks kompensuoti žmogaus negalią, tuo jis bus mažiau priklausomas nuo kitų, galės produktyviau dirbti, jau nekalbant apie psichologinę savijautą ir orumą. Turime vis garsiau kalbėti apie geresnę ortopedijos priemonių kokybę“, – sako Lietuvos neįgaliųjų draugijos, kuri vienija daugiau nei 20 000 fizinę negalią turinčių žmonių, pirmininkas Ignas Mačiukas.
Galūnių protezams gaminti Lietuvoje skiriama per 3 mln. eurų per metus. Kasmet išduodama apie 1,5 tūkst. galūnių protezų.
