Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė laidoje pabrėžė, kad tai neeilinė situacija. Specialistės teigimu, legionelės dauginasi dėl nepakankamo temperatūrų režimo.
„Daugiabučių namų prižiūrėtojai, tai yra administratoriai ir bendrijos, kurios samdo už šilumos ūkį atsakingus prižiūrėtojus, tikrai turėtų atsakingiau vertinti tą situaciją ir išlaikyti temperatūrinį režimą. Taip pat atsakomybė tenka ir individualių namų gyventojams, nes būtent jie yra atsakingi už karšto vandens tiekimą savo namuose“, – sakė O. Ivanauskienė.
O. Ivanauskienės teigimu, iš tiesų jokios kontrolės dėl temperatūros užtikrinimo nėra, viskas palikta administratorių atsakomybei.
„Nėra jokios planinės kontrolės ir vertinimo, kol neatsitinka bėda. O tokios bėdos kartas nuo karto tikrai atsitinka, jei nesilaikoma visų reikalavimų. Nes legionelės dauginasi tik aplinkoje, kur joms palanku“, – kalbėjo O. Ivanauskienė.
Situacija po truputį gerėja
LSMU Kauno ligoninės gydytojas Marius Ogenskas sakė, kad šiuo metu situacija yra ramesnė, o nuo savaitgalio neatvyko naujų legionelioze užsikrėtusių pacientų.
„Pacientai, kurie gydomi stacionare, jau yra sveikstantys. Kol kas optimistiškai žiūrime“, – sakė M. Ogenskas.
Paklausus apie mirtis nuo legioneliozės, gydytojas sakė gali pakomentuoti tik apie tą mirtį, kuri įvyko jo skyriuje. Šis žmogus, pasak M. Ogensko, mirė nuo gretutinių ligų, o legioneliozė nebuvo pagrindinė mirties priežastis.
„Tokiu atveju mes dažnai sakome, kad mirė „su“ liga, o ne „dėl jos“. Vėlgi, čia reikia išsamesnių tyrimų. Mūsų visi pacientai yra iš Garliavos rajono. Tie pacientai, kurie yra iš Vilijampolės, Aleksoto, jie yra kituose skyriuose, bet nežinome, galbūt jie lankėsi svečiuose Garliavoje“, – sakė M. Ogenskas.
Kokio sunkumo bus liga, gydytojo teigimu, priklauso nuo paties žmogaus organizmo. Jei žmogus nusilpęs, turi gretutinių ligų, yra vyresnio amžiaus, sirgs sunkiau.
Legioneliozė, pasak M. Ogensko, sukelia karščiavimą, kosulį, dusulį, bendrą silpnumą.
„Deja, kažkokio specifinio simptomo, kuris atskirtų legioneliozės sukeltą plaučių uždegimą nuo kitų plaučių uždegimų, nėra. Ar tai gripas, ar kovidas, ar kitos bakterijos sukeltas uždegimas, kažkokio išskirtinumo nėra. Bet, jei žmogus iš Garliavos, ir turi tuos simptomus, reikėtų pagalvoti apie legioneliozę. Kai kurie gali prasirgti be jokių simptomų, kiti tik karščiuoti be plaučių uždegimo“, – sakė M. Ogenskas.
Svarbu pakelti temperatūrą ir išvalyti dušą
Profesorius, virusologas Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad labai svarbu prevencija užsiimti ir nuosavuose namuose.
„Jei temperatūra aukšta, virš 60 laipsnių, legionelės žūsta. Vandens šildytuvuose temperatūra dažniausiai daug aukštesnė, bet ji tokia turi būti ir ten, kur vanduo išteka. Ypač po sezono, arba jei yra kokia kaimo turizmo sodyba, ar viešbutis, jei kambariai kurį laiką buvo nenaudojami, reikėtų atsukti karšto vandens čiaupą ir leisti 5 minutes nutekėti vandeniui. Pakelti temperatūrą šildytuve neužtenka“, – sakė profesorius.
Taip pat svarbu išvalyti dušo galvutę, nes joje yra geros sąlygos daugintis legionelėms.
Prof. S. Čaplinsko teigimu, kaip sunkiai sirgs žmogus priklauso ir nuo to, kokį bakterijų kiekį jis gaus, mat jei bakterijų nedaug, organizmas pats su jomis galės susitvarkyti.
„Svarbu, kokia bus žmogaus imuninė sistema. Kadangi tai liga, pažeidžianti plaučius, o įeinanti per kvėpavimo takus, tai svarbu, kokia bus jų būklė. Liga bus pavojingiausia tiems, kam virš 50 metų, kas turi nusilpusią imuninę sistemą, turi plaučių ligas. Čia bloga žinia yra rūkantiems arba tiems, kurie ilgai rūkė seniau. Įrodyta, kad ši bakterija juos gali lengviau pažeisti“, – sakė virusologas.
Neišskiriama, kad vaikų grupė yra didesnėje rizikoje nei kiti.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kalbame apie sunkiausias ligos išeitis, bendra statistika sako, kad nuo 10 iki 15 proc. legionelioze susirgusių žmonių miršta. Kai medikai sako, kad turėjo gretutinių ligų ir mirė ne nuo legioneliozės, reikia suprasti, kad legioneliozė to žmogaus būklės tikrai nepagerino. Galima sakyti, kad legioneliozė tampa paskutiniu lašu, paspartinusiu mirtį“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius užtikrino, kad požeminiame vandenyje nėra jokios galimybės veistis legionelėms.
„Mūsų išgaunamas vanduo yra nuo 5 iki 8 laipsnių temperatūros. Kol jis ruošiamas, pumpuojamas į rezervuarus, galbūt laipsniu temperatūra pakyla, bet ne daugiau. Visas mūsų geriamas vanduo, ne taip, kaip pietų valstybėse, tiekiamas požeminiais vamzdynais, ten jam sušilti nėra jokių galimybių“, – sakė B. Miežutavičius.
Pašnekovo teigimu, Kaune protrūkis kilo dėl karšto vandens tiekėjų.
„Kas tame name atsakingas už karšto vandens tiekimą, kas surenka pinigus už šitą paslaugą. Šiuolaikiniai vandens siurbliai patys užprogramuoti taip, kad temperatūra boileryje būtų pakeliama iki 70 laipsnių, nebent kažkas taupydamas elektros energiją tą programą pakeičia“, – sakė B. Miežutavičius.
