aA
Sekmadienį iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna gydytoja anesteziologė-reanimatologė, dirbusi Šiaulių Respublikinėje ligoninėje. Po šio skaudaus įvykio medikų bendruomenė vėl pradėjo garsiai šnekėti apie mobingą gydymo įstaigose. Jau niekam nekyla abejonių, kad gydymo įstaigose yra daugybė problemų, tačiau neaišku, kaip jas išspręsti. Gegužės pabaigoje bus surengtas Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame dalyvaus gydytojų sąjungos nariai, o Seime jau teikiamos įstatymo pataisos dėl vadovų rotacijos. Visgi, ar tokios priemonės tikrai pasiteisins – nežinia.
Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Siūlo ne tik aukščiausių, bet ir vidurinių grandžių vadovų rotaciją

Su mobingo problema ligoninėse jau prieš keletą metų teko susidurti buvusiam Sveikatos apsaugos ministrui, dabartiniam Seimo nariui Aurelijui Verygai. Jo kadencijos metu, 2019 metais nusižudė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikas.

Pasak A. Verygos, mobingas yra ne tik išskirtinai sveikatos sektoriaus problema. Pašnekovo teigimu, tai tarsi tam tikras mūsų „paveldas“ – nemažai vadovų neturi tinkamo supratimo, kaip reikia elgtis su darbuotojais, koks turi būti bendravimas.

„Blogąja prasme turime paveldėję įvairių bėdų, kurios taip greitai nesikeičia. Gerą vadovą įsivaizduojame kaip gerą vadybininką, gerą organizatorių. O ar jis yra aukšto emocinio intelekto žmogus, kuris moka bendrauti, moka pastebėti, kai kyla kokių nors sunkumų ar problemų, dažniausiai nėra net tokių klausimų užduodama“, – sakė buvęs ministras.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mobingas, pasak A. Verygos, nėra vienintelė problema, kodėl gydytojai susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis. Kita problema yra jų persekiojimas arba baimė būti persekiotiems, dėl to praėjusioje kadencijoje buvo diegiamas žalos be kaltės modelis.

„Ne iš vieno mediko esu girdėjęs, kaip su juo elgiamasi, kai įvyksta kažkokia klaida. Sakoma, kad gydytojas bus „užtampytas“ po teismus, kad bus padaryta viskas, kad gydytojas čia daugiau nebedirbtų. Mūsų tas supratimas, kad iš klaidų reikia ne pasimokyti, o tampyti po teismus, atleisti, tai irgi kelia grėsmę.

Medikai atsiduria tarsi tarp priešingų pusių ir tai labai blogina bendrą būklę. Ir dar vienas aspektas, kalbant apie savižudybes – tikriausiai neturėtume visų bėdų suversti tik mobingui, matyt, žmogaus gyvenime buvo ir daugiau įvykių, kurie dėliojosi. Jei savižudybė įvyko ne spontaniškai, toks sprendimas buvo priimtas per tam tikrą laiką, aišku, toks sprendimas visiškai neišsprendžia situacijos, bet žmogus dažniausiai bando pasiųsti signalą bendruomenei. Ar mes, kaip visuomenė, mokame atpažinti tokius signalus, ar išgirdę nenuleidžiame juokais, ar sugebame pasiūlyti pagalbą?“, – įvairias problemas vardijo pašnekovas.

Mobingo apraiškų, kaip teigia Seimo narys, galėtume rasti beveik visose sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau skiriasi lygmuo, kur tai vyksta – dažnai nematomi vidurinės grandies vadovai. Šiuo metu Seimas svarsto pataisas dėl skyrių, padalinių vadovų kadencijų konkursų – jie, A. Verygos nuomone, turėtų būti rengiami kas 5 metus.

Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
© Shutterstock

Pašnekovas pabrėžia, kad mobingas nėra tik sveikatos sektoriaus problema: „Medikų savižudybės sukelia didelį rezonansą, bet, jei nusižudo pardavėja ar kitos srities darbuotojas, tų istorijų dažnai negirdime.“

A. Verygos teigimu, skundų dėl toksiškos aplinkos darbovietėje Sveikatos apsaugos ministerija gaudavo ir jo kadencijos metu. Dėl to buvo bandomos įvairios naujos priemonės – buvo įsteigta anoniminė linija, tuometinė SAM komanda vyko į problematiškiausias įstaigas, bandė užmegzti dialogą. Taip pat buvo sudaryta darbo grupė su psichologais, kurie galvojo naujas priemones.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai šis darbas sustojo ir, kaip sako pats pašnekovas, nukeliavo į trečią ar ketvirtą planą.

„Bet vėlgi, reikia suprasti, kad jei ministras lieps „jog daugiau nebūtų mobingo“, taip niekas neveiks. Dažnu atveju tai yra žmonių nesupratimas, kad jie taiko mobingą darbuotojams. Kai kurie net nemato tame problemos.

Be to, ne kiekvienu atveju skundai apie mobingą iš tiesų yra mobingas ar, tarkime, kad darbuotojo atleidimas yra susijęs su kokiu nors persekiojimu. Juk negali būti taip, kad vadovas nebeturi teisės atleisti jokio darbuotojo ar pritaikyti nuobaudos. Turime rasti balansą, aišku, vadovas turi viską daryti civilizuotai, etiškai, yra daug subtilių niuansų. Savižudybė nėra sprendimas bet kokiu atveju“, – sakė A. Veryga.

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovo teigimu, įstaigos emocinė aplinka itin priklauso nuo vadovo elgesio ir požiūrio. Tad gali būti ir taip, jog mobingo problemas padės išspręsti ir laikas – vadovų rotacija.

„Pandemijos metu medikams buvo ir yra labai sudėtinga. Ir mobingas, kaip tokia tema, atlėgus pandemijai sugrįš visu stiprumu, nes po pandemijos emocinė būklė tikrai nepagerės“, – mintimis dalijosi A. Veryga.

Kaip didžiausią problemą įvardija baimę kalbėti

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė, jog gegužės pabaigoje dėl mobingo gydymo įstaigose bus rengiamas posėdis, kuriame dalyvaus gydytojų sąjungos nariai.

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl nepavyksta susitvarkyti su tokiomis problemomis, A. Matulas įvardijo pačių darbuotojų baimę ir norą išlikti anonimais.

Mobingas gali vykti ir dėl sovietinio palikimo, bet matome, kad įstaigose, kurioms vadovauja pakankamai jauni žmonės, irgi pasitaiko tokių dalykų. Tai lemia kompleksinės priežastys ir žmonių baimė. Skundų yra daug, bet, deja, visi atsisako raštu viešai apie tai kalbėti, paliudyti. Mūsų užduotis yra įkvėpti visuomenę, duoti garantijas gydytojams, kad juos apginsime.

Antanas Matulas
Antanas Matulas
© DELFI / Domantas Pipas

Be to, ir pačiam darbuotojui reikia išmokti apginti save. Esu dirbęs gydymo įstaigos vadovu ir galiu pasakyti, kad ir gydytojas, ir seselė bus skriaudžiami tiek, kiek patys tą leis daryti. Kai pradėjau vadovauti ligoninėje, savo karjeros pradžioje esu asmeniškai matęs vieną sesutę, kuri pliekė antausį vienam gydytojui, kuris prie jos nepadoriai lindo. Kiek metų dirbau, tiek visi žinodavo, kad ši seselė žino savo vertę ir yra ori. Deja, būdavo ir kitokių atvejų. Bet, žinoma, turime tą problemą rimtai apsvarstyti. Žinau, kad Sveikatos apsaugos ministras važiuoja į Šiaulius išsiaiškinti situacijos“, – sakė A. Matulas.

Jis taip pat pritarė, kad itin svarbų vaidmenį tokiose situacijose vaidina įstaigos vadovai. Dabar, pasak pašnekovo, matoma tendencija, kad niekas nebijo skųstis Prezidentu, Premjere, Seimu ar miesto meru, tačiau itin retais atvejais išdrįsta garsiai kalbėti apie savo darbovietės negeroves. Tokią praktiką reikia keisti.

Tačiau, A. Matulo teigimu, yra ir nemažai atvejų, kai teiginiai apie mobingą nepasitvirtina.

„Pastaruoju metu matome, kad mobingo problemas ypač sudėtinga spręsti ministerijai pavaldžiose įstaigose, nes funkcijos yra supainiotos. Akivaizdu, kad visos prieš tai buvusios ministerijos šiai problemai skyrė per mažai dėmesio.

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos
© DELFI / Domantas Pipas

Galima priimti kokias nori pataisas, buvo bandymų į darbą priimti tik nepriekaštingos reputacijos vadovus, bet kas iš to? Vieną dieną žmogus laimi konkursą su nepriekaištinga reputacija, kitą dieną jau gaunamas skundas, kad jis įdarbina savo žmones. Pataisų yra ir, manau, kad pakankamai, bet mobingą tikriausiai labiau lemia kiti faktoriai, baimė įvardinti problemas viešai. Įstatymų pataisos tikriausiai neišspręs tokių problemų“, – sakė A. Matulas.

Pabrėžia vadovų rotacijos būtinybę

Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė taip pat pritaria, kad darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų yra daug. Pasak jos, šiuo metu yra pasiūlyta, kad mobingo sąvoka būtų įtraukta į darbo kodeksą. Tačiau sunku atsakyti, kodėl galiojantys teisės aktai neveikia ir ką padaryti, kad jie veiktų.

„Ko labiausiai reikėtų, tai keisti vadovų konkursų tvarką ir pačias sąlygas. Mobingas darbo vietoje labiausiai priklauso nuo vadovo. Reikia, kad vadovai būtų pasiruošę atpažinti šią problemą ir patys mobingo netaikytų, kad žinotų, kaip spręsti.

Jurgita Sejonienė
Jurgita Sejonienė
© DELFI / Domantas Pipas

Turėtų būti nuolatiniai nepriklausomų ekspertų vertinimai pačiose darbovietėse, turėtų būti galimybė darbuotojams saugiai anonimiškai pranešti apie patiriamą problemą. Dar ministro Verygos buvo sudaryta darbo grupė, taip pat ir detalus kompleksinis planas dėl emocinės aplinkos užtikrinimo sveikatos priežiūros įstaigose. Pandemiją darbą buvo sustabdžiusi, bet dabar veikla yra atnaujinta, pati pasiprašiau į šią grupę dalyvauti jos veikloje. Labai tikiuosi, kad pasieksime proveržį“, – naujas priemones vardijo pašnekovė.

J. Sejonienė akcentuoja vadovų problematiką ir teigia, kad pokyčiai turėtų prasidėti būtent nuo jų. Dar viena problema – paties mobingo, kaip fakto, įrodymas.

Mat net ir esant pakankamam teisiniam reguliavimui labai sudėtinga gauti įrodymų, kad įstaigoje vyksta mobingas. Pašnekovė retoriškai klausia – kaip surinkti įrodymų, jog vadovas taiko psichologinį spaudimą, sudaro nepalankią emocinę aplinką ar įžeidinėja darbuotoją?

„Dėl įstaigų vadovų šiuo metu jau pateiktas įstatymo projektas, kad būtų vadovų rotacija. Kadencijos turėtų būti ribojamos ir žmogus turėtų būti motyvuojamas augti ir tobulėti. Man atrodo, kad dažnesni konkursai, aiškesnės konkursų sąlygos duos gerų rezultatų.

Mobingas yra beveik visų, jei ne visų, sveikatos priežiūros įstaigų problema. Toks reiškinys vyksta nuolat, jis toks įsisenėjęs, kad darbuotojai net ne visada supranta, jog jį patiria. Bijoma kalbėti apie tai viešai ir tokia baimė yra pagrįsta“, – sakė J. Sejonienė.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(77 žmonės įvertino)
4.3117

12 metų vaikų skiepijimas nuo koronaviruso – ne riba: artimiausiu metu vakcinos gali atsirasti ir kūdikiams (163)

Šią savaitę Lietuvoje nuo koronaviruso buvo pradėti skiepyti 12–15 metų vaikai – tie, kurie...

Profesorė Žvirblienė įspėjo, kas grėstų, jeigu į Lietuvą atklystų jau Europoje plintanti COVID-19 atmaina (366)

Po Europą pradėjusi plisti indiškoji delta koronaviruso atmaina , dar žinoma kaip B.1.617.2,...

Kauno klinikose onkologines ligas galės diagnozuoti tiksliau, o jas gydant sumažės komplikacijų rizika (3)

Kauno klinikos e pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta sarginio limfmazgio, esančio pažasties...

Dvi vakcinos dozės apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos ir „Delta“ atmainos atveju (13)

Dvi COVID-19 vakcinos dozės „labai veiksmingai“ apsaugo nuo sunkių ligos formų, net ir...

Šią savaitę Nacionalinio kraujo centro komanda dirbs intensyviau, nuo koronaviruso skiepys 5 miestuose

Siekiant paskiepyti kuo daugiau savo vakcinos laukiančių gyventojų, šią savaitę Nacionalinio...

Top naujienos

Ištyrė ministrų populiarumą: staigmena – dėl Landsbergio, o du ministrai žmonėms lieka mįsle (30)

Daugiausiai teigiamų ir neigiamų vertinimų sulaukia matomiausi ministrai. O du ministrų kabineto...

Du milijardai pusei milijono – „mokesčių virtuozai“ nei euro nuo pajamų nemokėjo valstybei (4)

Pusė milijono gyventojų pernai deklaravo beveik 1,77 mlrd. eurų oficialių pajamų, už kurias...

Kokia pandemijos kaina ir kas Lietuvoje padengs COVID-19 sąskaitas?

Pažiūrėkime į pandemiją per ekonominę ir finansinę pusę: kiek ji kainavo Lietuvai, ką ji...

Kauno mikrorajono gyventojai įbauginti, bet savivaldybei nė motais: buldozeriai ruošiasi asfaltuoti Nemuno krantinę apie būsimą gatvę jau kuriamos patarlės (13)

Viename Kauno mikrorajone, Žemuosiuose Šančiuose, nerimsta audros – Kauno miesto savivaldybė...

Justina Maciūnaitė | D+

Pasitikrinkite, kokioje kaimynystėje gyvenate: rodiklis, kuris gali lemti jūsų būsto patrauklumą

Neneikite, kad vienas iš prioritetų perkant būstą yra gera kaimynystė. Taip pat naujakuriams...

Su Viktorija Siegel vestuves planuojantis Laurynas Suodaitis – atvirai: ėjau šį kelią žinodamas, kuo tai kvepia (12)

Kaip žmogus ne iš pramogų pasaulio, patekęs į pikantišką ir begalybės dėmesio virtualioje...

Mokslininkai mano suradę atsakymą į šimtmečio senumo klausimą, kaip narkozė paveikia mūsų smegenis

Ar galite įsivaizduoti operacijas be anestezijos ? Į dantis jums įstatytų medinį kuolą, kad...

„Meme“ akcija gimė: investuotojas vadina tai žaidimu su ugnimi

Pastangos neatsilikti nuo beprotišku tempu augančių vadinamųjų „ meme “ akcijų gali priminti...

Vakarėlio laukiantis vyras SAM paklausė tiesiai šviesiai: kada galima gerti prieš skiepą? (6)

Po skiepijimosi nuo COVID-19 vartoti alkoholio nepatartina. O prieš skiepijantis? Toks klausimas kilo...

Mobingas darbe: kaip atpažinti, kokios to pasekmės ir kur kreiptis pagalbos (1)

Nors šiandien vis garsiau kalbama apie mobingą darbe patiriančius asmenis, patyrę mobingą vis dar...