„Galimybė keliauti iš vieno krašto į kitą -  tai padeda lengviau plisti užkrečiamoms ligoms. Mes turime suprasti, kad mikropasaulis yra daug senesnis už makropasaulį. Jis pakankamai protingas, gal kartais net protingesnis už mus. Jie greitai prisitaiko prie aplinkos, antivirusinių vaistų“, - „Žinių radijo“  laidoje „Ryto espresso“ sakė pašnekovas.

Nors jau dešimtmetį priklausome Europos Sąjungai ir galime laisviau keliauti, naujų ligų nėra labai daug. Visgi, S. Čaplinskas perspėja, kad dėl to rūpintis savimi keliaujant reikia ne ką mažiau.

„Tokių ligų kaip maliarija – pavieniai atvejai. Bet kuo toliau, tuo labiau šis pavojus didės.  Ypač reiktų kreipti dėmesį į tokias ligas kaip hepatitas A ar hepatitas E. Reiktų laikytis rankų ir maisto higienos. Nekalbu jau apie karštliges. Kelionių skiepai yra labai svarbūs“, - teigė S. Čaplinskas.

Vietinė praktika
 
Žmonių socialinis elgesys ir pramonė, S. Čaplinkso teigimu, taip pat sudaro palankias sąlygas mikroorganizmų atsparumo vystymuisi.

Dažniausiai sergama peršalimo, oro lašelinėmis ligomis, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu. Lietuvoje jos sudaro net 96 proc. nuo viso registruoto  sergamumo.

„Masiškumas sukelia daug sveikatos problemų.  Net 95 proc. sergančiųjų yra darbingo amžiaus žmonės ir vaikai. Tai sudaro didelį ekonominį nuostolį“, - teigė specialistas.

S. Čaplinskas sako, kad 2013 m. buvo užfiksuota net 850 tūkst. susirgimų užkrečiamomis ligomis.