Medikai sako, kad reikia „nedelsiant padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 procentų“, „nedelsiant priimti ir viešai paskelbti valstybinio lygio normatyvinius dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, bei nustatyti minimalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir gydytojų specialistų konsultacijos trukmę taip įteisinant ir užtikrinant minimalų gydytojo ir slaugos personalo skiriamą laiką pacientui“ bei „nedelsiant sustabdyti reguliariai vykdomą SODROS ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM padalinių, t. y. Teritorinių ligonių kasų, bet kokių finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu teikiant šias paslaugas pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei“. Visą peticiją perskaityti ir ją pasirašyti galite čia.
Kaip DELFI sakė peticijos autorius Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius, pokyčių reikia iš esmės.
„Siūlome palikti sistemoje tik du veikiančius asmenis: pacientą ir jam pagalbą teikiančius medikus – slaugytojus ir gydytojus. Abi pusės turi būti patenkintos sveikatos priežiūros sistema. Šiuo metu nepatenkinti visi. Kodėl? Lietuva ir Estija kuria panašų bendrą vidaus produktą, bet Estijoje sveikatos priežiūra nėra sveikatos sistemos administratorių podukra. Jei tuojau pat nebus imamasi radikalių pokyčių finansavimo srityje, jei nebus keičiama nuolatinė kontroliuojančių institucijų vykdoma medikų bausmių politika ir nebus sutvarkyti medikų darbo krūviai, nutraukta administraciniais metodais kuriama „Potiomkino kaimo“ vizija, sveikatos sistema sustos ir neteks ne tik geriausių (kas jau vyksta), bet ir visų pajėgių dirbti šioje sistemoje darbuotojų“, – sakė gydytojas.
Paklaustas, ko medikai siekia šia peticija, jis pabrėžė, kad pirmiausia norima informuoti, kad yra problemų.
„Norime paraginti šalies vadovybę nusiimti rožinius akinius. O dėl streiko spręs medikų profesinės sąjungos. Mes nesame streiko šalininkai ir esame 100 proc. tikri, kad tai – tiesiog politinės valios klausimas“, – pirmadienį popiet sakė jis.
Veiksmų jau imtasi
Medikų išsakytus teiginius komentuoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Peticijoje išvardytais klausimais jau yra dirbama. Kalbamasi su ekspertais, medikų atstovais, jaunaisiais gydytojais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Sistemos ydos matomos ir žinomos. Daug važinėju po regionus, bendrauju su gydymo įstaigų vadovais, medikais, vietos valdžia, pacientais. Norint gelbėti sveikatos sistemą, būtina ją pertvarkyti. Mes apie būsimas pertvarkas kalbame ir tariamės, neskubame, nes tai jautru ir būtinas platus sutarimas. Pavyzdžiui, yra kalbama apie tai, kaip, siekiant išsaugoti visas gydymo įstaigas, jas perprofiliuoti, kad nė vienos nereikėtų uždaryti. Tarkim, kad regioninės galėtų teikti daugiau slaugos paslaugų, kad jose būtų prieinama būtinoji pagalba, šeimos gydytojų paslaugos. Būtent čia yra jų stiprybė, o specializuotas sudėtingesnes paslaugas galbūt galėtų teikti didesnės gydymo įstaigos, turinčios daugiau galimybių. Be to, reikėtų paminėti ir tai, kad pačios įstaigos taip pat galėtų aktyviau ieškoti vidinių rezervų, pvz., peržiūrėdamos viešųjų pirkimų planus ir tradicijas, nes, kaip rodo kai kurių įstaigų audito rezultatai, šimtai tūkstančių eurų yra panaudojami ne pagal paskirtį“, – sako ministras.
Kalbant apie peticijoje išvardytus reikalavimus, jis keliais punktais išdėstė savo nuomonę.
„Pavyzdžiui, dėl medikų algų. Neabejotinai medikų atlyginimai kils ir toliau. Darome viską, ką galime ir kiek nuo mūsų priklauso. Jau yra sutarta, kad kitais metais didžiąją dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų, t. y. ne mažiau kaip 50 proc., reikėtų skirti būtent medikų algoms didinti. Kiek konkrečiai jos kils, dar sudėtinga kalbėti, bet užtikrintai galiu pasakyti, kad tai planuojama nuo kitų metų liepos.
Norėčiau priminti, kad paskutinį kartą Lietuvoje gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis buvo didinamas vidutiniškai 8 proc. prieš 3 mėnesius, liepos pradžioje, ir tiek pat – pernai.
SAM yra sudaryta darbo grupė, kuri turės pateikti konkrečių pasiūlymų, kiek ir kaip turėtų būti didinami atlyginimai, kokios naujos gydymo paslaugos turėtų būti pradėtos kompensuoti (šiuo metu daugiau kaip 40 paslaugų laukia eilėje, kol bus pradėtos kompensuoti), kokių paslaugų įkainius reikėtų didinti. Visais šiais klausimais būtina pasiekti kuo platesnį sutarimą, tad šioje darbo grupėje dalyvaus ne tik LRV, SAM, VLK ir kitų institucijų atstovai, bet ir medikų, pacientų organizacijų atstovai. Jie yra labai svarbūs partneriai, kurie taip pat žino realią sveikatos sistemos finansinę situaciją ir kurie, be abejo, padės rasti geriausius sprendimus, kaip panaudoti didėjantį sveikatos apsaugos finansavimą. Esu tikras, kad rasime visoms pusėms priimtinų sprendimų.
Be to, svarbu suprasti ir tai, kad PSDF biudžeto galimybės, deja, yra ribotos. Norint Lietuvoje padidinti medicinos darbuotojų atlyginimus tiek pat, kiek planuojama kaimyninėje Latvijoje, – vidutiniškai 80 proc., Lietuvos PSDF biudžetui reikėtų papildomai turėti apie 760 mln. eurų. O 2018 metų PSDF biudžetas didėja 11 proc. (173 mln. eurų), taigi, norint didinti atlyginimus 80 proc., PSDF biudžetas turėtų didėti ne 11 proc., o beveik 60 proc. ir sudaryti ne 1,7 mlrd. eurų, o 2,5 mlrd. Eur.
PSDF galimybės yra tokios, kokios yra. Tad norint medikų atlyginimus šiemet didinti 30 proc., o kitais metais – 50 proc., reikalingi papildomi asignavimai iš valstybės biudžeto, nes tiek pinigų PSDF neturi. Deja. Tad, jei Seimas priims fiskalinės drausmės neatitinkantį biudžetą, o šalies vadovė jį pasirašys, medikų algos didėti gali. Žinoma, galimas ir kitas kelias – visas PSDF rezervo lėšas skirti tik medikų algoms didinti, bet tokiu atveju nebeliktų pinigų naujoms gydymo paslaugoms, vaistams ir t. t.
Dėl įstatymo atšaukimo. Jis priimtas dar praeitos kadencijos Seime ir įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. Mano nuomone, jame reikėtų keisti esminį dalyką – užuot baudus, skatinti gydymo įstaigas už gerus rezultatus. Tad tai galėtų būti koreguojama Seime. Be to, kiek pamenu, šio įstatymo priėmimą sveikino tarptautiniai ekspertai, pacientų organizacijos.
Dėl VLK ir TLK taikomų baudų gydymo įstaigoms – šis klausimas sprendžiamas ir jau ne kartą kalbėta su VLK vadove J. Sabaliene, kad neturėtų būti tokių dalykų, nes tai neigiamai veikia medikų bendruomenę, kuri ir taip yra pervargusi. Kaip tik ryt su VLK vadove apie tai vėl kalbėsiuosi ir jai bus pavesta per kuo trumpesnį laiką šią problemą išspręsti, nes tam nereikia didelių teisinių pokyčių. Tai numatyta tik TLK sutartyse, tad turi būti patvirtintos naujos tipinės TLK sutartys su paslaugų teikėjais, ir neturi likti jokių išieškojimų ir baudimų.
Kodėl nebuvau penktadienį? Penktadienį tuo metu lankiausi Tauragėje ir bendravau su vietiniais medikais. Tai darau kiekvieną penktadienį, kai vykstu į regionus, kur kalbuosi su vietos valdžia, medikais, gydymo įstaigų vadovais, pacientais, kaip būtų galima spręsti jiems aktualias problemas, kaip pasiruošti būsimoms permainoms, kurios būtinos gelbėti sveikatos sistemą. Ji, deja, tokia susidarė ne per vieną dieną, o per daug metų“, - teigia A. Veryga.
