Tad kas yra tie paslaptingieji psichedelikai, kodėl tai nėra įprasti narkotikai ir kaip jie gali būti naudojami gydytojų? Apie šią kontroversišką temą kalbėjome su gydytoju psichiatru Jonu Fugaliu.

Ieškant informacijos apie psichedelikus, galima rasti ir kitokį jų pavadinimą – psichodelikai. Visgi, pasak gydytojo, didelio skirtumo, kaip tarsime ar rašysime šį žodį, nėra, mat tai verstinis žodis iš anglų ir graikų kalbos (psyche delios, mind revealing, sen. gr.). Kadangi šių medžiagų tyrimai yra dar labai nauji, vieno priimto termino nėra. Tad ir tekste juos vadinsime psichedelikais.

Psichedelikai – kas tai yra?

Psichedelikai, kaip paaiškina J. Fugalis, yra tokios medžiagos, kurios plečia sąmonės lauką. Tai gali būti LSD, DMT, psilocibinas – magiškųjų grybų veiklioji medžiaga, kuri kol kas yra labiausiai ištyrinėta. Visos šios medžiagos veikia per serotonino receptorius smegenyse ir sukelia įvairius potyrius – haliucinacijas, vaizdinius ar praplėstą sąmonės lauką, kai galima pradėti sieti dalykus, kurie be šių medžiagų nėra tokie suprantami.

„Kaip jie veikia, priklauso nuo skirtingų medžiagų. Psichedelikai „išjungia“ mūsų smegenyse sistemą, angliškai vadinamą „brain default network“, lietuviškai šio pavadinimo atitikmens dar neradau. Tai tokia sistema, kuri smegenyse atlieka savęs apibūdinimo, savirefleksijos, kritiškumo sau bei savęs projektavimo ateityje funkciją. Kai pavartojamas psichedelikas, ši funkcija išjungiama, ,,smegenys persikrauna” ir tuo metu lieka giluminiai impulsai, giluminiai jausmai, tam tikras archajiškas turinys, kurį turime nuo gimimo, bet dažniausiai nejaučiame“, – kalbėjo gydytojas psichiatras.

Gydytojas psichiatras Jonas Fugalis

Psichedelikai pagaminti iš augalinių medžiagų, tačiau gamybos būdai būna skirtingi. Pavyzdžiui, taip vadinami magiškieji grybai vartojami mažai apdoroti – sudžiovinti arba net žali. Tuo metu LSD yra pusiau sintetinė medžiaga, o DMT yra gaunamas iš augalo ajahuaskos, iš kurio daroma arbata.

Dažnai galvojama, kad psichedelikai ir narkotikai yra tas pats. Tačiau, pasak gydytojo, šios medžiagos ir jų tikslas yra skirtingas, tad ir tapatinti jų nereikėtų.

„Mano nuomone, psichedelikų negalime vadinti narkotikais. Narkotikai apibrėžiami trimis savybėmis – malšina skausmą, tai yra analgezė, slopina sąmonę – anestezija, narkozė ir sukelia priklausomybę, pavyzdžiui, alkoholis, marihuana, kokainas, tramadolis, heroinas, fentanilis. Psichedelikai tiesiogiai skausmo nemažina. Be to, narkotikai kelia priklausomybę, o psichedelikai – ne. Taip pat, panašu, kad psichedelikai neturi per didelės dozės, kuri būtų mirtina bei narkozės nesukelia. Taigi psichedelikai neatitinka nei vienos iš šių savybių“, – sakė J. Fugalis.

Įdomu tai, kad dažnai svaigintis su psichedelikais, kaip su narkotikais, iš esmės neįmanoma.

„Visų pirma, psichedelikų patirtis yra labai intensyvi, ilgai trunkanti. Antra, dvi dienas iš eilės vartojant haliucinogeninių grybų, jie nebeveiks, nes turi būti tam tikras „atšalimo“ laikotarpis“, – pasakojo gydytojas.

Deja, tačiau su psichedelikais žmonės gali patirti ne tik geras, tačiau ir blogas, gąsdinančias patirtis. Jos neretai vadinamos „bad trip“, tai yra blogos kelionės. Bet apie psichedelikų neigiamas puses – kiek vėliau.

Magiškieji grybai

Naudojami šimtus metų

Psichedelikai nėra šių laikų atradimas. Kaip psichiką veikiančios medžiagos jie buvo naudojami jau šimtus metų. Pavyzdžiui, paprastąją skalsę, iš kurios dabar gaminamas LSD, jau prieš šimtus metų naudojo graikai religinėms apeigoms.

Tuo metu Peru džiunglėse, virdami ajahuaskos arbatą, šamanai išgaudavo DMT medžiagą, kuri dabar taip pat naudojama kaip psichedelikas.

„Magiškieji grybai auga visame pasaulyje, net Lietuvoje jų yra. Senovėje majai buvo itin dažni grybų vartotojai. Patys psichedelikai seniau buvo vartojami dažniausiai dėl religinių, šamanų apeigų“, – pasakojo gydytojas.

Psichedelikai ypač populiarūs buvo ir prieš kelis dešimtmečius, tačiau jų era baigėsi, kai JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paskelbė karą narkotikams. Iš šių laikų tikriausiai ir ateina suvokimas, kad psichedelikai yra blogis ir jokių gydomų savybių neturi.

„Šis mąstymas ateina iš senų laikų, kai JAV Ričardas Niksonas paskelbė karą prieš narkotikus. Tuo metu kilo hipių judėjimo pasipiktinimas dėl Vietnamo karo, o ir psichedelikai buvo vartojami per dažnai ir ne taip, kaip reikia, todėl situacija buvo tikrai sudėtinga. Didžiausia problema ta, kad nors tuo metu psichedelikų savybės jau buvo tyrinėjamos, po paskelbto karo prieš narkotikus, visa tyrimų medžiaga buvo sunaikinta. Visi tyrimai buvo nutraukti, duomenų iš to laikotarpio neturime“, – sakė J. Fugalis.

Tyrimai, pasak pašnekovo, atnaujinti buvo visai neseniai, per pastaruosius dvejus dešimtmečius, kai Anglija, Šveicarija pradėjo bandyti gydančias psichedelikų savybes.

Šiuo metu Lietuvoje psichedelikai nėra legalūs, už juos taikomas baudžiamasis kodeksas.

Smegenyse neuronai iš dalies gali atsikurti

Kaip jie gali padėti gydymo tikslais?

Pasak gydytojo psichiatro, svarbu išskirti dvi vartojimo rūšis. Pirma – pramoginis vartojimas.

„Tai nėra saugus vartojimas, nes tai nėra saugi, kontroliuojama aplinka, kurią stebi medikas. Žmogus gali patirti didelę psichologinę traumą, gali kilti didelis nerimas, o tada, nuvažiavus į priėmimo skyrių, dar gali būti taikomas ir baudžiamasis kodeksas. Tad pramoginis vartojimas tikrai nėra skatintinas. Be to, jei perkame nelegaliai, niekada nežinome, kokią iš tiesų medžiagą gausime“, – perspėjo gydytojas.

Antra rūšis – vartojimas gydymo tikslais.

J. Fugalis pabrėžia, kad kol kas tai nėra patvirtinti medikamentai, o visa analizė yra tik antros fazės klinikinių tyrimų būsenoje.

„Tai reiškia, kad nedidelė žmonių grupė su tam tikromis ligomis gauna psichedelikus, bet kol kas viskas vyksta mažomis apimtimis. Trečioje tyrimų fazėje dalyvaus daugiau žmonių. Šiuo metu jau yra atlikta apie 100 studijų. Geri rezultatai pastebėti su magiškaisiais grybais ir psilocibinu – jie padėjo gydant depresiją ir ypač tokią, kuri rezistentiška gydymui, įprastiems antidepresantams. Atlikti tyrimai rodo, kad psilocibinas gali būti naudingas gydant priklausomybę nuo alkoholio, dėl mirties kylantį nerimą sergant vėžiu, suicidines būkles, nervinę anoreksiją, nerimo sutrikimus“, – apie naujus tyrimus pasakojo J. Fugalis.

Pasak gydytojo psichiatro, viename tyrime buvo lygintas psilocibino ir antidepresantų veikimas. Įdomu tai, kad psichedelikų efektas buvo ne maženis, kaip ir antidepresantų.

„Psilocibino buvo duodamos 2 dozės per 3 savaites, tuo metu antidepresantų buvo duodama kasdien 6 savaites. Abiem grupėms buvo taikyta ir integruojamoji terapija. Pastebėti geri rezultatai. Simptomų visišką išnykimą su psilocibinu turėjo du kartus daugiau žmonių nei su antidepresantais. Klausimynas parodė, kad gyvenimo kokybė labiau pagerėjo magiškųjų grybų atveju“, – sakė J. Fugalis.

Smegenys

Panacėjos nereikia tikėtis

Visgi, pasak gydytojo, psichedelikai tikrai nėra panacėja, nes po 4 mėnesių daug ligos atvejų vėl atsinaujina. Todėl dar neaišku, kaip tiksliai reikėtų taikyti gydymo metodus.

„Be to, jau buvo laikai, kai žmonės psichedelikus galėjo laisvai gauti ir vartoti, bet tai tikrai neišgydė visuomenės.

Amerikos psichiatrų asociacija išplatino pranešimą, kuriame sakoma, kad kasdienis pramoginis psichedelikų vartojimas ne gydymo aplinkoje, tikrai nėra skatintintinas. Tačiau gydymo tikslais ši sritis turi būti tyrinėjama, nes gali atverti naujas galimybes“, – kalbėjo gydytojas.

Dar vienas tyrimų atradimas buvo tai, kad psilocibinas skatina smegenų neuroplastiškumą. Pašnekovas paaiškina, kad tai gana naujai mokslo atrasta snegenų savybė, reiškianti, kad smegenys gali keistis. Dėl smegenų plastiškumo žmonės pasveiksta po insulto, sugeba išmokti vėl vaikščioti. Tačiau ši geroji psilocibino savybė gali smegenis paveikti ir į blogąją pusę.

„Taigi, pavartojęs psichedelikų žmogus turi galimybių langą, gali pamatyti kitokius problemų sprendimo variantus nei įprastai ir keisti neproduktyvius modelius produktyviais. Bet, jei aplinka nėra kontroliuojama, prižiūrima, galima užfiksuoti patologinius elgesio modelius.

Manau, kad psichedelikai bus vienas iš psichofarmakoterapijos ateities vaistų. Psichedelikai už žmogų bėdų nesprendžia, jie tik atveria galimybių langą. Jei žmogus juo pasinaudos, tada gali įvykti geri pokyčiai. Mano nuomone, tai nuteikia itin pozityviai, kadangi šiuolaikiniai vaistai yra kuriami tam, kad žmogus nejaustų simptomų, kai kada juos užslopintų, jei nenori, nesigilintų į vidinius patyrimus, o psichedelikai, nori to ar ne, sukelia neišvengiamą susidūrimą su savimi ir savo būsenomis. Bet jau aišku, kad tai nebus nauja stebuklinga tabletė“, – apibendrino J. Fugalis.

Gydytojas taip pat pabrėžė, kad psichedelikai nebus skirti nuotaikos pagerinimui kasdienybėje, be to, tikriausiai tai netiks jauniems žmonėms, kurių smegenys dar vystosi. Taip pat, panašu, kad psicheledikų vartojimas polinkį turintiems žmonėms gali iššaukti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, psichozę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją