Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) specialistai patikrino ir išanalizavo informaciją apie daugiau nei 3 tūkst. kosmetikos gaminių tiekimą į Lietuvos rinką bei įvertino šių gaminių saugą.
Pagal kosmetikos gamintojų ir platintojų pateiktą informaciją 2007 m. buvo nustatyti 152 gaminiai, kurių sudėtyje buvo kosmetikoje draudžiamos naudoti cheminės medžiagos, iš jų 151 gaminio sudėtyje buvo m-fenilendiamino.
Po įspėjimų dalis gamintojų ir platintojų atsisakė teikti tokius gaminius į Lietuvos rinką arba pakeitė šių gaminių cheminę sudėtį. Tačiau pasitaikė atvejų, kad prekyboje vis dar buvo rasta kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje buvo šios medžiagos.
VVSC pranešime teigiama, kad dažniausia reakcija į netikusius plaukų dažus – alergija. Apie 5 proc. žmonių, nuolat naudojančių plaukų dažus, išsivysto alerginės odos reakcijos, kurios pasireiškia galvos srities, kaklo, veido paraudimu ir niežėjimu. Sunkesniais atvejais gali patinti veidas ir galvos sritis. Labai retais atvejais išsivysto sisteminė viso organizmo reakcija.
Taigi rinktis dažus, anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės Ievos Kisielienės, verta itin atidžiai. Specialistė pataria bent jau rinktis kuo natūralesnius, greičiau nusiplaunančius dažus, kurie padengia tik plauko paviršių.
Dar geriau plaukus dažyti natūraliais žolelių dažais, gaminamais iš tam tikrų džiovintų ir smulkintų augalų. Šių augalinių dažų privalumas yra tai, kad jie ne tik pakeičia plaukų spalvą, bet juos atgaivina bei sustiprina. Šie dažai apsaugo galvos odą nuo pleiskanų, sustiprina plaukų šaknis. Tačiau tai kainuoja daugiau laiko ir pastangų.
Nors manoma, kad plaukams labiausiai kenkia šviesiai dažantys plaukų dažai, minėto fenilenediamino daugiau yra rudos, tamsiai mėlynos ir juodos spalvos dažuose. Beje, šios spalvos vyrauja gaminant blakstienų tušą bei pėdkelnes.
Alergiją, o kai kurių mokslininkų nuomone, netgi vėžį, sukelia ir dažuose esanti fenilenediamino atmaina aminofenolas, kuris odoje skyla į paracetamolą – temperatūrą ir skausmą mažinantį vaistą.
Grožio kaina
Plaukų dažai – ne vienintelis šiuolaikinės civilizacijos produktas. Šiandien alergiją gali sukelti net paprasčiausiai kremai, dantų pastos, burnos skalavimo priemonės, kvepalai, losjonai, dezodorantai, įvairūs plovikliai.
Be to, dauguma moterų neįtaria esančios alergiškos nikelio sulfatui, kuris taip pat labai paplitęs: iš jo gaminami virbalai, durų rankenos, papuošalai, akinių rėmeliai, pagaliau džinsų sagos, diržų sagtys ir pan. Kai kurių tyrimų duomenimis, Europoje šiai medžiagai jautrios apie pusė alergiškų moterų.
Konkrečius ligą sukėlusius alergenus nustatyti sunku. Ištirti šimtų jų poveikį vienam žmogui neįmanoma, todėl aptikti būtent tą, kuriam žmogus jautrus, sudėtinga.
Europoje nuo alergijos kenčia 35 proc. Lietuvoje šis negalavimas nustatytas maždaug 10 proc. gyventojų, tačiau manoma, kad tikrieji skaičiai didesni.
Apsisaugoti nepavyks
Lietuvos alergologijos centro vadovė prof. Rūta Dubakienė įspėja, kad alergija yra įgyjama. Atsiradus alergijai vienai ar kitai cheminei medžiagai, problema lieka visam gyvenimui. Vienintelis gydymo būdas – vengti kontakto su alergizuojančia medžiaga.
„Apie alergijos atsiradimą visuomenėje sklando daugybė mitų. Iš esmės problema – ne pati medžiaga, bet tam tikros žmogaus organizmo savybės, dėl kurių jis į tą medžiagą reaguoja. Žinoma, yra medžiagų, kurios alergines reakcijas sukelia dažniau, turi potencialias savybes greičiau įjautrinti žmogaus organizmą, tačiau net ir jos pavojingos ne visiems žmonėms“, - teigė medikė.
Anot R. Dubakienės, alergijos atsiradimą gali paskatinti ne tik dažnas chemikalo vartojimas, bet ir stresai, chroniškos ligos, organizmo hormoninės pusiausvyros pokyčiai ar net nuolatinis buvimas patalpose, kuriose itin sausas oras. Tačiau visi šie veiksniai – tik papildomos sąlygos. Savaime jie alergijos nesukelia.
„Žmonės dažnai mano, kad svarbiausias alergijos požymis – niežulys. Šis nemalonus pojūtis gali būti daugybės ligų pasekmė – cukraligės, osteochondrozės, skydliaukės, kepenų sutrikimų. Jeigu niežulio nelydi išbėrimas, paburkimas ar kitoks odos pažeidimas, tai tikrai nėra alergija“, - pabrėžė alergologė.
Beje, kosmetikos priemonių keliama alergija paveikia tik odą. Čiaudulį, dusulį, krenkštimą sukelia kitokie alergenai.
Anot R. Dubakienės, alergija nėra sena problema. Jos požymiai išaiškinti maždaug prieš 100 metų. „Tačiau ateityje alergiškų žmonių tik daugės. Tai ekologinė, aplinkos problema, su kuria kovoti beviltiška. Bet kuriuo atveju atgal į gamtą nebegrįšime, todėl belieka prisitaikyti prie to, ką sukūrėme“, - svarstė medikė.
Anot pašnekovės, ne veltui naujausios tyrimų kryptys nukreiptos į genetiką bei kitokias manipuliacijos su imunine sistema. Esą jeigu apsisaugoti nuo aplinkos neįmanoma, prie jos belieka tik prisitaikyti kuriant vaistus, kurių dėka žmogus į aplinką nereaguos.
„Bijantiems alergijos galiu duoti tik vieną patarimą – naudoti natūralias priemones: dažytis svogūnų lukštais, ramunėlėmis, teptis plaktu kiaušiniu. Tuo tarpu cheminių dažų sudėtyje visada bus medžiagų, dėl kurių virs diskusijos. Antraip jie prastai dažytų ir moterims tektų vaikščioti žilais plaukais“, - šyptelėjo pašnekovė.
