aA
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų. Nors pasaulinės sergamumo tendencijos visame pasaulyje išlieka gąsdinančios, mokslo pažanga teikia vilties. Proveržį sukėlusi imunoterapija kaip pirmos eilės gydymas jau taikomas daugelyje pažangių Europos Sąjungos (ES) šalių, tačiau Lietuvoje situacija išlieka dvejopa ir kelia klausimą – kada pasivysime Europą?
Plaučių vėžys
© Shutterstock

Plaučių vėžys yra klastinga liga, kurios simptomai dažniausiai pasireiškia vėliau, kuomet liga yra pažengusi, rašoma pranešime spaudai.Tokiais atvejais operacijos, chemoterapija ar spindulinis gydymas yra mažai veiksmingi, todėl svarbu užtikrinti inovatyvių gydymo metodų prieinamumą, kurie padėtų plaučių vėžiu sergantiems pacientams valdyti ligą ir pasiekti efektyvių rezultatų.

Šiandien vienu efektyviausių gydymų laikoma imunoterapija ankstesnius gydymo metodus pranoko ne tik dėl efektyvių rezultatų – didesnių pacientų išgyvenamumo rodiklių, bet ir žymiai geresnės sergančiųjų savijautos gydymo metu.

„Daugelis klinikinių tyrimų ir kasdienė klinikinė praktika įrodė, kad imunoterapija yra žymiai efektyvesnis ir saugesnis gydymas nei chemoterapija. Imunoterapija labai gerai toleruojama, nepageidaujami poveikiai reti, o jei pasitaiko – lengvai valdomi. Pacientas kelis metus gali gydytis efektyviais imunoonkologiniais vaistais be nepageidaujamų, chemoterapiniam gydymui būdingų, poveikių“, – sako Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos profesorius Marius Žemaitis.

Nobelio premija apdovanotos imunoterapijos esminis skirtumas nuo ankstesnių gydymo metodų yra tas, kad ji tiesiogiai neveikia vėžinių ląstelių, o suaktyvina organizmo imuninę sistemą, kuri atpažįsta vėžines ląsteles ir gali su jomis kovoti.

„Taikant imunoterapiją, žymiai prailgėja pacientų išgyvenamumas, dėl aktyvintos ir nuolat priežiūrą atliekančios imuninės sistemos daliai sergančiųjų stebimas ilgalaikis efektas, taip pat pagerėja gyvenimo kokybė“, – teigia profesorius.

Progresui trukdo biurokratija

Lietuvoje išplitusio plaučių vėžio gydymui imunoterapija yra kompensuojama tik tuo atveju, jeigu pacientui nepadeda standartinis gydymas – chemoterapija.

„Negalime pacientams pradėti gydymo nuo imunoterapijos, nes kol kas Lietuvoje tai nėra kompensuojama. Kai pacientui nepadeda gydymas chemoterapija ir liga progresuoja, tik tada yra kompensuojami imunoonkologiniai vaistai“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė.

Vaida Gedvilaitė
Vaida Gedvilaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

Europoje tik Serbija, Latvija ir Lietuva netaiko imunoterapijos pirmos eilės gydymui. Gydytojos teigimu, Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumui trukdo biurokratija, kuri turi įtakos ilgai trunkančiai vaistų kompensavimo tvarkai.

„Lietuvoje praeina nemažai metų, kol vaistas įtraukiamas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Ekonomiškai stipriose valstybėse šie procesai daug trumpesni ir naujausias gydymas pacientams yra skiriamas iškart arba praėjus vos dviems mėnesiams po jo registravimo“, – sako V. Gedvilaitė.

Šiandien Amerikos ir Europos gydymo rekomendacijose teigiama, kad pirmiausia pažengusių stadijų plaučių vėžiu sergantiems pacientams reikia skirti gydymą imunoterapiniais vaistais monoterapija arba kartu su chemoterapija, tačiau gydytojos V. Gedvilaitės nuomone, Lietuvoje tenka laukti ne vienerius metus iki rekomendacijų įgyvendinimo.

Gydymą gauna tik dalis Lietuvos pacientų

Profesorius M. Žemaitis imunoterapijos prieinamumo situaciją Lietuvoje vertina dvejopai. Pirmiausia jis įžvelgia teigiama pusę – imunoterapinių vaistų kompensavimą, kaip antros eilės gydymą, nustačius plaučių vėžio progresą po taikytos chemoterapijos.

Tačiau profesorius pažymi, jog neturint galimybės skirti imunoterapijos, kaip pirmaeilį gydymą, Lietuvoje susiduriame su keletu problemų.

„Įrodyta, kad tik apie pusė pacientų dėl savo sveikatos būklės, nepageidaujamų poveikių, po ligos progreso gauną antros eilės gydymą. Taigi, maždaug pusei visų plaučių vėžiu sergančiųjų yra atimama galimybė gauti efektyvų imunoterapijos gydymą“, – tikina profesorius.
Kitas svarbus aspektas, pasak profesoriaus, yra tas, kad imunoterapija žymiai efektyvesnė skiriant ją kaip pirmos eilės gydymą ir jos efektyvumas yra mažesnis, skiriant kaip antros eilės gydymą.

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Agnės Gaižauskienės teigimu, mokslo pažanga jau suteikė galimybes sukurti vaistus, galinčius padėti sunkiai sergantiems žmonėms, todėl būtina siekti, kad jie būtų prieinami Lietuvos pacientams.

„Mokslininkai nuolat atranda naujų ir pažangių gydymo metodų, suteikiančių vilties viso pasaulio pacientams suvaldyti tokias sudėtingas ligas kaip plaučių vėžys. Turime į ką lygiuotis – imunoterapija jau daugelyje ES šalių yra taikoma kaip pirmos eilės gydymas, norėtųsi, kad Lietuva nebūtų paskutiniųjų sąraše ir turėtume galimybes inovatyviausius gydymo metodus skirti ir savo šalies pacientams. Šiandien imunoterapija yra vienas iš efektyviausių ir saugiausių plaučių vėžio gydymo metodų, o tai yra svarbiausi argumentai, į kuriuos valstybė turėtų atsižvelgti“, – teigia A. Gaižauskienė.

Plaučių vėžys taps lėtinė liga

Japonijos mokslininkų grupė prieš daugiau nei du dešimtmečius – 1992 m. – atradusi vieną iš savalaikės ląstelių žūties baltymų prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį plaučių vėžys gali tapti lėtine liga, kuri bus valdoma imunoterapija.

Profesoriaus M. Žemaičio teigimu ne tik plaučių vėžio, bet ir kitų onkologinių ligų pasaulinės gydymo prognozės, atsižvelgiant į molekulinės genetikos ir imunologijos mokslo perspektyvą bei progresą yra džiuginančios.

„Iki imunoterapijos eros pasauliniame kontekste per metus sulaukdavome vos vieno kito teigiamo klinikinio tyrimo ir naujo vaisto, nuo kurio atradimo iki įvedimo į klinikinę praktiką užtrukdavo metų metus.

Tačiau šiandien, taikant šiuolaikiškus molekulinės genetikos ir imunologijos tyrimus, naujus klinikinių tyrimų dizainus, vis daugiau inovatyvių gydymo metodų ir vaistų per gana trumpą laiką yra įdiegiami į kasdienę klinikinę praktiką“, – sako prof. M. Žemaitis.

Imunoterapijoje yra naudojami medicinoje proveržį sukėlę biologiniai vaistai. Jie tapo pagrindiniu gydymo metodu daugeliui ligų, įskaitant onkologinius susirgimus, diabetą, išsėtinę sklerozę, miokardo infarktą, insultą, reumatoidinį artritą, kitas reumatines ir autoimunines ligas.

Biologiniai vaistai kuriami biotechnologinių metodų pagalba iš gyvų organizmų ląstelių, pavyzdžiui, žmogaus, gyvūnų, bakterijų, mikroorganizmų ar augalų išgaunant veikliąsias medžiagas, kurios yra didesnės ir sudėtingesnės struktūros, palyginti su cheminiais vaistais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.5000

Ministras Veryga: ugdymo įstaigos negali reikalauti medicininių pažymų nelankymui pateisinti (8)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) sulaukia nusiskundimų iš tėvelių ir medikų, kad...

Gydytojai paviešino, kiek jiems sumokėjo už darbą: didžiausios sumos nugulė kitur (212)

Dar pernai gruodį Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) gyrėsi, kad gydytojų ir slaugytojų...

Siūloma, kad gydymo įstaigoms būtų išduodamos tik elektroninės licencijos

Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) siūlomiems teisės aktų...

SAM tęsia tradiciją: kviečia rinkti sveikos gyvensenos puoselėtojus (1)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) vėlei kviečia siūlyti žmones, organizacijas, neformalius...

Gydytojas Morozovas: ką turėtumėte žinoti, kai į rankas patenka bet kokių vaistų dėžutė (29)

„Daktare, jūs man čia tokį vaistą paskyrėte. Na, tai aš lapelį viduje paskaičiau ir žinote...

Top naujienos

Kaip atrodytų branduolinis karas tarp Rusijos ir NATO: mokslininkai įvardijo šiurpias pasekmes  (34 milijonai aukų per pirmąsias 5 karo valandas) (129)

Lietuvos pašonėje tarp Rusijos ir NATO kyla konfliktas, Kremlius panaudoja branduolinį ginklą –...

Užkalnis rado restoraną, kuris drįsta tiesiog gaminti maistą (99)

Nežinau kaip jums, o man kartais būna nusibodę restoranai, kavinės, užeigos, sriubos studijos,...

Savo kūnu prekiaujantys vyrai narkotikus leidžiasi miesto centre: išleidžiamų sumų skaičiai – bauginantys (94)

„Kodėl jums nepasilikus dar šiek tiek ilgiau su mumis ir nesuvalgius „Chili con carne“; turime...

Mažas taškelis ant kūno – tik katastrofos pradžia: kaip suvaldyti žaibiškai progresuojančią ligą (35)

Meningokokinė infekcija – ūmi bakterinė infekcija, kuria dažniau suserga vaikai iki 5 metų...

Simona Nainė atvirai apie grožio standartus: nesijaučiu, kad turiu prieš kažką atrodyti ledinė (88)

Šou pasaulyje, scenoje ir žmonių dėmesio centre Simona Nainė praleido daugiau nei pusę savo...

Pamojuokite vasarai atsisveikindami: prasideda šalnos (5)

Astronominis ruduo prasidės vėsiais su šalnomis orais . Sinoptikai šalnas žada jau ne tik dirvos...

Gera žinia keliaujantiems: Vilniuje ir Kaune viešuoju transportu galima naudotis nemokamai (146)

Sekmadienį Vilniuje ir Kaune galima nemokamai keliauti viešuoju transportu .

Garsus muzikos prodiuseris Markas Ronsonas prisipažino esąs sapioseksualas

Muzikos prodiuseris sako, kad yra sapioseksualas, praneša people.com. Ketvirtadienį televizijos...

Atvira liepsna užsiplieskusiame name žuvo žmogus

Sekmadienį Vilniaus ugniagesiai gavo pranešimą, kad žmonės mato atvira liepsna degantį namą, o...

Mirė Paris Hilton senelis, viešbučių magnatas Barronas Hiltonas (26)

Savo namuose Los Andžele mirė Barronas Hiltonas, viešbučių magnatas, išplėtęs savo tėvo...