- Ką veikėte Pietų Korėjoje? Kiek laiko ten praleidote?
- Į Pietų Korėją vykau mėnesiui tęsti savo rezidentūros studijas, stažuotis ortognatinės chirurgijos srityje. Pietų Korėja garsėja savo pasiekimais šioje srityje, todėl rinkausi tikslingai. Mano mentorius, veido ir žandikaulių klinikos profesorius KIM Jae-seung, atlieka daugiausiai per metus ortognatinių chirurgijų Pietų Korėjoje. Aš buvau pirmoji europietė atlikusi stažuotę toje ligoninėje. Didžiausią įspūdį profesoriui paliko tai, kad turėsiu dvigubą išsilavinimą – ir medicinos, ir odontologijos. Šis žmogus labai stropiai dalinosi savo patirtimi. Profesorius pasitiko mane oro uoste ir visada buvo šalia, sakydamas, kad aš labai drąsi atvykusi tokį kelią visiškai viena būtent dėl stažuotės.
Jis praleido su manimi laiką ne tik operacijų metu, per kurias asistuodavau, tačiau ir po jų – stengėsi aprodyti Seulą, kartu pietaudavome ir vakarieniaudavome. Mano atmintyje įstrigo tai, jog korėjiečiai yra tikrai nuostabūs žmonės. Buvau kviečiama į visus renginius, supažindinta su profesoriaus šeima ir vaikais, pakviesta ir į namus, todėl jaučiausi kaip dalis didelės šeimos. Dalyvavau medicininės laidos filmavime, kaip profesoriaus kviestinis svečias. Po jos mane pakvietė dar kartą aptarti skirtumus tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos Sveikatos sistemų.
- Galbūt žinote, kokie Lietuvos ir Pietų Korėjos skirtumai ruošiant jaunąjį mediką darbui?
- Pietų Korėjoje galimi du būdai stoti į mediciną. Vienas iš jų – iškart po mokyklos stoti į mediciną, tada studijas tęsti 6 metus ir metus laiko praleisti internatūroje. Lietuvos sistemoje ji yra integruota į esamus 6 metus. Kitas būdas – studijuoti bakalaurą 4 metus, išlaikyti stojimo egzaminą į mediciną ir tęsti 4 metus medicinos studijų ir 1 metus internatūrą. Šiuo metu antrą būdą stengiasi panaikinti geriausi universitetai, nes mano, kad tie, kas įstoja tiesiai po mokyklos, yra gabesni studentai. Po baigimo nėra bendro stojimo į internatūras – kaip Lietuvoje. Dažniausiai internatūrą korėjiečiai renkasi tikslingai: eina į tas ligonines, kuriose norės būti rezidentu. Taip yra todėl, kad Pietų Korėjoje yra 50 mln. gyventojų ir daug ligoninių, jie turi didelį pasirinkimą.
- Ar tiesa, kad Pietų Korėjoje požiūris į gydytojus kitoks nei mūsų šalyje?
- Pietų Korėjoje jaučiama didelė pagarba medikams ne tik iš pacientų, bet ir valstybės, ko nepalyginsi su Lietuva. Medikai ten turi aukštą socialinį statusą ir yra vieni turtingiausių žmonių. Laidos metu, kai man teko pasakyti, kokia yra vidutinė veido ir žandikaulių chirurgo alga dirbant universitetinėje ligoninėje, nuostabos neslėpė laidos vedėja – nesuprato, kaip tai išvis įmanoma.
- Kodėl taip atsitinka, kuo skiriasi medicina Pietų Korėjoje ir Lietuvoje?
- Korėjiečiams paaiškinus esamą mūsų sveikatos sistemą – viskas tapo suprantama. Mokant Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), mes turime nemokamą mediciną, kuri ir sukelia problemas gydytojams. Kai pasakiau, kad Lietuvoje medicina yra nemokama, išgirdau korėjiečius sakant, kad visi norėtų gyventi Lietuvoje. Visi, išskyrus Lietuvos medikus. Tai kuo skiriasi medicina Pietų Korėjoje? Jie moka 6,46 proc. privalomąjį valstybės draudimą, kaip mūsų PSD, tačiau su šiuo draudimu 30 proc. gydymo išlaidų pacientas apmoka pats (10 proc. esant sunkioms ligoms iš sąrašo pvz. onkologinėms). Net esant skubiai pagalbai mokama 30 proc. gydymo išlaidų. Todėl dauguma korėjiečių turi privatų draudimą ir moka maždaug po 20 eurų kiekvieną mėnesį, o draudimas apmoka likutį. Sunkių operacijų įkainiai yra labai dideli, siekiantys dešimtis ir šimtus tūkstančių, kaip pavyzdžiui, esant onkologinėms rekonstrukcinėms operacijoms. Todėl 10 proc. likutis pacientams vis tiek išlieka didelis, dėl to yra papildomas draudimas esant onkologinėms ligoms. Tokiu atveju mokama 20 eurų per mėnesį ir vienkartinis mokestis nustačius onkologinę ligą – apie 30 000 Eur. Korėjiečiai yra patenkinti savo sistema.
Esminis skirtumas, kad jų sistema nėra orientuota į šeimos gydytoją. Tokia specialybė yra, bet ji nėra populiari. Kadangi jie turi nesuskaičiuojamą kiekį privačių ligoninių, kurios visos apmokamos iš valstybinio sveikatos draudimo, nėra didelių eilių. Pacientams nereikia laukti eilėse pas šeimos gydytoją, kad galėtų pasakyti apie skaudančią akį ir gautų siuntimą pas oftalmologą, pas kurį laukti eilėje vėl teks mėnesį. Pacientai registruojasi pas bet kurį specialistą, bet kurioje ligoninėje, išskyrus universitetinę, kuriai būtinas siuntimas iš specialisto. Lietuvos sistema apkrauna šeimos gydytoją, ir kelia pačias didžiausias problemas, dėl kurių kažkodėl visada kaltinami medikai. Pacientų pasipiktinimas visada išliejamas ant gydytojų, lyg mes galėtume kažką pakeisti. Lietuvos sveikatos sistemą reikėtų perorganizuoti, ji nėra naudinga nei pacientui, nei gydytojui. Šiuo metu ją ant savo pečių laiko medikai, bet, manau, visuomenė seniai pastebėjo, kad sveikatos sistema byra, ir turėtų būti keičiamas požiūris. Vienintelis likęs džiaugsmas yra pacientams, kurie sulaukė savo gydymo, jog jis yra apmokamas valstybės.
Operacijos, siejamos su estetika, Pietų Korėjoje nėra apmokamos draudimo. Ortognatinė operacija pacientui kainuoja maždaug 18 000 Eur. Profesorius turi po 2 operacijas per dieną, 4 dienas per savaitę. Tvarka ligoninėje panaši į šiuo metu esamą tvarką mūsų veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje. Asistuodavau profesoriui, operacijos metu išsamiai buvo mokoma. Personalas ypatingai malonus ir paslaugus, bendravome, taip pat leisdavome laisvalaikį, šventėme gimtadienius visi kartu. Kas itin įsiminė – visada buvau pagarbiai vadinama doctor Ina. Lietuvoje, mūsų sveikatos sistemoje, rezidentai vadinami studentais, resistentais, bet ne gydytojais. Tas mėnesis buvo atokvėpis nuo nuolatinio negatyvo tvyrančio Lietuvos sveikatos sistemoje.
- Kas buvo sunkiausia išvykus?
- Sunkiausia Pietų Korėjoje buvo laiko juostos pasikeitimas, per mėnesį nepavyko prie to prisitaikyti. Taip pat jaučiau didelį ilgesį šeimai, namams. Seule puiki infrastruktūra, metro, viskas lengvai pasiekiama. Tačiau visur labai daug žmonių, niekada niekur nebūsi vienas, man iš pradžių tai atrodė kaip chaosas. Korėjiečiai yra gana konservatyvūs. Daugumos gydytojų vaikai studijuoja užsienyje, arba net nuo mokyklos laikų yra siunčiami, pavyzdžiui, į JAV į šeimas, kurioms mokami pinigai už vaikų priežiūrą. Išsilavinimas yra svarbus šiai stipriai į ateitį pažengusiai šaliai, dauguma gavę išsilavinimą grįžta kurti šeimas į Pietų Korėją. Šioje šalyje pastebėjau maisto kultą, yra labai daug žibančių kavinių iškabų, retas kuris gamina namuose. Tačiau man tai buvo nuostabus laikas Pietų Korėjoje tiek profesiniu atžvilgiu, tiek asmeniniu požiūrio į mediciną pasikeitimu.
