aA
Praėjusiais metais vos išbandžius naujai sukurtas vakcinas nuo COVID-19, buvo paskelbti itin geri efektyvumo rezultatai. Visgi, pasaulyje paplitus delta atmainai, vakcinų efektyvumo procentas sumenko, o šiuo metu visus gąsdina nauja atmaina, nustatyta Pietų Afrikoje. Kiek iš tiesų vakcinos efektyvios prieš naujas atmainas ir kaip užsitikrinti kuo didesnę apsaugą, laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Vilniaus universiteto profesoriumi, gydytoju Vytautu Usoniu bei Nacionalinio vėžio instituto daktaru, gydytoju imunologu Mariumi Strioga.

Naujos atmainos – natūrali viruso eiga

Kaip laidoje pasakojo prof. V. Usonis, visi virusai laikui bėgant kinta, ne išimtis ir SARS-Cov-2, geriau žinomas kaip koronavirusas. Jau dabar matoma visa serija įvairių viruso atmainų, kurias registruoja ir virusologų tarnybos, ir Pasaulio sveikatos organizacija.

„Tai virusams būdingas procesas. Mums visada svarbu, ką viruso kaita reiškia praktiškai, koks jo užkrečiamumas, ar jis sukelia sunkesnę ligą ir, svarbiausia, ar vakcinos apsaugo nuo pakitusių virusų.

Nuo visų atmainų, kurios iki šiol buvo, vakcinos apsaugo. Tiesa, tas veiksmingumo vertinimas yra įvairus. Veiksmingumo procentai priklauso nuo to, koks yra mūsų tikslas. Jei kalbame apie apsaugą nuo mirties, nuo intensyviosios terapijos, ir šiandien ta apsauga išlieka labai aukšto lygio, tikriausiai daugiau nei 90 proc. Tuo metu kalbant apie galimybes užsikrėsti ir kurį laiką nešioti virusą ar sirgti lengva forma, šie veiksmingumo skaičiai tikrai yra mažesni“, – sakė profesorius.

Šiuo metu, pasak profesoriaus, mokslininkų akys nukrypusios į naują Pietų Afrikos atmainą. Stebima ir svarstoma, ar ji paplis, kaip greitai tai įvyks ir, svarbiausia, ar vakcinos nuo jos apsaugos bei kaip greitai ji perduodama. Kol kas apie šią atmainą žinomi tik virusologiniai ir genetiniai duomenys, tačiau jie dar labai preliminarūs, mat tam reikia laiko.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis
Prof. habil. dr. Vytautas Usonis
© DELFI / Domantas Pipas

„Didelė tikimybė, kad šio viruso užkrečiamumo lygis yra aukštesnis, lyginant su dabartinėmis atmainomis. Kol kas sunku pasakyti, ar šis naujas virusas sukels sunkesnes ligos formas, ar joms reikės sveikatos sistemos resursų, tam reikia laiko.

Visiškai įmanoma, kad ji pradės dominuoti pasaulyje taip, kaip buvo su delta atmaina, ypač šiuolaikiniame pasaulyje. Žmonės juda nepaisant apribojimų, juda po visą pasaulį ir po tas šalis, kur skiepijimo apimtys mažos. Yra hipotezė, kad Pietų Afrikos atmaina galėjo atsirasti žmogaus, su sutrikusia imunine sistema, galbūt sergančio negydoma ŽIV infekcija, organizme. Kai dabar lėktuvu per keliolika valandų galima nuskristi į kitą pasaulio kraštą, rizika tikrai yra“, – sakė prof. Usonis.

Viskas priklausys nuo to, ar nauja atmaina plinta greičiau nei delta

Kitas laidos pašnekovas, dr. M. Strioga pasakojo, jog jau yra žinoma, kad naujos atmainos spyglio baltyme yra įvykę ypač daug mutacijų, kurios gali turėti atsparumą antikūnams. Visgi, kokią įtaką ši atmaina turės pandemijai, labai priklauso nuo to, kiek didesnis jos užkrečiamumas, gebėjimas infekuoti ir kokia yra pradinių dalelių koncentracija viršutiniuose kvėpavimo takuose.

Gydytojas prisimena ir kitą Afrikoje atrastą atmainą, pavadinta beta. Ji pasižymi dideliu atsparumu antikūnams, tačiau pasaulyje dominuoti taip ir nepradėjo.

Marius Strioga
Marius Strioga
© DELFI / Andrius Ufartas

„Taip nutiko dėl paprastos priežasties – ji turi mažiausią užkrečiamumą palyginus su kitomis esamomis atmainomis. Vadinasi, delta atmaina, su savo dideliu gebėjimu greitai plisti, „uždominavo“. Nepaisant to, kad beta atmaina turi pranašumą, evoliuciniu požiūriu, delta atmaina savo skvarbumu ją išmetė iš kovos lauko. Nors delta atmainos atsparumas antikūnams labai mažai skiriasi nuo alfa atmainos“, – įdomų pavyzdį pateikė pašnekovas.

Ar ši nauja atmaina paplis pasaulyje ir išstums delta atmainą, priklauso nuo jos užkrečiamumo savybių ir greičio.

„Jei paaiškėtų, kad nauja atmaina yra atspari antikūnams ir yra daug užkrečiamesnė, plinta greičiau nei delta, tada taip, reikalų bus. Ir tada gali kilti nauja pandemijos banga, nes net vakcinų sukurta apsauga gali būti nepakankama. Bet svarbiausia čia yra užkrečiamumas, kol kas tokių duomenų neturime. Labai tikiuosi, kad nepaaiškės, jog ji yra labiau užkrečiama. Jei ji nebus labiau užkrečiama, masiškai pasaulyje neišplis“, – sakė dr. M. Strioga.

Šiuo metu svarbu išsiaiškinti, kiek užkrėstas žmogus gali užkrėsti kitų žmonių. Kai kurios šalys jau svarsto laikinai stabdyti skrydžius iš Afrikos šalių. Kol bus surinkta daugiau duomenų apie šią atmainą, ribojimai, prevencinės priemonės, tokios kaip skrydžių stabdymas, pasak dr. M. Striogos, yra labai racionalios bei savalaikės.

Esant delta atmanai, vakcinos vis dar apsaugo nuo sunkios COVID-19 eigos

Tuo metu, kai nuo COVID-19 buvo kuriamos vakcinos, pasaulyje dominavo alfa atmaina. Ją po truputį išstūmė delta, kuri perduodama daug greičiau nei prieš tai buvusios atmainos. Pasak prof. Usonio, kalbant apie vakcinų veiksmingumą prieš delta atmainą, reikia suprasti, kad saugomės ne nuo užsikrėtimo, o nuo sunkios ligos.

Pietų Afrikos atmaina – itin mutavusi: dabar viskas priklausys nuo svarbaus veiksnio
© Reuters / Scanpix

„Jei skaičiuosime, kad paskiepytas žmogus gali užsikrėsti delta atmaina, bet jo organizme infekcija yra besimptomė, griežtai kalbant, tai jau yra vakcinos neefektyvumas. Bet praktine prasme, toks žmogus visiškai gerai jaučiasi, jam nereikia ypatingos priežiūros ir sveikatos sistemos resursų. Aišku, nors vakcina kaip ir neapsaugo nuo užsikrėtimo, bet ji nepridaro didesnių bėdų. Apsauga yra aukšta, jei galvosime apie saugumą nuo itin sudėtingų formų, kurioms reikia ligoninės ar jos baigiasi mirtimi“, – kalbėjo profesorius.

Pasak profesoriaus, visame pasaulyje labai intensyviai dirbama stebint atmainų dinamiką. Europoje šį darbą dirba Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras, jame netgi yra specialus skyrius, kuris nuolat analizuoja gaunamą informaciją.

Paskutiniai pranešimai, kaip pasakojo pašnekovas, rodo, kad vakcinų veiksmingumas yra geras, bet dabar reikia sulaukti duomenų dėl naujos atmainos.

„Kol nežinome šių rodiklių, ribojimai, karantino priemonės yra veiksmingiausia priemonė. Šiuolaikinės technologijos leistų greitai modifikuoti vakciną, kad ji būtų veiksminga prieš galimai naują atmainą, tačiau kol kas tokio poreikio nėra“, – pasakojo prof. V. Usonis.

Koronavirusas
Koronavirusas
© Shutterstock

Tačiau būtų itin klaidinga įsivaizduoti, kad paskiepyti žmonės gali atsisakyti visų ribojimų ir nedėvėti kaukių. Pasak profesoriaus, nėra stebuklingos lazdelės ir vienos geriausios apsaugos priemonės, kuri visiškai sustabdytų pandemiją. Būtinas šių priemonių kompleksas – reikia testavimo, barjerinės apsaugos, tai yra kaukių, izoliacijos ir skiepijimo. Be to, pasak profesoriaus, labai svarbu suprasti, kad kaukių ir kitų priemonių reikia ne tam, kad pareigūnai nenubaustų, o mums patiems, kad sumažėtų rizika užsikrėsti.

Modifikuoti vakciną pagal naujas atmainas galima, bet itin greitai to padaryti nepavyks

Pasak dr. M. Striogos, pagaminti naują vakciną, taikant iRNR technologiją, nėra sudėtinga. Tačiau iššūkių kelia tai, jog ją reikės patikrinti, ji turės pereiti klinikinių tyrimų etapus. Be to, reikėtų pagaminti pakankamą naujų vakcinų kiekį.

„Tad nebus taip, kad per savaitę pagaminome, o po dviejų jau skiepijame. Anksčiau ar vėliau, tikėtina, kad vakcinos nuo COVID-19 bus polivalentinės. Jei dabar atsirastų didžiulis poreikis modifikuoti vakciną prieš naujas atmainas, kurį laiką būtų problemų, bet, manau, bent iš dalies galėtų kompensuoti ir esamos vakcinos. Tačiau būtų reikalingos revakcinacijos, kad būtų ženkliai padidintas antikūnų titras, kurie prieš naują atmainą galbūt mažiau veiksmingi, bet jų mažesnę kokybę galima bandyti kompensuoti kiekybe“, – sakė dr. M. Strioga.

„Camelia“ vaistinėje
„Camelia“ vaistinėje
© Organizacijos nuotr.

Jau žinoma, jog apsauga nuo simptominės ligos po vakcinacijos ženkliai pradeda kristi po 4 mėnesių. Po 6-7 mėnesių ženkliai pradeda kristi apsauga ir nuo hospitalizacijos bei sunkios ligos eigos. Dėl šių duomenų ir buvo priimtas sprendimas, kad po 4-6 mėnesių reikalinga revakcinacija. Tai parodo Izraelio, Švedijos tyrimai, tas pats matoma ir Lietuvoje, pagal Statistikos departamento duomenis.

Prof. V. Usonis priminė, jog sustiprinančios vakcinos reikia ne tik nuo COVID-19. Papildomų vakcinų reikia ir vaikams, kai pirmais gyvenimo metais skiepijamos pirminės dozės, o vėliau sustiprinančios.

Tačiau ką daryti žmonėms, abejojantiems, ar jiems jau reikia revakcinacijos? Pasak profesoriaus, antikūnų buvimas neturi neigiamos įtakos sustiprinančios dozės skiepijimui.

Pietų Afrikos atmaina – itin mutavusi: dabar viskas priklausys nuo svarbaus veiksnio
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jei žmogus nori išsitirti antikūnus, tai galima padaryti. Bet praktine prasme, antikūnų tirti nereikia, nes esami antikūnai nepaveikia kaip nors blogai. Aišku, jei antikūnų titrai labai dideli, žmogus reguliariai tikrinasi, galbūt galima sustiprinančią dozę atidėti. Bet vėlgi, antikūnų titro sumažėjimas nėra dėsningas laiko prasme. Reikėtų tada reguliariai tirti, žiūrėti, kiek jų yra. Visa tai gana komplikuota, dėl to sakome, kad prieš sustiprinančią dozę nereikia jų tirti ir blogos įtakos vakcinai jie nedaro.

Nuo to blogiau nebus. Svarbiau už antikūnų titrą yra tai, kad organizme pasigamina ilgalaikės imuninės atminties ląstelės, jos nusėda kaulų čiulpuose ir užtikrina ilgalaikę apsaugą. Šiuo metu nežinome, kiek laiko jos užtikrina apsaugą nuo SARS-Cov-2 viruso, tačiau svarbu suprasti, kad sustiprinanti dozė svarbi atminties ląstelėms“, – laidoje kalbėjo prof. V. Usonis.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(55 žmonės įvertino)
2.2182

Ligonių kasos už gydymo paslaugas mokės daugiau: tai leis kelti darbo užmokestį savo darbuotojams

Nuo šių metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu ženkliai padidinta daugelio sveikatos...

Vaistinės ruošiasi rimtoms permainoms: nuo pavasario receptinius vaistus įsigyti bus paprasčiau (1)

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie nuotolinių vaistinių sistemos e. sveikatoje...

Kauniečiai masiškai veža dėl COVID-19 testuoti vaikus: driekiasi kilometrinė eilė, punktas ilgina darbo laiką (45)

Nuo ankstyvo ryto prie Jonavos gatvėje įsikūrusio Kauno COVID-19 testavimo punkto vėl...

Panevėžio ligoninei – rimti darbuotojų kaltinimai: vieną faktą laiko ypač iškalbingu (5)

Įkandin Respublikinės Šiaulių ligoninės, liūdnai pagarsėjusios dėl personalo galimai patiriamo...

Registruoti du donorai, tačiau persodins tik vieno organus: suteiks viltį pasveikti penkiems žmonėms

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad sausio 23 d....

Top naujienos

Čmilytė-Nielsen: taip jau susiklostė, kad Lietuva yra taikinys (68)

Nesutariantys dėl užsienio politikos Lietuvos politikai stokoja atsakomybės ir daro žalą...

Lenkijos sprendimai jau paveikė Lietuvos degalines: skaičiuoja kainų skirtumus, trumpina darbo laiką (32)

Reaguojant į kilusias energetikos kainas bei nuo vasario Lenkijoje mažinamą PVM tarifą ne tik...

Ekonomistas Izgorodinas: kol kas tikrųjų krizės su Kinija rezultatų dar nepamatėme (2)

Spartesnio atsigavimo siekiančioms įmonėms ruošiamasi išdalinti daugiau nei 500 milijonų eurų...

D+Ieva Jazavitienė

Seku savo išlaidas, bet vis tiek nesiseka taupyti: nepadarę konkrečių žingsnių, gero nesitikėkite

Jūsų finansuose niekas nesikeičia, nors daug mėnesių tvarkingai fiksuojate pajamas ir išlaidas?...

JAV atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą dėl Ukrainos, bet siūlo tolesnę diplomatiją

Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą – kad būtų...

Gydytoja įspėjo apie ligą, dėl kurios gresia apakti: rizika susirgti priklauso ir nuo akių spalvos

Ne paslaptis, kad iš visų akių ligų daugiausia nerimo kelia tos, kurios bėgant laikui gali tapti...

Karališkosios šeimos ekspertė prabilo apie tai, kaip princas Harry pravirkdė Kate Middleton jos vestuvių dieną

Sasekso kunigaikštis pravirkdė savo brolienę ir giliai sujaudino savo brolį, užsiminęs, kad jį...

Po eksperimento laboratorijoje – svarbus proveržis: mokslininkai rado būdą, kaip įveikti milijonus gyvybių kasmet nusinešančias bakterijas

Manoma, kad ateityje onkologinės ir širdies ligos nebebus pagrindiniai žmonių žudikai. Jau visai...

Pasaulinė infliacija užbaigia pigesnės švariosios energijos erą – ir už tai reikės mokėti daugiau (2)

Vis pigesnės švariosios energijos era baigėsi, ir tai pakurstė naują netikrumo pliūpsnį...

Bus tikrinama, kaip ūkininkai prižiūri šlapynes ir saugo nendrines meldinukes

Kovo 1 d. – svarbus įsipareigojimų terminas ūkininkams, kurie vykdo Lietuvos kaimo plėtros...