Moteris nustebo, kad užuot atsivežusi iš savo tinklo kitų vaistinių trūkstamų vaistų, vaistinė štai taip siuntinėja žmones važinėti dėl reikiamų vaistų, kurie, beje, nėra labai reti ar išskirtiniai.
Dar viena nuostaba jos laukė, kai, paprašius „Gripex“, gavo ne visą pakuotę, o vos 6 maišelius. Nebuvo ir vaisto „Solpadeine“. Pamačiusi klientės sutrikimą, vaistininkė paslaptingai tarstelėjo: „Viskas tik prasideda“.
Portalas „Delfi“ jau ne kartą rašė apie vaistų trūkumą. Žmonės neranda pačių įvairiausių vaistų, pradedant gana įprastais vaikiškais antibiotikais. Tad kodėl ši problema vis dar neišspręsta ir ką daryti žmonėms, kad netektų blaškytis po visą miestą ar ne važiuoti į už pusšimčio ir daugiau kilometrų esančias vietoves atsivežti trūkstamų vaistų?
Trūksta vaistų su paracetamoliu
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė sakė, kad šiuo metu tinkle trūksta tam tikrų vaistinių preparatų.
„Šiuo metu trūksta preparatų „Coldrex“, „Gripex“, „Theraflu“ miltelių geriamajam tirpalui, skirtų lengvinti peršalimo simptomus ir preparato „Solpadeine“ tirpių tablečių, skirtų skausmo malšinimui bei peršalimo ir gripo simptomų lengvinimui. Šių preparatų tiekimas yra sutrikęs dėl sudėtyje esančio paracetamolio. Vaistų gamintojai ir tiekėjai tai aiškina kaip aktyvių farmacinių ingredientų, cheminių žaliavų trūkumą.
Minėtų preparatų ( „Coldrex“, „Gripex“, „Theraflu“, „Solpadeine“) miltelių ir tirpių tablečių neturime, tačiau turime šių vaistų kita forma, t.y. tabletėmis, todėl vaistininkas gali pasiūlyti tokią alternatyvą. Galime pasidžiaugti, kad vaikų paracetamolio žvakučių tiekimas atsistatė ir jų prekyboje vėl turime“, – teigė I. Tėvelienė.
Pašnekovė sakė, kad dažniausiai žmonės ir pasigenda vaistinių preparatų peršalimo ligų simptomams mažinti, ypač šiuo metu, kai labai išaugęs sergamumas.
„Turintiems galimybę rekomenduojame naudotis internetinėmis vaistinėmis – nuotoliniu būdu jau galima įsigyti ne tik nereceptinių, bet ir receptinių vaistų – juos į namus pristato kurjeris. Ši paslauga ir buvo įgyvendinama, siekiant palengvinti kelią pacientams apsirūpinti būtinais gydytojo paskirtais vaistais net neišeinant iš namų. Tai itin svarbu ir patogu vyresniems gyventojams, sergantiems ir nenorintiems eiti į fizines vaistines bei neįgaliems asmenims, kurie dėl judėjimo negalios ar laikinų sveikatos sutrikimų negali patys nuvykti iki vaistinės.
Neturint galimybės naudotis internetu, galima skambinti telefonu ir pasiteirauti, kurioje vaistinėje yra reikalingas preparatas bei pasikonsultuoti dėl galimos vaisto alternatyvos“, – rekomendavo pašnekovė.
Užburtas ratas
BENU vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rita Šelekaitė-Ivaškevičienė taip pat patvirtino, kad šiuo metu sutrikęs populiaraus karščiavimą mažinančio preparato – „Solpadeine“ tirpinamųjų tablečių N12 tiekimas.
„Šis sutrikimas tęsiasi jau antrą mėnesį, o jo priežastis – neplanuotai išaugęs poreikis peršalimo vaistams. Kitų preparatų karščiavimui mažinti sutrikimus stebėjome anksčiau, bet šiuo metu tiekimo problemų neturime“, – patikino R. Šelekaitė-Ivaškevičienė.
Anot jos, jau kurį laiką tęsiasi tai vienų, tai kitų preparatų tiekimo sutrikimai: „Susidaręs uždaras ratas – jei kažkokio produkto pritrūksta, tuomet išauga kitų panašių produktų paklausa“.
Ji siūlė pasitikrinti, ar reikalingo vaistinio preparato tiekimas nesutrikęs, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje.
„Pasitikrinti reikiamų vaistų likutį, neinant į vaistinę, galima internete: prie pasirinkto preparato dešinėje reikėtų spustelėti „Likutis vaistinėse“, tuomet atsiveria langas su visų vaistinių, kuriose yra šio preparato, sąrašu. Jei nėra galimybės to padaryti, tuomet visuomet galima paskambinti į vaistinę“, – kaip nesiblaškyti po vaistines patarė R. Šelekaitė-Ivaškevičienė.
Pristatymą sunkina ir sudėtingos eismo sąlygos
„Eurovaistinės“ tinklo komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė tvirtino, kad šiomis dienomis peršalimui gydyti skirtų medikamentų žmonės gali nerasti lokaliai, t. y. tam tikroje vaistinėje dėl pasidėjusios paklausos, nes stipriai daugėja peršalimu ir gripu sergančių žmonių.
„Taip pat dabar pasitaiko atvejų kai siunta vėluoja į vaistinę dėl sudėtingų kelių eismo sąlygų. Dažniausiai gyventojai būtent ir pasigenda konkrečių vaistų peršalimui gydyti, bet jei vaistai nereceptiniai tai vaistinėse dažniausiai konkrečiam medikamentui galima įsigyti alternatyvą.
Prieš keliaudami į vaistinę gyventojai visuomet gali paskambinti ir pasiteirauti apie konkrečius vaistinius preparatus. Bendruoju „Eurovaistinės“ telefonu darbo metu suteikiame informaciją, kurioje vaistinėje yra reikalingas vaistas, taip galima iškart susidėti krepšelį ir jį atsiimti patogioje vaistinėje. Galima telefonu susisiekti ir su konkrečia vaistine – vaistinių sąrašą su telefonu numeriais esame patalpinę savo interneto svetainėje“, – kalbėjo R. Lipnevičiūtė.
Trūksta dėl gamintojų kaltės
UAB „Nemuno vaistinė“, valdančios vaistinių tinklą „Camelia“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė taip pat neneigė, kad tam tikrų vaistų išties pastaruoju metu pritrūksta.
Paklausta, kokių šiuo metu gali nebūti, pašnekovė atsakė: „Detalizuoti konkrečius atvejus yra sudėtinga, nes situacija greitai kinta ir trūkstamų vaistų tiekimą stengiamės kiek įmanoma greičiau atnaujinti.
Mes nuolat stebime situaciją ir stengiamės užtikrinti pacientų poreikius atitinkantį vaistų kiekį. Didžioji dalis vaistų trūkumų atsiranda iš gamintojo pusės ir turime laukti, kuomet gamintojas atnaujins tiekimą. Gavę produktus į savo centrinį sandėlį stengiamės kaip įmanoma greičiau paskirstyti juos po visą „Camelia“ vaistinių tinklą“, – patikino portalo „Delfi“ pašnekovė.
Kad nereikėtų blaškytis po vaistines, bergždžiai ieškant, kurioje yra reikiamas preparatas, A. Budrikienė siūlė prieš tai pasiskambinti į artimiausią vaistinę ar klientų aptarnavimo centrą, pasiteirauti dėl vaistų elektroniniu paštu arba įsigyti reikiamus preparatus internetinėje tinklo vaistinėje.
Dulkys: vaistai buvo didmenos sandėliuose
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kiek anksčiau teigė, kad daugiau nei pusė trūkstamų viešai įvardijamų medikamentų yra sandėliuose.
„Kreipiausi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, ji išsiuntinėjo laiškus vaistinėms. Įdomus dalykas, kad daugiau nei pusės vaistų, apie kuriuos kalbama viešai, jie buvo didmenos sandėliuose“, – pasakojo A. Dulkys, kurį citavo naujienų agentūra BNS.
Taip pat ministras atkreipė dėmesį, kad pusė vaistų, kurių vis pritrūkdavo, yra ne iš kompensuojamų vaistų sąrašo.
„Pirmas dalykas, faktai rodo, kad tiekimo grandinės dėl karo, dėl pandemijos yra sutrūkinėjusios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Antras faktas, visą laiką kalbame apie kompensuojamų vaistų, apie kuriuos buvo medijoje rašyta ir kurių trūko, pusė jų iš viso yra nekompensuojami vaistai. Tai kodėl mes kalbėdami apie trūkumą nekompensuojamų vaistų, pradedame kalbėti apie tai, kad Lietuvoje yra sudėtinga kompensuojamų vaistų reguliavimo schema“, – „Žinių radijo“ laidoje akcentavo ministras.
A. Dulkys atkreipė dėmesį, kad buvo nutylėta, jog kompensuojami vaistai buvo didmenos sandėliuose, tačiau vaistinių jie nepasiekė.
„Kodėl jie nepasiekia vaistinių? Kažkas atsitiko su logistika? Pasakykite, koks yra jūsų planas. Nereikia vynioti į vatą ir kalbėti tik apie griežtą vaistų reguliavimą. Tiesiog pasakykite, ką darysite, kad pagerėtų tas tiekimas“, – ragino A. Dulkys, kurį citavo naujienų agentūra ELTA.
Veryga: tai galėjo būti bandymas daryti spaudimą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga portalui „Delfi“ sakė abejojantis, ar apskritai vaistų trūkumas yra.
„Girdėjome ministrą pasakojant apie Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateiktą informaciją, kad dalis dalis tų vaistų yra sandėliuose ir vaistinių tinklai patys yra didmenininkai, ne tik mažmenininkai. Reiškia, jų pačių sandėliuose vaistai ir buvo. Kodėl jie neatkeliavo į mažmeną?
Čia galėjo būti tam tikrų susitarimų, kurie galėjo sukurti spaudimą politikams nepriimti tam tikrų sprendimų: nepriimti Farmacijos įstatymo. Ir tai nelabai pasiteisino, nes tas įstatymas yra priimtas“, – pastebėjo A. Veryga.
Jis sakė, kad, aiškinantis, kodėl trūksta vaistų, reikia žiūrėti, kur ir kokių preparatų trūksta. Esą, jeigu, pvz., vaistų gamyba sutriktų, vaistų trūktų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Tada nesvarbu, kokius įstatymus priiminėjame, nuo to gamykla vaistų turbūt daugiau nepagamins kitoje šalyje, kur jie gaminami.
Jeigu Lietuva nori išspręsti problemas, reikėtų pagalvoti apie geresnį bendravimą su kaimyninėmis valstybėmis ir, iškilus grėsmei, kad pritrūks kažkokio konkretaus vaisto, galbūt galima gauti iš jų, pasiskolinti, kol bus atstatytas tiekimas. Arba gal Lietuva galėtų pradėti svarstyti apie gamybą mūsų valstybėje tam tikrų vaistų, jeigu yra tokia didelė problema. Juk dažniausiai trūksta labai paprastų vaistų, ne kažkokių sudėtingų ar brangių.
Bet, kai prasideda tokie šantažai, man kyla noras grįžti prie diskusijų, kurios praėjusioje kadencijoje liūdnai pasibaigė – valstybei turėti savo didmenininką ir savo mažmeną, tai reiškia – leisti vaistus parduoti ligoninių vaistinėse į išorę, ne tik gulintiems pacientams, o kaip didmenininkas galėtų veikti centrinė perkančioji organizacija. Tada gal šantažai Lietuvoje pasibaigtų“, – rekomendavo A. Veryga.
