Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šią savaitę pranešė, kad nuo rugpjūčio 3 dienos kai kuriose Baltijos jūros pakrančių vietose Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje susidarė palankios sąlygos tam tikroms Vibrio bakterijoms daugintis. Pažymėta, kad Vibrio vulnificus bakterija gali sukelti žaizdos infekciją, pirminę septicemiją ar diarėją (viduriavimą), ši infekcija gali būti rimta grėsmė sveikatai žmonėms, kurių imunitetas yra silpnas, sergantiems lėtine kepenų liga, vėžiu, taip pat senyvo amžiaus žmonėms.
Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki BNS sakė, kad šį savaitgalį su periodiniais uostamiesčio paplūdimių tyrimais paprašyta papildomai ištirti galimą minėtų bakterijų paplitimą. Tyrimų rezultatų laukiama kitos savaitės pradžioje.
„Mes kas dvi savaites tikriname vandenį visą vasarą ir šį kartą papildomai užsakėme tyrimus dėl Vibrio bakterijos“, – teigė A. Siakki.
Palangos ir Neringos paplūdimių vanduo taip pat vasarą periodiškai tiriamas kas dvi savaites. Visgi šie tyrimai nerodo galimo Vibrio bakterijų paplitimo.
Palangoje pastarąjį kartą mėginiai imti rugpjūčio 2 dieną. Remdamasi šiais tyrimais savivaldybė skelbė, kad maudytis Baltijos jūroje ties Palanga yra saugu, vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus. Kiti planiniai tyrimai numatyti kitą savaitę, jokie papildomi tyrimai kol kas nenumatyti, BNS sakė Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė.
Neringos savivaldybė penktadienį savo ruožtu paskelbė, kad, remiantis rugpjūčio 7 dieną paimtais mėginiais, Baltijos jūros vanduo ties Neringa atitinka kokybės reikalavimus. Kitus tyrimus planuojama imti rugpjūčio 21-ąją.
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė BNS aiškino, kad pagal Lietuvos higienos normas tyrimai dėl Vibrio bakterijų apskritai neprivalomi. Perspėjimas dėl šios bakterijos, anot jos, pirmiausia skirtas patiems poilsiautojams.
„Šiuo metu visų paplūdimių vanduo privalomai tiriamas dėl fekalinio užterštumo. Vibrio bakterijų problema atsirado palei Baltijos jūros pakrantes būtent šiltėjant klimatui. Šiaurės Europos šalyse jau yra registruojami susirgimai, susiję būtent su Vibrio rūšių bakterijomis ir būtent dėl to Europos ligų kontrolės centras skelbia šitą informaciją – kad atkreiptų tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek poilsiautojų dėmesį“, – teigė G. Zagrebnevienė.
Jos teigimu, jei susirgimai, susiję su Vibrio bakterijomis, būtų užfiksuoti Lietuvoje, galėtų būti keičiamos Lietuvos higienos normos. Dabar rekomendacijų ar nurodymų savivaldybėms tirti vandenį dėl taršos Vibrio rūšių bakterijomis ULAC neteikia, nes, pasak centro atstovės, kol kas nėra „epidemiologinio pagrindo“.
„Siekiame tiesiog didinti sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės budrumą. Jeigu atsivėrė kažkokia ypatingai negraži žaizda, supuliavo, pajuodo, jeigu pakilo labai aukšta temperatūra po maudynių – tiesiog kad žmonės neužsiimtų savigyda, nenurašytų kaip peršalimo, bet būtinai kreiptųsi į medikus, kad žmogus būtų ištirtas ir paskirtas atitinkamas gydymas“, – teigė G. Zagrebnevienė.
Jos teigimu, rizikos grupėms priskiriami asmenys apskritai kol kas turėtų vengti maudynių jūroje arba išsimaudę bent nusiprausti po dušu.
Anot ULAC skelbto pranešimo, Šiaurės Europos šalyse šiais metais jau užregistruoti keli Vibrio vulnificus infekcijos atvejai. Visi susirgę asmenys užsikrėtė maudymosi metu ir yra vyresni nei 65 metų.
